Po lervučių skandalo verslininkai baiminasi, kad galėjo būti užteršta jų produkcija

Vanduo nesaugomas

Atsižvelgdama į viešai tiekiamo vandens situaciją Marijampolėje Aplinkos ministerija inicijavo tarpinstitucinį pasitarimą dėl geriamojo vandens kokybės. Planuojama stiprinti geriamojo vandens ūkio priežiūrą bei įvesti aiškesnį vandens kokybės kontrolės reglamentavimą.

Pasitarime dalyvavęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika „Vakaro žinioms“ pasakojo, jog diskusijose buvo iškeltas klausimas, kodėl žmonės informuojami per vėlai. „Pirmas atvejis (Marijampolėje) buvo, kai vandenyje pasirodė uodo trūklio lervos, tačiau kai pasirodė chloro junginių, žmonės pradėjo kreiptis į priimamąjį, kad apsinuodiję, vaikams skauda pilvukus, prasidėjo odos uždegimai, - kalbėjo K.Mažeika. - Dabar atliekamas vidinis tyrimas ir VMVT, taip pat atliekamas vandenviečių tyrimas. Vandenvietės yra strateginės reikšmės objektai ir jiems keliami ypač aukšti reikalavimai dėl apsaugos. Kartu su kolega buvome nuvykę pasižiūrėti į Marijampolės Mokolų vandenvietę, tai nepanašu į strateginį objektą, tvoros išvirtę, kameros kai kur yra, kai kur nėra.“

Paskleista panika

Primename, kad skandalas dėl uodo trūklio lervų viešai bendrovės „Sūduvos vandenys“ tiekiamame geriamajame vandenyje Marijampolėje kilo šių metų balandžio pradžioje. O visai neseniai - antrąsyk - dėl neaiškaus geriamojo vandens skonio ir kvapo.

Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Karolis Podolskis tikino, jog sveikatos įstaigos duomenų apie alergijas ir apsinuodijimus nepateikė. „Vanduo naudoti yra saugus, bet padaryti tyrimai, nustatyti tam tikri kvapo ir skonio pakitimai. Paimti nauji vandens tyrimai, laukiame rezultatų“, - sakė jis.

UAB „Sūduvos vandenys“ l.e.p. direktorius Gintautas Jankauskas tikino, kad situacija nėra bloga, tik paskleista panika. „Sulauksime paskutinių rezultatų dėl kvapų ir paskelbsime. Jeigu nejauti kvapų, gali naudoti vandenį visu tempu - ir gerti, ir praustis. Gyventojų skundų labai nedaug sulaukiame, yra įsibaiminusių, kurie skambina tiesiog pakalbėti. Kiti žmonės iš baseinų nuo dugno pasėmę uodo trūklio lervų aiškina, kad iš vandentiekio. Būtų mano valia, tai į kalėjimą pasodinčiau aš tokius“, - neslėpė pasipiktinimo G.Jankauskas. Direktorius pridūrė, jog dėl bestuburių lervų problemos nuostoliai gyventojams bus atlyginti - už per 15 dienų suvartotą vandenį bus kompensuojama 30 proc. sumos. Paklaustas dėl vandenviečių apsaugos, G.Jankauskas aiškino, jog visos jos aptvertos 100 proc. buvo visada. „O kamerų daugiau pageidautina čia jau iš terorizmo pusės. Kai susitvarkysime iš esmės su kokybe, tai galėsime ir „terorizmą žaist“, - sakė jis. Į UAB „Sūduvos vandenys“ dėl vandens problemų raštus siuntė ir verslo įmonės, G.Jankauskas sakė, jog gauti du tokie raštai.

Bijo, kad užteršė prekes

Dėl viešai tiekiamo vandens problemų apmaudo neslėpė UAB „Marijampolės pieno konservai“ generalinis direktorius Rimas Varkulevičius, kurio vadovaujama įmonė patyrė nuostolių. „Didžiausia bėda, kad apie vandenį balandžio mėnesį dėl užterštumo bestuburėmis lervomis sužinojome iš spaudos. Jeigu ne spauda, nežinau, kas būtų. Nors „Sūduvos vandenys“ turėjo mus informuoti“, - pasakojo R.Varkulevičius. UAB „Sūduvos vandenys“ l.e.p. direktorius G.Jankauskas atkerta, kad jie tikrino tinklus, aktualius „Marijampolės pieno konservams“ ir jokių lervų nerado. „Mes internetiniame puslapyje pranešame, visą informaciją pateikiame vartotojams, dedame visus protokolus. Jie raštą buvo rašę, mes jiems atsakėme, kad yra geras, saugus vanduo ir gerti, ir gamybai“, - kaltinimų kratėsi G.Jankauskas.

R.Varkulevičius teigė, jog sužinoję apie situaciją dėl vandens užterštumo, atliko mikrobiologinius ir cheminius tyrimus, pagamintus produktus pateikė akredituotai laboratorijai Vilniuje. Laimei, produktų pakitimų nerado. „Tačiau kai kuri mūsų produkcija turi ilgalaikį saugojimą, kondensuotas pienas galioja metus, todėl visko dar gali būti. Mūsų produkcija iškeliauja į 65 pasaulio valstybes. Jeigu bus reklamacijos dėl kai kurių produktų, ypač dėl sterilizuoto pieno be cukraus, turėsime nuostolių ir turėsime kompensuoti. Sterilizuotą pieną be cukraus eksportuojame ir į Kiniją“, - dėstė R.Varkulevičius.

UAB „Mantinga“ Kokybės ir maisto saugos vadovė Vilma Vyšniauskienė sakė, jog jų bendrovė kompensacijos nereikalaus, nes nuostolių nepatyrė, įmonės gamyklose yra įdiegta geriamo vandens filtravimo ir prevencinė sistema.

Sitauciją komentuoja VMVT Maisto skyriaus vyriausiasis specialistas-valstybinis maisto produktų inspektorius Jonas VALUTA:

- Kokių priemonių dėl „Sūduvos vandenų“ atvejo VMVT ėmėsi?

- Pirmieji skundai Marijampolės VMVT pasiekė liepos 18 dieną. Tą pačią dieną iš vartotojo buvo atrinkti viešai tiekiamo geriamojo vandens mėginiai ir nuvežti ištirti į Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Kauno skyrių. Liepos 19-ąją VMVT atliko Marijampolės miesto pirmosios vandenvietės, iš kurios tiekiamas galimai netinkamos kokybės geriamasis vanduo, patikrinimą. Nustatyta, kad UAB „Sūduvos vandenys“ I vandenvietėje buvo dezinfekuojamas vandens filtras. Sugedus hidraulinei sklendei, dalis filtro dezinfekcinio skysčio pateko į geriamojo vandens rezervuarą. Dėl filtro dezinfekciniame skystyje susidariusių antrinių junginių vanduo įgavo nepriimtiną kvapą ir skonį, tačiau patikrinimo metu laisvo chloro kiekis vandenyje neviršijo rekomenduojamos normos.

Liepos 24 dieną VMVT atrinko viešai tiekiamo geriamojo vandens mėginius ir vandenvietėje, ir pas vartotoją bei išsiuntė ištirti. UAB „Sūduvos vandenys“, gavusi gyventojų skundus, iš Marijampolės miesto I vandenvietės taip pat paėmė mėginius. Gauti tyrimų rezultatai rodo, kad po nugeležinimo ir chloravimo dezinfekcijos metu susidarančių antrinių junginių kiekis geriamajame vandenyje neviršija nustatytos ribinės vertės. Tačiau esant nepriimtinam vandens kvapui, VMVT rekomendavo maistui naudojamą geriamąjį vandenį virinti arba jo nevartoti.

- Po Marijampolės atvejo inicijuojami aktyvesni geriamojo vandens patikrinimai visuose miestuose?

- VMVT nurodė teritorinėms tarnyboms pateikti informaciją apie jų kontroliuojamas vandenvietes atsižvelgus į makrobestuburių (vabzdžių) patekimo į vandentiekio sistemas riziką. Apibendrinus duomenis (apie 1790 vandenviečių) nustatyta, kad: 30 vandenviečių įrengti atviri filtrai; 146 vandenvietėse vandens rezervuarų liukai atsidaro tiesiai į lauką; 618 vandenviečių aplinka tinkama veistis uodams; 68 vandenvietėse - nustatyti kiti rizikos uodų patekimo atžvilgiu faktoriai, pavyzdžiui, vandens bokštai.

- Kiek per metus sulaukiate skundų dėl prasto viešai tiekiamo geriamojo vandens?

- Pernai užregistruoti 29 vartotojų skundai dėl viešai tiekiamo geriamojo vandens, iš jų, pagrįsti - 14.

Pagrįstų skundų priežastis - netinkama geriamojo vandens kokybė, nepriimtina spalva, skonis, kvapas dėl padidinto geležies, mangano, amonio kiekio, padidinto drumstumo ir kita.

- Kokiuose miestuose geriamojo vandens kokybė prasčiausia, kokios priežastys?

- Išlieka aktuali padidinto fluoridų, boro geriamajame vandenyje problema. Vanduo su padidintu fluorido kiekiu buvo tiekiamas 7 savivaldybėse (Kretingos, Skuodo, Kelmės, Klaipėdos, Šiaulių, Mažeikių, Raseinių r.) iš 74 vandenviečių geriamuoju vandeniu su padidintu fluorido kiekiu buvo aprūpinama daugiau kaip 20 tūkst. gyventojų, iš jų daugiau kaip 9 tūkst. Kelmės r., per 5 tūkst. Kretingos r., per 2 tūkst. Skuodo r. savivaldybėse.

Geriamasis vanduo su padidintu boro kiekiu buvo viešai tiekiamas Klaipėdoje, Kretingos r. Vandeniu buvo aprūpinami 2245 gyventojai.