1 nuotr.Jei politikų sukurti įstatymai galiotų vienodai tiek įmonėms, tiek fiziniams asmenims (nors teisinėje valstybėje taip ir turėtų būti, nes prieš įstatymus visi lygūs), tai susidarytų itin pavojinga situacija ir net nevaldomas nusikalstamumas. Ir tai ne šiaip iš pilvo ištraukta grasinanti frazė.
Priminsiu neseną istoriją apie „auksinių šaukštų“ įmonę „Nota Bene“, kuri užtraukė šešėlį ant visos krašto apsaugos sistemos.
Ji rugsėjį buvo įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašus, bet ne dėl skandalingos istorijos, kai kariuomenei pardavė įrankius 8 kartus didesne nei rinkos kaina, o dėl to, kad Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai laiku nepristatė prekių, atitinkančių techninę specifikaciją. Kitaip tariant, po vieno be didesnių įmonei pasekmių praėjusio skandalo ji sukėlė kitą. Sprendimą įtraukti į nepatikimų įmonių sąrašą „Nota Bene“ apskundė iš pradžių Vilniaus apygardos, o vėliau - ir Lietuvos apeliaciniam teismui, tačiau skundas nebuvo patenkintas.
Nepaisant to, „Nota Bene“ savininkė - „Nota Grupė“ - pranešė kurianti naują įmonę „ProGear LT“, kuri perims dalį „Nota Bene“ veiklos ir „specializuosis bendradarbiavimu ne tik su mažaisiais, bet ir su didžiaisiais klientais“. Naujadaras - „ProGear LT“ - jau dalyvauja tiek policijos, tiek kariuomenės organizuojamuose pirkimuose, nors „Nota Bene“ net neslepia, kad tai jos įkurta nauja įmonė, kurios net ir akcininkas yra ta pati „Nota Bene“, jos vadovas bei dar vienas jos atstovas. Net ir tuo pačiu adresu abi įsikūrusios.
Svarbiausia, kad apie naujosios įmonės dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose žino tiek policija, tiek kariuomenė, tiek Viešųjų pirkimų tarnyba. Pastarosios vadovė Diana Vilytė, kurios viena iš pareigų - siūlyti lopyti Viešųjų pirkimų įstatymo spragas, tik tvirtina, kad įstatymai nepažeisti, nors toks verslininkų elgesys ir prieštarauja verslo etikai... Kitaip tariant, įstatymo spraga bado akis, bet nelopoma. Tiesa, ne vien į „Nota Bene“ žiūrima pro pirštus. Prisiminkime, kiek vien statybų bendrovių, NT burbulo laikais susikrovusių milžiniškus pelnus, vėliau „restruktūrizavosi“, palikdami visą broką klientams ir nusišalindami nuo bet kokių įsipareigojimų. O ir tyčinį bankrotą patyrusių įmonių vadovai neretai kitu pavadinimu įkuria analogiškas bendroves ir net kartais išvengia bausmės.
Pagalvokime, kas atsitiktų, jei taip pat įstatymo spragomis galėtų pasinaudoti ir fiziniai asmenys. Jei nepatikima įmonė gali sukurti kitą įmonę ir toliau veikti kaip niekur nieko, tai lygiai taip pat turėtų pro pirštus žiūrima ir į pilietį X, kuris, nuteistas už vagystę ar narkotikų platinimą, pasikeitė tapatybę. Jis jau nebe pilietis X, padaręs nusikaltimą, o „švarus“ pilietis Y. Kaip ir „Nota Bene“ jau nebe „Nota Bene“. Tačiau tapatybės pakeitimas piliečio nuo atsakomybės neatleidžia, „restruktūrizuotis“ jis taip pat negali.
Kai kalbama apie nusikaltimų prevenciją, teisininkai ir psichologai aiškina, kad pati geriausia prevencija - bausmės neišvengiamumas. Toks principas turėtų galioti kovojant ne tik su kriminaliniais nusikaltimais, bet ir su įmonių gudravimais. Jei bendrovė elgiasi nesąžiningai, turi pajusti pasekmes. O dabar gali kaip nori prisidirbti, bet sukuri naują įmonę - ir vėl esi švarus.
Nesakau, kad bausmė turi galioti visą laiką, gal užtektų, pavyzdžiui, tik kokius metus ar dvejus uždrausti dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Juk, pavyzdžiui, ir fiziniams asmenims, kurie bankrutuoja, leidžiama toliau užsiimti veikla, o po 10 metų ir vėl siekti bankroto. Tačiau bausmės neišvengiamumas turi būti. Ir ne tik kriminaliniams nusikaltėliams, bet ir neskaidriam verslui.
