1 nuotr.Nuo liepos arba truputį vėliau Lietuvos piliečiai turės mokėti komerciniams bankams, jei norės išsigryninti daugiau ar tik 500 elektroninių eurų. Tai yra abstrakčiąją elektroniką vers apčiuopiamais, materialiais pinigais. Matomas, šiugždantis banknotas, matyt, yra didis nusikaltimas. Ne auto-, bet banko įvykis. Prilyginamas avarijai. Todėl komerciniai bankai tokiems pažeidėjams jau skirs atitinkamą baudą. Lyg už greičio viršijimą ar vairavimą neprisisegus.
O kur individo laisvė disponuoti savo pinigais taip, kaip nori. Be jokių papildomų apmokestinimų. Komercinis bankas nėra Lietuvos valstybė. Ir mes bent kol kas dar nesame komercinių bankų piliečiai. Todėl keista, kad mes, mokantys gyventojų pajamų, socialinio draudimo, sveikatos draudimo, akcizo ir t.t. mokesčius, dar turime mokėti kažkokiems komerciniams bankams. Kad teikiasi atiduoti mūsų uždirbtus pinigus. Uždirbtus ne banke, bet konkrečioje darbovietėje. Galų gale 500 eurų ar daugiau nėra dramblys zoologijos sode, kurį bankininkai turi prižiūrėti, valyti gardą ir šerti. Tas elektroninis pinigas, virsdamas materialiu, nesukelia bankams jokių gimdymo kančių. Nereikia jo vežti, pasikinkius elnius, plukdyti kanojomis ar kitaip transportuoti. Tad kurių galų mes apmokestinami? Nebent už tai, kad nesame skandinavai? Prastesnės žmonių veislės?
Nieko keisto. Užsieniečių komerciniai bankai elgiasi su mumis taip, iki kokios ribos leidžia su savimi elgtis Lietuvos valstybė. Būtent ji, pradedant Lietuvos banku, atsakinga už tai, kad kažkoks užsienio bankelis Lietuvos piliečius žemina. Lietuvos bankas turėtų iškart sureaguoti. Kodėl skandinavai nutarė, kad Lietuvos pilietis, jei nenori būti apmokestintas, turi apsiriboti tik mažesne nei 500 eurų suma. Gal per daug atsiėmęs prisipirks energinių gėrimų ir bulvių traškučių? Ar narkotikų? Žalos savo trapią sveikatą, nes yra tik už save neatsakingas naujagimis?
Bet Lietuvos bankas tyli. Neaišku, kokias atlieka funkcijas. Matyt, algų pasiėmimo ir oraus pasisėdėjimo. O pati populiariausia funkcija, paplitusi Lietuvos valstybėje, yra įsiteikimo funkcija. Bet kam, kas yra užsienietiška. Lietuviai iš esmės nėra žemos savivertės. Normalūs, orūs žmonės. Tačiau valstybės institucijos ir nevyriausybinės organizacijos, išlaikomos užsienietiškų fondų, transliuoja pasauliui itin menką Lietuvos piliečio savivertę. Nors ta menka savivertė kyla ne iš individo apsisprendimo, bet brukama prievarta. Jei žmogui apribojama galimybė be papildomo mokesčio atsiimti savo teisėtai uždirbtus pinigus, tai kas dirbtinai riboja jo savivertę? Pats ar šalutinės aplinkybės? Dirbtinai sukurtos. Iš kur tas vergiškas institucinis nuolankumas? Mopso, tarnaujančia poza atkišusio letenėles, dalia. Nejaugi esame valstybė be stuburo? Sutinkanti su bet kokia vakariečių valia. Lieps, kad priimtume tūkstantį pabėgėlių, - priimsime. Pridės dar vieną tūkstantį - sutiksime. Lieps apmokestinti kiekvieną išgrynintą eurą - sutiksime. Lieps iš Lietuvos išsinešdinti, kad užleistume vietą kitiems, - irgi sutiksime?
