Plastikos chirurgų prašoma ir neįmanomo

- Visuomenė plastinę rekonstrukcinę chirurgiją vis dar linkusi sieti tik su grožio kultu, kodėl?

- Lietuvoje turime tiek Sveikatos apsaugos ministerijos, tiek visuomenės „nesveiką“ požiūrį į plastinę chirurgiją. Užsienio šalyse plastinė chirurgija įsivaizduojama kaip normali medicina, o pas mus prilipusi „pupyčių“ chirurgijos etiketė. Galbūt todėl, kad privatūs plastikos chirurgai daugiau reklamuojasi, daugiau yra matomi, nors jų darbo apimtys gerokai mažesnės. Ir tokios operacijos yra lengvesnės. Universitetinių ligoninių medikai tiesiog dirba savo darbus.

- Kokias gydymo sritis apima plastinė ir rekonstrukcinė chirurgija?

- Plastinę rekonstrukcinę chirurgiją sudaro kelios dalys, estetinė chirurgija yra tik viena nedidelė dalis. Pagal operacijų skaičių ji sudaro ne daugiau kaip 10 proc. Likusi dalis - kasdieninė chirurgija, kuri yra tikroji rekonstrukcinė chirurgija ligų pasekmių arba traumų pasekmių likvidavimui.

Viena pagrindinių dalių, priskiriamų plastinei chirurgijai, yra rankos mikrochirurgija. Lietuvoje plastikos chirurgai prisiuvinėja nupjautas rankas, kojas, gydo sužalotas plaštakas ir taip toliau.

Kita didelė dalis yra nudegimų chirurgija - plastikos chirurgai gydo nudegusius žmogus, jiems atlieka rekonstrukcines operacijas.

Trečioji dalis - auglių pasekmių rekonstrukcija. Onkologai arba plastikos chirurgai pašalina vėžinį darinį, o tenka pašalinti gana plačiai, giliai, taigi lieka nemažas defektas, kurį reikia rekonstruoti.

Yra ligų, kurios pakenkia sąnariams, sausgyslėms, dažniausiai sutinkama - nervo užspaudimo rieše būklė, vadinama riešo kanalo sindromu. Iš esmės tai sausgyslių uždegimo pasekmė, kada ištinusios sausgyslės pradeda spausti nervą.

Kartais žmonės gimsta su vilko gomuriu, zuikio lūpa, kartais be ausies ar dar kokios kūno dalies, taigi plastikos chirurgai padeda atkurti arba suformuoti kūno dalį, kuri susiformavo ne tokia, kokia turi būti įprastai.

- Kokios traumos tarp pacientų yra dažniausios?

- Kadaise Lietuvoje nudegimų per metus būdavo 10 tūkst. 1997-1999 metais žmonės dar daug laikė gyvulių, namie kūrendavo malkomis, taigi būdavo daug atsitikimų. Ligoninėse buvo gydoma apie 3000-4000 pacientų per metus. Sumažėjus gaisrų ligoninėse nuo nudegimų per metus gydoma apie porą šimtų pacientų. Dauguma jų su nedidelėmis traumomis.

O plastikos traumų daug. Lietuvoje tokių sužalojimų daugiau, nes mūsų žmonės „labai išradingi“, nuo prietaisų nusiardo visokias apsaugas, kurios skirtos, kad nesusižeistum, ir tuos prietaisus drąsiai naudoja.

Kalbant apie Kauno klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos kliniką, per metus turime apie 4000 operacijų. Iš jų apie 800 sudaro plastikos traumos. Dar maždaug 800 operacijų sudaro odos augliai ir jų pasekmių likvidavimas. Apie 400 operacijų dviem šimtams pacientų atliekama dėl nudegimų. Toliau - kitokios operacijos, tai ir sausgyslių atkūrimas, nervų atlaisvinimas ir pan.

Žmonės susižaloja įvairiai, dažnai namie vykdydami kokius darbus - gamindami maistą, vykdydami remonto ar pjovimo darbus. Tai buitinės traumos. Žinoma, psitaiko traumų ir darbe, bet smarkiai sumažėjo.

- Koks yra chirurgų krūvis?

- Kalbant apie skubią pagalbą, tai per dieną maksimaliai būna 8-10 pacientų su sužalotomis plaštakomis. Vidurkis - 2-3. Per dieną operacijų gali būti nuo 2 iki 8, šalia to yra planinės operacijos, jų per dieną būna apie 20. Taigi per dieną apie 25 operacijas.

- Užsieniečiai atvažiuoja operuotis?

- Atvažiuoja, tačiau jų srautas nedidelis. Per metus, kaip minėjau, atliekama apie 4000 operacijų maždaug 3000-čiams pacientų, užsienio pacientų per metus būna iki 50-ies. Iš esmės mes aptarnaujame Lietuvos žmones.

Estetinės chirurgijos veikloje medicininis turizmas Lietuvoje yra labai išvystytas. Privačios klinikos turi daug užsienio pacientų. Kauno klinikose tokių nedaug. Mes operuotume ir daugiau užsienio pacientų, taip užsidirbdami papildomus pinigus, deja, neturime tiek daug resursų. Be to, nenorime, kad žmonės operacijų lauktų didelėse eilėse. Mūsų tiek personalo, tiek įrangos pagrindas yra sutelktas į pagalbą Lietuvos žmonėms.

Turime gana neblogos įrangos, nors ji gerokai senstelėjusi, 10-ies ir daugiau metų. Su šia įranga galime viską padaryti, žinoma, norėtųsi ypač modernių „žaislų“, kurie ir brangūs, bet visada reikia turėti omenyje, kad mūsų paslaugų sąnaudos neturi viršyti tų pinigų, kuriuos mes gauname. O finansavimas bet kurioje medicinos srityje yra nepakankamas. Šiandien mes gauname tik trečdalį mums reikalingų lėšų, kurias panaudojame priemonėms, vaistams, įrangai. Būtiniausius dalykus mes turime, bet aparatai genda.

- Dėl kokių priežasčių atsisakote operuoti?

- Yra įvairių žmonių ir įvairių ligų, sutrikimų. Kaip vieną jų paminėčiau Miunhauzeno sindromą, kai žmogus pats save žaloja, kad galėtų sulaukti pagalbos. Turime tokių pacientų, kurie vedini negerų kėslų, t.y. nori, kad jiems būtų nupjauta kokia kūno dalis ir paskui jie gautų valstybės išmoką kaip negalią turintys asmenys.

Yra pacientų, kurie nerealiai suvokia gyvenimą, kartais net sergantys psichikos ligomis, jiems atrodo, kad atlikus operaciją - nosies, ausies, lūpų, krūtinės - gyvenime kažkas radikaliai pasikeis, tarsi laimėjus loterijoje.

Taip pat yra gana daug gudraujančių žmonių, kurie norėtų estetinės operacijos nesant medicininių indikacijų. Kartais to siekia net konfliktu, grasinimais.

Susiduriame su pacientais, kurie turi neadekvačius lūkesčius ir norus, neatitinkančius nei sistemos galimybių, nei juo labiau medicininių galimybių. Pavyzdžiui, ateina gerokai pagyvenęs žmogus, kuris nori atrodyti, jaustis, gyventi kaip 18 metų žmogus. Mes visi suvokiame, kad taip neįmanoma ir niekas pasaulyje to nepadarys, bet žmogus nori. Norėti neuždrausta.

Žmonės iš chirurgų reikalauja ir garantijų, kad po operacijos jiems neskaudės. Visko būna. Mes tiesiog kantriai dirbame.

Nesu nusistatęs nei prieš krūtų didinimą, nei prieš lūpų putlinimą, nei prieš kitas kosmetines operacijas. Žmonės darosi tatuiruotes, veriasi auskarus. Čia nėra nieko blogo, kol neviršijamas sveikas protas. Tačiau nepritariu operacijoms, kai žmogui suteikiama katės ar liūto veido išraiška. Tai yra nesveika ir nenormalu.

Įdomūs faktai

•     Pats žodžių derinys - plastinė chirurgija - daugeliui asocijuojasi su kažkuo plastikiniu, dirbtiniu. Vis dėlto jis niekaip nėra susijęs su plastmase ir sintetinėmis medžiagomis. Žodis „plastinis“ yra kilęs iš senovės graikų „plastikos“, o tai reiškia „formuoti“ arba „suteikti formą“. Tai ir yra pagrindinis plastinės chirurgijos uždavinys - suteikti naują formą, patrauklumą ir jaunystę...
•     Pirmoji nosies plastinė operacija, kurios aprašymas pasiekė mūsų laikus, buvo atlikta jau 600 m.pr.m.e. Senovės Indijoje. Nosiai atkurti gydytojas naudojo skruostų ir kaktos odą, o į šnerves buvo įstatyti du mediniai vamzdeliai, pro kuriuos ligonis galėjo kvėpuoti operacijos metu.   
•     1794 metais angliškame žurnale buvo paskelbtas straipsnis, kuriame buvo aprašomas unikalus nosies atkūrimo atvejis. Indui buivolų varovui buvo nukirsta nosis ir ranka. Vėliau Bombėjuje jam buvo atlikta operacija, po kurios nelaimingojo veide, aišku, liko randų, bet pati operacija puikiai pavyko ir tikslas buvo pasiektas - atkurta nosis. Ši istorija tapo postūmiu šia kryptimi vystytis Europos medicinai ir mokytis atlikti tokias operacijas.
•     Pirmuoju visaverčiu plastinės chirurgijos veikalu tapo profesoriaus G.Taljakočio (G.Tagliacozzi) knyga „De chirurgica cutorum per incisionem“, dėkingų jo mokinių išleista 1597 m. Venecijoje. G.Taljakocis neabejotinai gali būti vadinamas šiuolaikinės plastinės chirurgijos pradininku. Jo knygoje išsamiai ir net su daugybe piešinių yra aprašyta lūpų ir nosies plastinė operacija. Operacijai buvo naudojama peties oda, o pats metodas vėliau buvo pavadintas „itališku“.
•     Viena pirmųjų krūtinės didinimo operacijų buvo atlikta Vokietijoje moteriai su amputuota krūtimi. Laimė, ji turėjo užtektinai riebalinio audinio, taip pat lipomą ant nugaros, kuri ir buvo persodinta vietoj pašalintos krūties.  
•     Didinti krūtinę silikono implantais pradėta apie 1962 m., kai Tomas Kroninas (Thomas Cronin) ir Frenkas Gerou (Frank Gerow) sukūrė endoprotezą, užpildytą heliu. Idėja gimė F.Gerou galvoje, kai jis žiūrėjo į maišelį su krauju, skirtu perpilti. Pamažu maišelis įgavo moters krūties formą, ir tai buvo postūmis kurti metodiką, kuri taikoma ir šiandien.
•     Šiuolaikinę liposakcijos (riebalų nusiurbimo) metodiką, kai naudojama speciali kaniulė riebalams nusiurbti, 1977 m. sukūrė dr.Ivas Žeraras Iluzas (Yves Gerard Illouz). Jo pacientė, jauna moteris, norėjo atsikratyti lipomos ant nugaros, bet su sąlyga, kad neliks randų.
•     Plastinės chirurgijos plėtrai, taip pat paramai chirurgams ir jų pacientams didelės reikšmės turėjo Amerikos prezidento Bilo Klintono patvirtintas įstatymo projektas, pagal kurį draudimo kompanijos privalo padengti rekonstrukcinės operacijos išlaidas moterims, kurioms buvo atlikta mastektomija. Bet įstatymas aprėpia ne tik moteris, persirgusias onkologine liga. Bet kuri gražiosios lyties atstovė gali tikėtis krūtų didinimo, mažinimo arba pakėlimo operacijos, jeigu tai yra būtina simetrijai pasiekti.
•     2012 m. chirurgas Eduardas Rodrigesas (Eduardo Rodrigues) atliko veido transplantacijos operaciją Ričardui Norisui (Richard Norris), kuris būdamas girtas ir susivaidijęs su motina iššovė sau į veidą šratiniu šautuvu. Tai buvo iki tol bene intensyviausia ir sudėtingiausia plastinės chirurgijos procedūra - ji truko 36 valandas. Nežiūrint to, kad gražuoliu R.Noriso nepavadinsi, ir kad jis turi gerti vaistus, jo naujasis veidas yra judrus ir plastiškas. Tai tiesiog stulbina, turint omeny tai, kad šūvis jį tiesiog susprogdino.