Savaitės mįslė - ar tik Rokas Masiulis nesiruošia tapti Lietuvos „gelbėtoju“?

Artėjant šalies prezidento rinkimams, įvyksiantiems 2019 m. gegužę, sulauksime ir naujų „gelbėtojų“. Jie, kaip itin principingi Pilypai, ims šokinėti iš kanapių. Gal net priešpaskutinę minutę. Tačiau toliaregiškesni veikėjai, netikintys atsitiktine fortūna, pradeda kuo anksčiau kalti ir įkalti į žmonių pasąmonę savo reitingus. Sudėlioti saugiklius bei akcentus. Tad šią savaitę visiškai neatsitiktinai apie galimai ištaškytus pinigus Lietuvos automobilių kelių direkcijoje prabilo ne laikinasis direkcijos vadovas, bet pats susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Naujas Lietuvos gelbėtojas iš dešiniųjų stovyklos? Pagyvensime ir pamatysime. Bet, anot Rasos Juknevičienės sparnuotosios frazės, minčių kyla visokių.

Tebūnie šviesa!

R.Masiulis su žinia, jog Automobilių kelių direkcija GALIMAI ištaškė apie 20 mln. Eur, šią savaitę skriete praskriejo per žiniasklaidos priemones. Nors GALIMAI dar nereiškia, jog TIKRAI. Ir šiaip tokias naujienas, kai kalbantis nėra visiškai įsitikinęs, paprastai pranešinėja ne ministrai, bet specialiosios tarnybos. Pradėdamos tyrimą. Informacija būna minimali, kad nepakenktų tyrimui. O šįkart kalbėta toli gražu ne lakoniškai. Vos ne visa ministro darbinė biografija priminta. Darbas ne tik Susisiekimo, bet ir Energetikos ministerijoje. Kodėl tiek plėstasi? Matyt, R.Masiulio papozavimas prieš vaizdo kameras turėjo kiek kitokį tikslą. Pateikti pilietį R.Masiulį kaip Lietuvos gelbėtoją. Heraklį. Paeiliui išmėžiantį visas Augėjo arklides. Energetikos sektoriuje, kai 2014-2016 m. vadovavo Energetikos ministerijai. O nuo 2016 m. iki dabar gelbėtojas - valytuvas valo šalies susisiekimo sektorių.

Piliečiai visada užkimba už iššvaistytų milijonų. Maždaug taip - „Oi, kiek daug! Kur tiek pinigų dės? Niekšai! Vagys! Geriau pensijas padidintų”. Užkibo ir šįkart. Žvilgsniai sufokusuoti. Piliečiai gauna žinią, tiesą sakant, visiškai nenaują, paprastai pranešamą ne ministro, jog Lietuvoje vis dar pasitaiko korumpuotų ar tiesiog užsistovėjusių, blogai funkcionuojančių sektorių. Slūgso. Liula. Nesikeičia. Beveik nesislėpdami korumpuojasi. Tampa partijų šėryklomis. O tada, susipraskite piliečiai, pasirodo nepartinis valytuvas R.Masiulis. Ir, pasiraitojęs rankoves, puola kovoti su liūnu. Uždaro partines šėryklas. Atleidžia nepatikimus darbuotojus. Atsiveda skaidrių, perspektyvių darbuotojų. Liūno nelieka. Tamsumos prašalintos. Tebūnie šviesa! Taip, tai JIS, JIS vienatinis, išvalė energetikos sektorių. Dabar tas sektorius toks skaidrus, kad net atominę gal dar po kelių dešimtmečių pagaliau uždarys. Tačiau, kiek prisimenu, gerai dirbo ir R.Masiulio pirmtakas energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius. Nei tuometinis premjeras Algirdas Butkevičius, nei prezidentė juo nesiskundė. Prezidentė asmeniškai prašė jį likti ministrų kabinete. Tačiau kam veltis į smulkmenas? Gelbėtojas turi būti tik vienas. R.Masiulis.

Teesie tiesa!

Kodėl galvoju, kad šios savaitės R.Masiulio viešieji apsireiškimai metodiškai apgalvoti, toliaregiški bei giliamintijantys? Nes R.Masiulis neužsiminė apie savo karjerą „Klaipėdos naftoje“, kuriai vadovavo nuo 2010 m. Būtent AB „Klaipėdos nafta“ buvo atsakinga už Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo (SGDT) projekto įgyvendinimą. Už šį projektą R.Masiulis buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi. Tačiau būtent apie karjerą Klaipėdoje dabartinis susisiekimo ministras neužsiminė. Jokių deja vu. Netinkamas laikas. Ne tas fonas. Nes nuomos mokesčio už šį terminalą jau neatlaiko net toks verslo gigantas kaip „Achema“. Jei palygintume, kiek Lietuva kasmet sumoka norvegams už SGDT nuomą, 20 mln. Eur, galimai ištaškytų Automobilių kelių direkcijoje, būtų visiška smulkmė. Nes vien „Klaipėdos nafta“ kasmet užmoka apie 55,7 mln. Eur už „Independence“ nuomą. Neskaitant kitų vartotojų. Tad bet koks viešųjų ryšių specialistas pasakys, jog verčiau tų milijoninių sumų viešai nelyginti.

Aušros filtras bei centrifūga

Kodėl galvoju, jog R.Masiulis ruošiamas į prezidentus? Nes dešiniųjų pusėje - visiška sumaištis. Galimą kandidatą Vygaudą Ušacką atkakliai kapoja Žygimantas Pavilionis. Ir kuo dažniau kapos kolegos kuodą, tuo dažniau abu atrodys piliečiams juokingi. O kas tampa juokingu, tas šalies prezidentu jau netaps. Reikia solidaus. Ramaus. Korektiško. Dešiniųjų pusėje kol kas šmėkščioja tik vienas ramus. Tai ramusis Gitanas Nausėda. Jei šalia G.Nausėdos ketinama pastatyti daugiau kandidatų, tai dabar pats laikas pradėti viešintis. Sprendžiant iš visuomenės nuomonės apklausų, visuomenė R.Masiulio nėra pakankamai įsidėmėjusi. Įsidėmėjo vieną Masiulį, bet kitą. Tad per laiką, likusį iki šalies prezidento rinkimų, bet koks mažiau žinomas pretendentas turėtų gerokai viešai pašmėkščioti. Kad piliečiai vardus, titulus bei nuopelnus atskirtų. Juk ne visi yra Aušra Maldeikienė.

Tiesą sakant, visiems jau žinomiems ar tik intuityviai nujaučiamiems kandidatams į prezidentus labai nepasisekė, kad rinkimuose dalyvaus ekonomistė A.Maldeikienė. Ypač nepasiseks ekonomistams, įskaitant ir pačią A.Maldeikienę. Nes ekonomistai visada atstovauja skirtingiems požiūriams į ekonomiką. Ir visada stengiasi įrodyti, jog kitas ekonomistas - kvailys. Taip netyčia visi ekonomistai tampa prieš visuomenę kvailiais. Ir visuomenė pagalvos - ai, jau turėjome ekonomistę Dalią Grybauskaitę. Gal pakaks? Ieškokime ko nors naujesnio.

O kas gali būti naujesnio STT išgąsdintų politinių partijų padangėje? Kažkas itin skaidraus. Kaip Svarovskio kristalas. Pvz., skaidrus humanitaras. Skaidrus filosofas. Tad R.Masiulis, jeigu tikrai ruošiasi kandidatuoti, matyt, taiko į tą skaidrumo skalę. Kurioje gali išsitekti ne tik skaidrus humanitaras, bet ir dvi ministerijas nuskaidrinęs nepartinis. Per gerą pusmetį profesionalių įvaizdininkų mitologizuotas. Aišku, tai tik prielaidos, nes tik itin gabūs įvaizdininkai pakeltų R.Masiulio reitingus iki Sauliaus Skvernelio ar Visvaldo Matijošaičio. Bet svajoti nedraudžiama jokiam potencialiam kandidatui. O jų bus daug. Nes kaskart prieš prezidento rinkimus jų vis būna daugiau. Pirmąjį atkurtos valstybės prezidentą rinkome tik iš dviejų kandidatų, o 2014 m. - jau iš septynių. Nes iš pradžių lietuviai dar buvo įsitikinę, kad prezidentu gali tapti tik pačios iškiliausios asmenybės. Aiman, dabar taip nemano. S.Daukanto aikštė pati nuleido kartelę ant žemės. Dabar lietuviai galvoja - nieko čia ypatingo. Ypač jei kalbi angliškai. Patarėjais apsistatyti ir aš mokėčiau. Pasibarti, piliečius per šventes pasveikinti - taip pat. Tad kodėl nepabandžius? Juk niekas per galvą neduos.