Alergija yra neadekvati organizmo reakcija į įvairias medžiagas (dirgiklius). Ši disfunkcija iš dalies yra įgimta, iš dalies - įgyta. Kasmet, žydint tam tikros rūšies augalams, jeigu žiedadulkėms žmogus yra jautrus, kartojasi alerginės reakcijos. Pasak Biologinės medicinos ir diagnostikos centro ,,Natura Munda" vidaus ligų gydytojos homeopatės Romos MELNIKIENĖS, reikėtų įsidėmėti, kokiu laiku alergija prasideda ir privalome gydyti ligos priežastis, o ne kovoti su jos pasekmėmis. Žinant, kada liga kartojasi, galima lengviau nustatyti sukėlėją, tiksliai diagnozuoti ir gydyti. Gydytojos paprašėme mūsų skaitytojams papasakoti plačiau apie pavasarines alergijas ir patarti, kaip žmogus gali sau padėti.
Antigenai ir alergenai
Visi antigenai (organizmui svetimos medžiagos), kurie sukelia alergines reakcijas, vadinami alergenais. Daugelis žmonių jautrūs žiedadulkėms. Jų grūdeliai, patekę į drėgnas akių, kvėpavimo takų ar burnos gleivines, per keletą sekundžių išbyra ir paskleidžia savo turinį. Sveikas, nealergiškas žmogus į tai nereaguoja. Pakartotinai susidūrus su žiedadulkėmis, alergiško žmogaus organizme pradeda gamintis antikūnai. Tokių antikūnų randama gleivinėse, kraujyje ir odoje. Alergeno ir antikūno sąveikos metu atsipalaiduoja biologiškai veiklios medžiagos (citokininas, histaminas ir kt.), taip į alergiją linkusiems (atopiškiems) žmonėms išsivysto nosies gleivinės uždegimas - sloga (alerginis rinitas), akių uždegimas (alerginis konjunktyvitas). Nosies gleivinės uždegimas ir akių uždegimas, atsirandantis dėl padidėjusio jautrumo žiedadulkėms, vadinamas šienlige, arba polinoze (lot. pollin - žiedadulkė). Liga paūmėja pavasarį ir vasarą. 15-30 proc. Žmonių, sergančių sunkia polinozės forma ir nesigydančių keletą metų, suserga bronchine astma. Ligos eiga dažnai yra „banguojanti" - tai priklauso nuo antikūnų veiklos. Alergenus galima nustatyti laboratorijos sąlygomis. Tai daroma ir mūsų klinikoje.
Organizmo gynyba
Žmogaus, jautrus tam tikriems aplinkos dirgikliams, organizmas priešinasi iš esmės nekenksmingoms, bet jo atmetamoms medžiagoms. Atsiranda čiaudulys, sloga, „užgula" nosį, akys ašaroja ir parausta. Gali skaudėti galvą, tampa sunku kvėpuoti, sutrinka uoslė, iš nosies gausu išskyrų, vargina čiaudulys, patinsta vokai, akys ašaroja arba jaučiamas jų sausumas. Liga dažniausiai yra priepuolio tipo, tačiau negydant gali išsivystyti komplikacijų - vidurinės ausies uždegimas, infekcinė bei alerginė astma. Sergant astma būna ir dusulio priepuolių: dėl bronchų spazmo žmogui sunku kvėpuoti, trūksta oro. Pagalba priepuolio metu - bronchus plečiantieji medikamentai.
Vengti žiedadulkių
Žiedadulkėms alergiški žmonės turėtų vengti būti lauke saulėtu metu, saugotis vabzdžių įgėlimo, neatidarinėti langų namuose ar važiuodami automobiliu, namuose dažnai valyti drėgna šluoste dulkes, o lauke nešioti akinius. Sergant nevartoti vaistažolių ir medaus. Galimos vadinamosios kryžminės žiedadulkių ir augalinės kilmės maisto produktų bei vaistažolių reakcijos.
Kaip reiktų koreguoti mitybą?
Beržo, lazdyno, alksnio, obels žiedadulkėms alergiški žmonės šių medžių žydėjimo metu neturėtų valgyti lazdyno riešutų, bulvių, morkų, salierų ar vaistažolių arbatų iš beržo lapų, pumpurų bei alksnio žirginių.
Alergiškieji javų ir varpinių augalų žiedadulkėms žydėjimo metu neturėtų vartoti patiekalų iš įvairių rūšių miltų, kruopų, rūgštynių.
Žmogui, alergiškam pelyno, ramunėlės, kiaulpienės, jurgino, saulėgrąžos, ambrozijos žiedadulkėms, nepatartina valgyti saulėgrąžų sėklų, aliejaus, citrusinių vaisių, chalvos, melionų, arbūzų, bananų, pupų, cikorijos. Kaip vaistinių priemonių netinka naudoti pelynų, medetkų, lakišiaus, debesylo, šalpusnio. Žmogus, alergiškas balandų žiedadulkėms, negali valgyti burokėlių ir špinatų.
Sergantiems šienlige žydėjimo metu nepatartina vartoti medaus, nes jame yra apie 10 proc. Žiedadulkių. Alergiškiems žmonėms vien nuo medaus ar gėlių kvapo gali pasireikšti alergija, išberti ir patinti veidas.
Geriausia pagalba alergiškiems - homeopatiniai vaistai
Sergantis žmogus neturėtų užsiimti savigyda. Negydoma pavasarinė alergija gali paskatinti kitų alergijų atsiradimą, ar net bronchinės astmos išsivystymą. Atsiranda kryžminės reakcijos, alergijos dulkių erkutėms kurios būna patalynėje, kilimuose, minkštuose žaisluose ar užuolaidose, pelėsiniams grybams namuose po kriauklėmis, šiene.
Gali prasidėti alergijos naminiams gyvūnams, daugiausia katėms, nes jos dažniau prausiasi laižydamos save. Po to gali vystytis alergija ir kai kuriems maisto produktams. Šiuolaikinė medicina paprastai skiria cheminius antihistamininius vaistus, kurie sušvelnina simptomus, bet alergijos jie nepašalina. Liga progresuoja, didėja organizmo jautrumo lygis, platėja alergenų kiekis, gilėja patologiniai procesai.
Pagal homeopatijos pradininką Samuelį Hanemaną: ,,geriausias gydymas tas, kuris pašalinta priežastis", o alerginių susirgimų priežastis, kai netoleruojamas atitinkamas alergenas. Pagal homeopatijos principą - kas sukelia ligą didelėmis dozėmis, tas mažomis dozėmis ją gydo. Tai yra gydymas pagal panašumo principą homeopatijos metodu.
Kiekvienam pacientui individualiai atrinktus homeopatinius vaistus reikėtų pradėti vartoti dar prieš žydėjimo sezoną. Daugeliui jie labai palengvina būklę. Sunkiausias alergijos formas puikiai gydo pakopinė autohemoterapija (apie ją plačiau rašysime kitame straipsnyje). Galima naudoti akupunktūrą ar biopunktūrą (į biologiškai aktyvius taškus leidžiami homeopatiniai preparatai). Kai ašaroja akys, vartotini homeopatiniai akių lašai.
Viskas priklauso nuo paties žmogaus. Kiek jis pats pasiruošęs stiprinti imunitetą, koreguoti mitybą, išvalyti organizmą, pagerinti žarnyno, kepenų, inkstų, kasos funkcijas. Patarčiau apsilankyti pas natūralios medicinos puoselėtoją gydytoją homeopatą, kuris padėtų išgydyti alergiją pilnai. Tai tikrai įmanoma - savo praktikoje turiu jau ne vienetus ar dešimtis, o šimtus pacientų, kurie pavasarį pasitinka be baimės ir įtampos. Privalome gydyti ligos priežastis, o ne kovoti su jos pasekmėmis.