Problemas sprendžiame vaistais

Higienos instituto Profesinės sveikatos centro Tyrimų skyriaus vadovės Birutės Pajarskienės teigimu, kaulų ir raumenų sutrikimai bei stresas darbe aktualūs tiek visos Europos, tiek ir Lietuvos darbuotojams.

„Lietuvoje situacija panaši kaip ir visoje Europoje, tačiau iškalbingai atrodo faktas, kad dalis žmonių sveikatos sutrikimų dažnai tiesiogiai nesusieja su darbo specifika - mano, kad prastą savijautą lemia kiti veiksniai, - sako B.Pajarskienė. - Apie darbe patiriamo streso poveikį sveikatai jau kalbama vis daugiau, žmonės, regis, tampa sąmoningesni, tačiau vargu ar galima sakyti, kad jie ieško pagalbos.“

Anot jos, žmonės, net ir identifikavę sveikatos problemų sąsajas su darbo sąlygomis, t.y. darbe patiriamu stresu, palankiau vertina papildomą finansinį paskatinimą, o ne prašo darbdavio pakeisti ar pagerinti pačias darbo sąlygas.


- Kodėl žmonės mieliau renkasi didesnį atlyginimą, o ne darbo sąlygų pagerinimą? - „Vakaro žinios“ teiravosi Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus psichiatro Martyno MARCINKEVIČIAUS.

- Sakyčiau, iš biednumo. Žmogus, kuris nesugeba iš uždirbamų pinigų pragyventi, nesugeba šeimai duoti to, ką jis minimaliai norėtų duoti, nežino, ar sugebės susimokėti elementarius mokesčius, patiria dvigubą - dar ir socialinį - stresą. Tad jis renkasi didesnį atlyginimą ir didesnį krūvį, nors ir žino, kad dėl to krūvio blogai jaučiasi.

- Ar visa tai susiję ir su gana dideliu psichotropinių vaistų vartojimu mūsų šalyje?

- Tai susiję su daugeliu priežasčių. Nagrinėjant visos Europos psichotropinių vaistų suvartojimą, galima pamatyti, kad kuo toliau į pietus, tuo mažiau šių vaistų suvartojama. Kur šilčiau, kur šviesiau, ten ir mažiau vaistų reikia. Lietuva yra labiau prie Šiaurės šalių, tad ir psichotropinių vaistų suvartojame daugiau.

Sakyčiau, yra dvi psichotropinių vaistų suvartojimo Lietuvoje augimo priežastys: viena - objektyvi, kita - „lietuviška“.

Kalbant apie pirmąją, reikia pažymėti, kad psichotropinius vaistus sudaro kelios grupės - psichotiniai vaistai, antidepresantai ir vadinamieji raminamieji. Psichotropinių vaistų suvartojimas auga daugiausia būtent raminamųjų vaistų sąskaita. O jų suvartojimo augimo viena iš priežasčių - visuomenės senėjimas. Senyviems žmonėms šeimos gydytojai labai mėgsta skirti raminamųjų - „vaistukų miegui“ ir šiaip, kai žmogus kažkuo skundžiasi. Išgėrė raminamųjų ir nebesiskundžia.

Dabar pereiname prie antros - „lietuviškos“ - priežasties: mūsų medikai, ypač šeimos gydytojai, labai nemėgsta skirti antidepresantų, kurie gydo ligos priežastį, o raminamuosius rašo į kairę ir į dešinę, ir labai drąsiai. O raminamieji vaistai turi dvi labai blogas savybes. Viena jų - jie tik slopina simptomus, bet visiškai neveikia pačios priežasties. Antras dalykas - prie jų gana greitai priprantama. Čia yra mūsų medicinos bėda.

Statistika rodo, kad kitų specialybių gydytojai nelinkę išrašinėti antidepresantų, nes, norint juos skirti, reikia pagrįsti depresijos diagnozę.

Čia susiduriame su dar viena mūsų visuomenės problema: žmonės patys „geriausiai žino“, kuo jie serga ir kaip juos gydyti, tad dažnai sako: aš nesergu depresija, man tiesiog reikia vaistų, kurie padėtų nusiraminti, išsimiegoti, pailsėti. Daugelis mūsų žmonių vengia kreiptis į psichikos sveikatos specialistus. Jie dažniausiai ateina pas šeimos gydytoją arba geriausiu atveju pas neurologą, o ten daugiausia, ką jie gali gauti, - vaistų receptą, ir dar tokių vaistų, kurie, visai realu, jiems visiškai nereikalingi ar netinkami.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“