1 nuotr.Visi žinome liaudišką posakį: "Tingėti negarbinga, tingėti - negražu". Bet yra ir kita tiesa. Tinginys, kaip nebūtų paradoksalu, - pažangos variklis.
Žmogus pradėjo tingėti vaikščioti ir išrado ratą, automobilį, liftą, lėktuvą. O norėdamas palengvinti darbą kitose srityse - daugybę įvairiausių įrenginių ir prietaisų, be kurių šiandien neįsivaizduojame savo buities: skalbyklę ir siuvamąją, mėsmalę ir greitpuodį, dulkių siurblį ir elektrinę viryklę.
Tarkime, žmogus ėmė tingėti keltis nuo sofos perjungti televizoriaus kanalo - ir atsirado nuotolinio valdymo pultas. O neseniai JAV net pasirodė naujoviškas televizoriaus išjungiklis - kaip plyta atrodantis porolono gabalas. Meti jį į ekraną, ir šis išsijungia, nereikia ieškoti pulto... Tausodami save ir savo jėgas, tinginiai gudrauja ir kuria lengviausius ir efektyviausius būdus tikslui pasiekti. Ir taip taupo energiją, laiką ir pinigus.
Tinginystė būna naudinga, veikli ir nenaudinga, parazitinė. Kaip jas atskirti? Naudingoji ilgainiui suteikia naujų galimybių. O nenaudinga, priešingai, jas atima. Kai žmogus apskritai nieko nenori daryti, muša dinderį arba dirba atžagariomis rankomis. Tikriausiai ir jums pažįstama tokia psichologinė būsena - "nieko nenoriu". Tingulys gali būti vidinio nepasitenkinimo, depresijos, nesuvokimo, kaip ir ką daryti toliau, padarinys. Tada, kaip sakoma, nusvyra rankos. Tingėjimas normalizuoja kraujospūdį ir organizmą veikia panašiai kaip meditacija, taigi padeda visiškai atsipalaiduoti ir pailsėti nuo kasdienių problemų, rasti sudėtingų problemų nestandartinius sprendimus. Būtent visiškai nieko neveikiant galima apmąstyti savo gyvenimą, susidaryti geriausią planą. Neatsitiktinai tinginiai paprastai gyvena ilgiau ir pasiekia ne mažiau negu darboholikai. Manoma, kad žmogus, mokantis teisingai tinginiauti, moka ir pailsėti.
Parengta pagal priedą „Laisvalaikis"
