Per praėjusius vis dar „krizinius“ metus 100 turtingiausių pasaulio žmonių dar padidino savo kapitalą net 241 milijardu dolerių. Ne, ne rekordinius derlius užauginę žemdirbiai praturtėjo. Labiausiai prakuto visų rūšių akcijų ir kitokių vertybinių popierių spekuliantai, o ne tie, kurie užsidirbo kapitalą ką nors gamindami.
- Daugelis žmonių, skaitydami apie pasakiškus turtingiausių pasaulio žmonių turtus, nori sužinoti: kaip visi tie milijardieriai užsiaugino savo kapitalą? - „Respublika“ paprašė paaiškinti pasaulio finansų sistemos eksperto, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro Rolando Paulausko.
- Per pastaruosius keliasdešimt metų didžiausi uždarbiai buvo finansinėse spekuliacinėse rinkose. Šiandien didžiausi pinigai „gaminami“ perkant ir parduodant įvairiausius finansinius instrumentus. Tai ne tik akcijos. Tai gali būti įvairiausi išvestiniai popieriai, draudimo polisai ir t.t. Šitas spekuliacinių pinigų masyvas yra keliasdešimt kartų didesnis negu reali pasaulio ekonomika. Tai reiškia, kad neapsimoka investuoti į gamybą, nes tai yra labai sudėtinga - reikia gaminti produktą, reikia ieškoti, kur jį parduoti, ir t.t. Gerokai paprasčiau yra užsiimti tokia spekuliacija.
- Vadinasi, spekuliaciniais sandoriais sąmoningai žlugdoma reali gamyba?
- Kai prasidėjo šita vadinamoji krizė, iškart įvairiose fondų biržose pradėjo kristi akcijų kaina. Tų žmonių, kurie šiandien realiai kontroliuoja pasaulinius procesus, vienas svarbiausių uždavinių buvo šitų akcijų kainas atkurti. Nes nuo to priklauso jų pačių turtas, kuris yra daugiausia virtualus - popierinis. T.y. akcijų arba išvestinių popierių vertė rinkoje. Jie metė didžiulius, tiesiog milžiniškus pinigus toms popierių kainoms atkurti. Tie pinigai taip pat virtualūs, tiesiog kompiuteriuose buvo pridėta nuliukų: trilijonai dolerių buvo išmesta į pasaulio rinkas ir taip dirbtinai buvo palaikoma tų popierių kaina. Kai dabar sakoma, kad tas 100-ukas uždirbo milijardus, tai didžiąja dalimi jų kapitalą sudaro per šiuos metus dirbtinai pakelta jų valdomų vertybinių popierių kaina. O kaina pakilo tik dėl to, kad į rinkas išmesta galybė niekuo nepadengtų ir niekieno neuždirbtų pinigų. Taigi, tų popierių vertė nieko bendro neturi su realybe. Pažiūrėkime į akcijų, kurios yra kotiruojamos fondų biržose, kainą ir palyginkime su išmokamais už jas dividendais. Pamatytume, kad jų kainos ir išmokų skirtumas sudaro keliasdešimt kartų...
- O kas atsitiks, kai anksčiau ar vėliau tų dirbtinai sukeltų akcijų kainos kris?
- Tų popierinių milijardierių vadinamasis turtas išnyks kaip dūmas, jeigu jie iki tol nespės juo atsikratyti. Tačiau tai turės teigiamas pasekmes. Pavyzdžiui, dabar brangsta grūdai ir kitas maistas. Dėl ko? Ogi dėl to, kad tuos virtualius pinigus reikia kur nors padėti. Gudresni žmonės, kurie mato, kad tos akcijos jau yra perkaitusios, jas kol kas dar parduoda už gerą kainą. Tada tuos pinigus nukreipia arba į naftos rinkas, arba į vadinamuosius ateities sandorius, kur prekiaujama viskuo, įskaitant ir įvairius maisto produktus. Tai prekyba, kurioje nėra prekių pateikimo. Tai virtualūs sandoriai ateičiai, t.y. už virtualius pinigus susitariama, kad po penkerių metų kitas spekuliantas iš pardavėjo nupirks kažkiek tonų grūdų. Bet nei anas žada parduoti, nei tas ketina pirkti, juo labiau kad tų grūdų dar realiai net nėra... Mes šiandien gyvename visiškai fantastinėje ekonomikoje. Ir tokių ateities sandorių jau šiuo metu sudaryta keliolika kartų daugiau, negu iš tikrųjų pasauliui reikia tų grūdų. Ir tie sandoriai neišvengiamai pakelia kainas, o tai atsiliepia visiems vartotojams buitinėje rinkoje. O kai ši sistema pradės griūti, kainos grįš į normalią būseną...
- Vadinasi, paprastiems žmonėms apsimokės šitų virtualių rinkų ir nepamatuotų ateities sandorių griūtis?
- Be abejo, spekuliantams žlugus, grūdai kainuos kur kas pigiau. Juk taip jau buvo. Prisiminkime situaciją su nafta. Ne taip seniai barelis naftos kainavo 150 dolerių ir per savaitę nukrito iki 50. Kai pradėjo griūti šita virtuali sistema, kaina grįžo į normalią būseną pagal realią paklausą ir poreikį. Vadinasi, tuo atveju 100 dolerių tebuvo spekuliacinis antkainis, atsiradęs būtent dėl tų ateities sandorių rinkos. Jau dabar dažnai keliamas klausimas, kad reikėtų uždrausti tuos ateities sandorius, ypač maisto rinkose.
- Apie tai per Naujuosius kalbėjo net popiežius, prabilęs apie „nereguliuojamojo kapitalizmo“ žalą ir atskirties tarp vargšų bei turtingųjų didėjimą. Tačiau kas konkrečiai šiuolaikiniame pasaulyje galėtų pradėti reguliuoti spekuliantų apetitus?
- Štai čia ir prasideda didžiausios problemos. Per šituos keliasdešimt metų bankininkai įgavo neįsivaizduojamą valdžią - šiandien jie sprendžia, kas bus politikais, kas bus prezidentais ir t.t. Jie kontroliuoja pinigų srautus, visą virtualiąją ekonomiką, kuri yra keliasdešimt kartų didesnė už realią ekonomiką. Pasaulio bankininkai jau seniai sugebėjo prastumti sistemą, kad vyriausybės negalėtų skolintis iš savo centrinių bankų. Vadinasi, jos turi skolintis vadinamosiose pasaulio rinkose, t.y. iš tų pačių bankininkų, kurie pinigus gamina iš oro. Dabar kiekvienas valstybės vadovas, kuris bent pabandytų šituos bankininkus atvesti į protą, tiesiog negaus paskolų. Kadangi skolon gyvena visos valstybės, tai politinė valdžia neišvengiamai tampa priklausoma nuo bankininkų. Čia būtų pravartu prisiminti JAV prezidento Džono Kenedžio (John Kennedy) istoriją. Jis buvo išleidęs nutarimą, kad JAV pinigus gali spausdinti tik Vyriausybė - taip atsirado vadinamieji sidabriniai Kenedžio doleriai. O juk juos spausdino ir tebespausdina pusiau privatus bankas, t.y. Federalinė rezervo sistema. Todėl neatmesčiau versijos, kad būtent dėl to jis buvo nušautas...
- Dabar nuolat postringaujama, esą viską reguliuoja „laisvoji rinka“, o jūs kalbate apie pasaulinį finansinių spekuliantų ir bankininkų sąmokslą. Nejaugi jie nesupranta, kad šita virtuali realybė žlugs?
- Pasakysiu kitą Lietuvoje mažai žinomą dalyką. Paimkime aukso kainą. Šiuo metu Kinija, Rusija ir kitos valstybės dideliais kiekiais supirkinėja auksą, nes pasaulyje daug chaoso ir jo kainos turi kilti. Tačiau kaina per visus praėjusius metus laikėsi tame pačiame lygyje ir netgi kartais krisdavo. Kas gi nustato aukso kainą? Du kartus per parą Londone tai daro penki žmonės, atstovaujantys penkiems skirtingiems bankams, vadinamasis Londono penketukas. Štai jums ir visa „laisvoji rinka“... Todėl šiandien ir Vokietija, ir netgi Venesuela iš užsienio susigrąžina savo aukso atsargas, nes ir šitoje rinkoje prasideda panika. Visi pradeda suprasti, kad čia taip pat vyrauja nelabai švarūs žaidimai. Ne veltui juk šitie bankininkai jau šiandien vadinami banksteriais (finansų gangsteriais - red. past.). Taigi šitie banksteriai šiandien iš esmės kontroliuoja mūsų gyvenimą.
- Kodėl žmonėms niekas neaiškina dėl tokių spekuliacijų akcijomis pavojų, kodėl jie nešviečiami? Kodėl nuolat girdime liaupses spekuliantų atžvilgiu, o jie pristatomi kaip didžiulio progreso nešėjai, genijai ir mecenatai?
- Todėl, kad šiame biznyje yra labai daug žmonių, kurie iš to pelnosi. Jiems visiškai nesvarbu, ar tų popierių kaina krenta, ar auga. Jiems svarbu, kad būtų koks nors judėjimas, pirkimas ir pardavimas. Pats nemaloniausias jiems dalykas, kada kainos stovi vietoje. O uždirbti galima ir iš krintančios, ir iš augančios rinkos. Aš tuos žmones vadinu savotiškais misionieriais, tikinčiais ta virtualiosios ekonomikos sistema. Deja, pasaulyje yra prigamintas didžiulis kiekis tokių misionierių, tikinčių tomis liberaliomis pasakomis, todėl jie natūraliai jau patys skleidžia tas idėjas. Didžioji dalis pasaulio žiniasklaidos taip pat kontroliuojama šitų spekuliantų ir bankininkų-banksterių, todėl ji nėra suinteresuota pasakyti teisybės. Pasaulinė žiniasklaida šiandien mulkina žmones ir pučia virtualios ekonomikos burbulą. Mes į šį spekuliacinį pasaulį atėjome aklai tikėdami Vakarais, jų „laisvąja rinka“. Todėl kai kurie žmonės pyksta, kai mes kalbame teisybę apie amerikiečių statomą virtualios ekonomikos kortų namelį. Pyksta, nes mes griauname jų ilgai puoselėtą jokiais argumentais nepagrįstą svajonę, tuščią iliuziją - juk Amerika daugeliui atlieka psichoterapeuto vaidmenį, daugelis tiki, kad ten yra rojus...
- Ar bandė pasaulyje kas nors pasakyti aiškiai, kad tokia spekuliacinė veikla ir žmonių mulkinimas yra nusikaltimas? Ar realu, kad už tokius nusikaltimus kada nors bus baudžiama?
- Dar savo kadencijos pradžioje netgi Nikola Sarkozi (Nicolas Sarcozy) surinko į didžiulę salę visą Prancūzijos verslo bei politikos elitą ir labai aiškiai pasakė: virtualios ekonomikos burbulo pūtimas yra nusikaltimas paprastų žmonių atžvilgiu. Jis akcentavo, kad nusikaltimas yra tai, jog akcijų kaina yra niekaip nesusijusi su pačių įmonių veikla, kad tai yra nusikalstama spekuliacija ir žmonių skurdinimas. Tačiau ar kas pasikeitė?
Per praėjusius vis dar „krizinius“ metus 100 turtingiausių pasaulio žmonių dar padidino savo kapitalą net 241 milijardu dolerių. Ne, ne rekordinius derlius užauginę žemdirbiai praturtėjo. Labiausiai prakuto visų rūšių akcijų ir kitokių vertybinių popierių spekuliantai, o ne tie, kurie užsidirbo kapitalą ką nors gamindami.
- Daugelis žmonių, skaitydami apie pasakiškus turtingiausių pasaulio žmonių turtus, nori sužinoti: kaip visi tie milijardieriai užsiaugino savo kapitalą? - „Respublika“ paprašė paaiškinti pasaulio finansų sistemos eksperto, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro Rolando Paulausko.
- Per pastaruosius keliasdešimt metų didžiausi uždarbiai buvo finansinėse spekuliacinėse rinkose. Šiandien didžiausi pinigai „gaminami“ perkant ir parduodant įvairiausius finansinius instrumentus. Tai ne tik akcijos. Tai gali būti įvairiausi išvestiniai popieriai, draudimo polisai ir t.t. Šitas spekuliacinių pinigų masyvas yra keliasdešimt kartų didesnis negu reali pasaulio ekonomika. Tai reiškia, kad neapsimoka investuoti į gamybą, nes tai yra labai sudėtinga - reikia gaminti produktą, reikia ieškoti, kur jį parduoti, ir t.t. Gerokai paprasčiau yra užsiimti tokia spekuliacija.
- Vadinasi, spekuliaciniais sandoriais sąmoningai žlugdoma reali gamyba?
- Kai prasidėjo šita vadinamoji krizė, iškart įvairiose fondų biržose pradėjo kristi akcijų kaina. Tų žmonių, kurie šiandien realiai kontroliuoja pasaulinius procesus, vienas svarbiausių uždavinių buvo šitų akcijų kainas atkurti. Nes nuo to priklauso jų pačių turtas, kuris yra daugiausia virtualus - popierinis. T.y. akcijų arba išvestinių popierių vertė rinkoje. Jie metė didžiulius, tiesiog milžiniškus pinigus toms popierių kainoms atkurti. Tie pinigai taip pat virtualūs, tiesiog kompiuteriuose buvo pridėta nuliukų: trilijonai dolerių buvo išmesta į pasaulio rinkas ir taip dirbtinai buvo palaikoma tų popierių kaina. Kai dabar sakoma, kad tas 100-ukas uždirbo milijardus, tai didžiąja dalimi jų kapitalą sudaro per šiuos metus dirbtinai pakelta jų valdomų vertybinių popierių kaina. O kaina pakilo tik dėl to, kad į rinkas išmesta galybė niekuo nepadengtų ir niekieno neuždirbtų pinigų. Taigi, tų popierių vertė nieko bendro neturi su realybe. Pažiūrėkime į akcijų, kurios yra kotiruojamos fondų biržose, kainą ir palyginkime su išmokamais už jas dividendais. Pamatytume, kad jų kainos ir išmokų skirtumas sudaro keliasdešimt kartų...
- O kas atsitiks, kai anksčiau ar vėliau tų dirbtinai sukeltų akcijų kainos kris?
- Tų popierinių milijardierių vadinamasis turtas išnyks kaip dūmas, jeigu jie iki tol nespės juo atsikratyti. Tačiau tai turės teigiamas pasekmes. Pavyzdžiui, dabar brangsta grūdai ir kitas maistas. Dėl ko? Ogi dėl to, kad tuos virtualius pinigus reikia kur nors padėti. Gudresni žmonės, kurie mato, kad tos akcijos jau yra perkaitusios, jas kol kas dar parduoda už gerą kainą. Tada tuos pinigus nukreipia arba į naftos rinkas, arba į vadinamuosius ateities sandorius, kur prekiaujama viskuo, įskaitant ir įvairius maisto produktus. Tai prekyba, kurioje nėra prekių pateikimo. Tai virtualūs sandoriai ateičiai, t.y. už virtualius pinigus susitariama, kad po penkerių metų kitas spekuliantas iš pardavėjo nupirks kažkiek tonų grūdų. Bet nei anas žada parduoti, nei tas ketina pirkti, juo labiau kad tų grūdų dar realiai net nėra... Mes šiandien gyvename visiškai fantastinėje ekonomikoje. Ir tokių ateities sandorių jau šiuo metu sudaryta keliolika kartų daugiau, negu iš tikrųjų pasauliui reikia tų grūdų. Ir tie sandoriai neišvengiamai pakelia kainas, o tai atsiliepia visiems vartotojams buitinėje rinkoje. O kai ši sistema pradės griūti, kainos grįš į normalią būseną...
- Vadinasi, paprastiems žmonėms apsimokės šitų virtualių rinkų ir nepamatuotų ateities sandorių griūtis?
- Be abejo, spekuliantams žlugus, grūdai kainuos kur kas pigiau. Juk taip jau buvo. Prisiminkime situaciją su nafta. Ne taip seniai barelis naftos kainavo 150 dolerių ir per savaitę nukrito iki 50. Kai pradėjo griūti šita virtuali sistema, kaina grįžo į normalią būseną pagal realią paklausą ir poreikį. Vadinasi, tuo atveju 100 dolerių tebuvo spekuliacinis antkainis, atsiradęs būtent dėl tų ateities sandorių rinkos. Jau dabar dažnai keliamas klausimas, kad reikėtų uždrausti tuos ateities sandorius, ypač maisto rinkose.
- Apie tai per Naujuosius kalbėjo net popiežius, prabilęs apie „nereguliuojamojo kapitalizmo“ žalą ir atskirties tarp vargšų bei turtingųjų didėjimą. Tačiau kas konkrečiai šiuolaikiniame pasaulyje galėtų pradėti reguliuoti spekuliantų apetitus?
- Štai čia ir prasideda didžiausios problemos. Per šituos keliasdešimt metų bankininkai įgavo neįsivaizduojamą valdžią - šiandien jie sprendžia, kas bus politikais, kas bus prezidentais ir t.t. Jie kontroliuoja pinigų srautus, visą virtualiąją ekonomiką, kuri yra keliasdešimt kartų didesnė už realią ekonomiką. Pasaulio bankininkai jau seniai sugebėjo prastumti sistemą, kad vyriausybės negalėtų skolintis iš savo centrinių bankų. Vadinasi, jos turi skolintis vadinamosiose pasaulio rinkose, t.y. iš tų pačių bankininkų, kurie pinigus gamina iš oro. Dabar kiekvienas valstybės vadovas, kuris bent pabandytų šituos bankininkus atvesti į protą, tiesiog negaus paskolų. Kadangi skolon gyvena visos valstybės, tai politinė valdžia neišvengiamai tampa priklausoma nuo bankininkų. Čia būtų pravartu prisiminti JAV prezidento Džono Kenedžio (John Kennedy) istoriją. Jis buvo išleidęs nutarimą, kad JAV pinigus gali spausdinti tik Vyriausybė - taip atsirado vadinamieji sidabriniai Kenedžio doleriai. O juk juos spausdino ir tebespausdina pusiau privatus bankas, t.y. Federalinė rezervo sistema. Todėl neatmesčiau versijos, kad būtent dėl to jis buvo nušautas...
- Dabar nuolat postringaujama, esą viską reguliuoja „laisvoji rinka“, o jūs kalbate apie pasaulinį finansinių spekuliantų ir bankininkų sąmokslą. Nejaugi jie nesupranta, kad šita virtuali realybė žlugs?
- Pasakysiu kitą Lietuvoje mažai žinomą dalyką. Paimkime aukso kainą. Šiuo metu Kinija, Rusija ir kitos valstybės dideliais kiekiais supirkinėja auksą, nes pasaulyje daug chaoso ir jo kainos turi kilti. Tačiau kaina per visus praėjusius metus laikėsi tame pačiame lygyje ir netgi kartais krisdavo. Kas gi nustato aukso kainą? Du kartus per parą Londone tai daro penki žmonės, atstovaujantys penkiems skirtingiems bankams, vadinamasis Londono penketukas. Štai jums ir visa „laisvoji rinka“... Todėl šiandien ir Vokietija, ir netgi Venesuela iš užsienio susigrąžina savo aukso atsargas, nes ir šitoje rinkoje prasideda panika. Visi pradeda suprasti, kad čia taip pat vyrauja nelabai švarūs žaidimai. Ne veltui juk šitie bankininkai jau šiandien vadinami banksteriais (finansų gangsteriais - red. past.). Taigi šitie banksteriai šiandien iš esmės kontroliuoja mūsų gyvenimą.
- Kodėl žmonėms niekas neaiškina dėl tokių spekuliacijų akcijomis pavojų, kodėl jie nešviečiami? Kodėl nuolat girdime liaupses spekuliantų atžvilgiu, o jie pristatomi kaip didžiulio progreso nešėjai, genijai ir mecenatai?
- Todėl, kad šiame biznyje yra labai daug žmonių, kurie iš to pelnosi. Jiems visiškai nesvarbu, ar tų popierių kaina krenta, ar auga. Jiems svarbu, kad būtų koks nors judėjimas, pirkimas ir pardavimas. Pats nemaloniausias jiems dalykas, kada kainos stovi vietoje. O uždirbti galima ir iš krintančios, ir iš augančios rinkos. Aš tuos žmones vadinu savotiškais misionieriais, tikinčiais ta virtualiosios ekonomikos sistema. Deja, pasaulyje yra prigamintas didžiulis kiekis tokių misionierių, tikinčių tomis liberaliomis pasakomis, todėl jie natūraliai jau patys skleidžia tas idėjas. Didžioji dalis pasaulio žiniasklaidos taip pat kontroliuojama šitų spekuliantų ir bankininkų-banksterių, todėl ji nėra suinteresuota pasakyti teisybės. Pasaulinė žiniasklaida šiandien mulkina žmones ir pučia virtualios ekonomikos burbulą. Mes į šį spekuliacinį pasaulį atėjome aklai tikėdami Vakarais, jų „laisvąja rinka“. Todėl kai kurie žmonės pyksta, kai mes kalbame teisybę apie amerikiečių statomą virtualios ekonomikos kortų namelį. Pyksta, nes mes griauname jų ilgai puoselėtą jokiais argumentais nepagrįstą svajonę, tuščią iliuziją - juk Amerika daugeliui atlieka psichoterapeuto vaidmenį, daugelis tiki, kad ten yra rojus...
- Ar bandė pasaulyje kas nors pasakyti aiškiai, kad tokia spekuliacinė veikla ir žmonių mulkinimas yra nusikaltimas? Ar realu, kad už tokius nusikaltimus kada nors bus baudžiama?
- Dar savo kadencijos pradžioje netgi Nikola Sarkozi (Nicolas Sarcozy) surinko į didžiulę salę visą Prancūzijos verslo bei politikos elitą ir labai aiškiai pasakė: virtualios ekonomikos burbulo pūtimas yra nusikaltimas paprastų žmonių atžvilgiu. Jis akcentavo, kad nusikaltimas yra tai, jog akcijų kaina yra niekaip nesusijusi su pačių įmonių veikla, kad tai yra nusikalstama spekuliacija ir žmonių skurdinimas. Tačiau ar kas pasikeitė?
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
