×
(1/2) Lietuvos širdies asociacijos prezidentė prof. Žaneta Petrulionienė. Stasio Žumbio nuotr.
Atsisiųsti
(2/2) Medikų teigimu, pagrindinė problema, kodėl lietuvaičiai kenčia dėl padidėjusio cholesterolio kiekio kraujyje sukeltų ligų, yra ne riebus maistas, o jo dideli kiekiai. Stasio Žumbio nuotr.
Atsisiųsti
2 nuotr.
Lietuvos širdies asociacijos prezidentė prof. Žaneta Petrulionienė. Stasio Žumbio nuotr.
Širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis serga ir nuo jų miršta vis daugiau žmonių. Nė viena pastarojo dešimtmečio epidemija nenusinešė tiek gyvybių, kiek širdies ir kraujagyslių ligos, kurias dažniausiai išprovokuoja netinkama mityba ir padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje. Gydytojai įsitikinę, kad sergamumas šiomis ligomis sumažėtų, jei milijonai žmonių pakeistų gyvensenos įpročius ir juos kontroliuotų ne vieną dešimtmetį.
Būtina tikrintis
Lietuvos širdies asociacijos prezidentė prof. Žaneta Petrulionienė teigia, kad kasmet mūsų šalies mirčių statistikoje širdies ir kraujotakos ligos stabiliai sudaro per 50 proc., o mirtingumas nuo šių ligų ES vidurkį viršija daugiau nei du kartus.
Pagrindinė ligonių infarkto arba insulto priežastis - kraujagyslių siaurėjimo procesas - aterosklerozė. Pasak profesorės Ž.Petrulionienės, aštuoniems iš dešimties vidutinio amžiaus lietuvių cholesterolio kiekis yra padidėjęs. Kardiologės teigimu, pasitikrinti cholesterolio kiekį reikėtų kuo anksčiau.
„Žmonės, kurių šeimose pasitaikė ankstyvų mirčių nuo infarkto ar insulto arba ankstyvų ligos atvejų, turėtų į tai ypač atkreipti dėmesį. Vyresni nei 40 metų vyrai, vyresnės nei 50 metų moterys cholesterolio tyrimą turėtų darytis reguliariai. Būtent nuo tokio amžiaus padidėja koronarinės širdies ligos ir kitų širdies ar kraujagyslių ligų rizika”, - kalbėjo Ž.Petrulionienė.
Profesorė pabrėžė, kad šalyse, kur mityba yra labai riebi ir vyrauja gyvulinės kilmės riebalai, aterosklerozės progresavimas daug greitesnis.
„Lietuvoje valgome per daug gyvulinės kilmės riebalų. Ypač sunkiais genetiškai paveldimais atvejais iš pacientų kraujo tenka net valyti cholesterolį”, - pasakojo kardiologė.
Anot Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto vadovo Rimanto Stuko, pagrindinė cholesterolio kiekio kraujyje padidėjimo priežastis yra per riebus maistas ir netinkamas gyvenimo būdas.
„Gyventojų apklausa parodė, kad esame įsitikinę, jog valgome neriebiai. Tačiau suvalgomi produktai ir jų kiekiai aiškiai rodo, kad yra priešingai. Gausiai valgome gyvulinius riebalus - grietinę, sviestą, kiaulieną, fermentinį sūrį ir kitus riebius produktus. Vyrai pripažįsta valgantys kur kas riebiau nei moterys, tikrinasi cholesterolį rečiau, todėl ir serga dažniau”, - sakė R.Stukas.
Tyrimas atskleidžia, kad Lietuvos gyventojai maisto produktus renkasi ne pagal naudą sveikatai. Pasirinkimą dažniausiai lemia produkto kaina.
Svarbiausia - nepersivalgyti
Medicinos mokslų daktarė, docentė, dietologė Laisvūnė Petkevičienė teigė, kad pagrindinė problema yra ne nemažą kiekį cholesterolio turintis maistas, o paties maisto kiekis, kiek jo suvartojama.
„Daug cholesterolio turinčio maisto reikia vengti, tačiau tai neturi virsti paranoja. Kiaušiniuose daug cholesterolio, bet juk svarbu ne tai, ar jūs juos valgysite, o kiek”, - pabrėžė L.Petkevičienė.
Tuo itin turėtų susirūpinti vyresnio amžiaus žmonės. Pagyvenusiems žmonėms dėl lėtesnės medžiagų apykaitos ir mažesnio fizinio aktyvumo sumažėja energijos poreikis, todėl jie turėtų keisti savo mitybos įpročius.
„Svarbiausia nepersivalgyti, taip pat sudaryti sklerozę stabdantį poveikį turintį davinį - parinkti maisto produktus, kurie mažina cholesterolio kiekį organizme, pavyzdžiui, liesas pienas, rūgęs pienas, daug skaidulinių medžiagų turintys vaisiai ir daržovės”, - pasakojo L.Petkevičienė.
Laidos „Sveikatos ABC” vedėja, gydytoja Rima Balanaškienė sakė, jog nereikėtų maisto skirstyti į gerą ir blogą. Pasak jos, visas maistas yra geras arba labai geras, tačiau viskas priklauso nuo jo kiekio.
„Reikia įvertinti tai, kad mūsų fizinis aktyvumas yra 10 kartų mažesnis negu buvo mūsų tėvų, jau nekalbu apie senelius. Tai ir maisto kiekis, kurį mes valgome, turėtų būti 10 kartų mažesnis. Jeigu mūsų tėvai jaunystėje susėdę prie stalo suvalgydavo po 2 didelius cepelinus, tai tiesiog reikia sumažinti tą porciją. Ir kas liktų? Labai nedidelio cepelino trečdalis. Tai tokį kiekį mes galime drąsiai suvalgyti, tikrai nepadidės nei cholesterolio kiekis, nei antsvoris bus”, - patarimais dalijosi R.Balanaškienė.
„Praeis 2-5 metai, viskas sugrįš į savo vėžes, atsiras daugiau sąmoningumo”, - kalbėjo laidos vedėja.
Rita SENIŪNAITĖ, šeimos gydytoja:
Žmogus mityba pradeda domėtis, kai ištinka liga. Kol neužklumpa problemos, niekas nesidomi. Padidėjęs cholesterolio kiekis atsiranda dėl to, kad žmogus valgo bet ką ir bet kaip, tiesiog nežiūri, ką valgo.
Ir ne pinigai čia yra pagrindinis motyvas, o abejingumas, negalvojimas, kaip aš gyvensiu po 20, po 30 metų. Visi įsivaizduoja, kad mirs staigiai, be skausmų, bet iš tiesų yra labai nedaug tokių žmonių, kurie taip išeina. Gydymas tikrai yra prieinamas, vaistų yra nemažas pasirinkimas ir kaina labai normali netgi tiems, kurie neturi didelių pajamų. Bet sveikatos ir gyvybės nereikėtų matuoti pinigais.
Žmonės pinigus išleidžia nereikalingiems maisto papildams, per akcijas prisiperka maišais visokiausių nereikalingų vaistų. Geriau galėtų nusipirkti vieną vaistą, kuris reguliuoja tą cholesterolį. Ypač tuomet, kai nustatyta liga. Apkritai dar trūksta pasitikėjimo savo daktaru. Taip būtų daug geresnė žmonių sveikata. Aš kartais pati vaistinėje girdžiu, kai bobutės kalbasi visokių vėjų prisiklausiusios iš kitų bobučių. Perka visokias žoles, kurios kartais net nėra pigesnės.
Mityba yra pagrindas visos sveikatos. Jeigu mažas vaikas bus pratinamas teisingai maitintis, tai suaugęs nekentės nuo blogos mitybos sukeliamų ligų. Dabar visi lekia ir valgo bet kaip, leidžia sau tokią prabangą nevalgyti pusryčių, tėvai irgi numoja ranka, nes visas pasaulis taip daro, o vėliau matome rezultatus.
Vyresniame amžiuje natūraliai mažėja maisto poreikis, todėl, kad fizinis ir protinis aktyvumas mažėja. Bet kad vyresni žmonės turėtų kažką drastiškai pakeisti, tai aš irgi nesutinku. Svarbiausia nepersivalgyti ir vengti produktų, kuriuose gausu blogųjų riebalų. Tačiau, kaip aš sakau, Kalėdos ir Velykos irgi turi būti šventė.
Skaičiai
57 proc. 2012 m. mirusių gyventojų mirties priežastis buvo kraujotakos sistemos ligos.
2012 m. 65,6 proc. mirusių moterų mirties priežastis buvo jau minėtos kraujotakos sistemos ligos (vyrų - 47,8 proc.).
Širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis serga ir nuo jų miršta vis daugiau žmonių. Nė viena pastarojo dešimtmečio epidemija nenusinešė tiek gyvybių, kiek širdies ir kraujagyslių ligos, kurias dažniausiai išprovokuoja netinkama mityba ir padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje. Gydytojai įsitikinę, kad sergamumas šiomis ligomis sumažėtų, jei milijonai žmonių pakeistų gyvensenos įpročius ir juos kontroliuotų ne vieną dešimtmetį.
Būtina tikrintis
Lietuvos širdies asociacijos prezidentė prof. Žaneta Petrulionienė teigia, kad kasmet mūsų šalies mirčių statistikoje širdies ir kraujotakos ligos stabiliai sudaro per 50 proc., o mirtingumas nuo šių ligų ES vidurkį viršija daugiau nei du kartus.
Pagrindinė ligonių infarkto arba insulto priežastis - kraujagyslių siaurėjimo procesas - aterosklerozė. Pasak profesorės Ž.Petrulionienės, aštuoniems iš dešimties vidutinio amžiaus lietuvių cholesterolio kiekis yra padidėjęs. Kardiologės teigimu, pasitikrinti cholesterolio kiekį reikėtų kuo anksčiau.
„Žmonės, kurių šeimose pasitaikė ankstyvų mirčių nuo infarkto ar insulto arba ankstyvų ligos atvejų, turėtų į tai ypač atkreipti dėmesį. Vyresni nei 40 metų vyrai, vyresnės nei 50 metų moterys cholesterolio tyrimą turėtų darytis reguliariai. Būtent nuo tokio amžiaus padidėja koronarinės širdies ligos ir kitų širdies ar kraujagyslių ligų rizika”, - kalbėjo Ž.Petrulionienė.
Profesorė pabrėžė, kad šalyse, kur mityba yra labai riebi ir vyrauja gyvulinės kilmės riebalai, aterosklerozės progresavimas daug greitesnis.
„Lietuvoje valgome per daug gyvulinės kilmės riebalų. Ypač sunkiais genetiškai paveldimais atvejais iš pacientų kraujo tenka net valyti cholesterolį”, - pasakojo kardiologė.
Anot Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto vadovo Rimanto Stuko, pagrindinė cholesterolio kiekio kraujyje padidėjimo priežastis yra per riebus maistas ir netinkamas gyvenimo būdas.
„Gyventojų apklausa parodė, kad esame įsitikinę, jog valgome neriebiai. Tačiau suvalgomi produktai ir jų kiekiai aiškiai rodo, kad yra priešingai. Gausiai valgome gyvulinius riebalus - grietinę, sviestą, kiaulieną, fermentinį sūrį ir kitus riebius produktus. Vyrai pripažįsta valgantys kur kas riebiau nei moterys, tikrinasi cholesterolį rečiau, todėl ir serga dažniau”, - sakė R.Stukas.
Tyrimas atskleidžia, kad Lietuvos gyventojai maisto produktus renkasi ne pagal naudą sveikatai. Pasirinkimą dažniausiai lemia produkto kaina.
Svarbiausia - nepersivalgyti
Medicinos mokslų daktarė, docentė, dietologė Laisvūnė Petkevičienė teigė, kad pagrindinė problema yra ne nemažą kiekį cholesterolio turintis maistas, o paties maisto kiekis, kiek jo suvartojama.
„Daug cholesterolio turinčio maisto reikia vengti, tačiau tai neturi virsti paranoja. Kiaušiniuose daug cholesterolio, bet juk svarbu ne tai, ar jūs juos valgysite, o kiek”, - pabrėžė L.Petkevičienė.
Tuo itin turėtų susirūpinti vyresnio amžiaus žmonės. Pagyvenusiems žmonėms dėl lėtesnės medžiagų apykaitos ir mažesnio fizinio aktyvumo sumažėja energijos poreikis, todėl jie turėtų keisti savo mitybos įpročius.
„Svarbiausia nepersivalgyti, taip pat sudaryti sklerozę stabdantį poveikį turintį davinį - parinkti maisto produktus, kurie mažina cholesterolio kiekį organizme, pavyzdžiui, liesas pienas, rūgęs pienas, daug skaidulinių medžiagų turintys vaisiai ir daržovės”, - pasakojo L.Petkevičienė.
Laidos „Sveikatos ABC” vedėja, gydytoja Rima Balanaškienė sakė, jog nereikėtų maisto skirstyti į gerą ir blogą. Pasak jos, visas maistas yra geras arba labai geras, tačiau viskas priklauso nuo jo kiekio.
„Reikia įvertinti tai, kad mūsų fizinis aktyvumas yra 10 kartų mažesnis negu buvo mūsų tėvų, jau nekalbu apie senelius. Tai ir maisto kiekis, kurį mes valgome, turėtų būti 10 kartų mažesnis. Jeigu mūsų tėvai jaunystėje susėdę prie stalo suvalgydavo po 2 didelius cepelinus, tai tiesiog reikia sumažinti tą porciją. Ir kas liktų? Labai nedidelio cepelino trečdalis. Tai tokį kiekį mes galime drąsiai suvalgyti, tikrai nepadidės nei cholesterolio kiekis, nei antsvoris bus”, - patarimais dalijosi R.Balanaškienė.
„Praeis 2-5 metai, viskas sugrįš į savo vėžes, atsiras daugiau sąmoningumo”, - kalbėjo laidos vedėja.
Rita SENIŪNAITĖ, šeimos gydytoja:
Žmogus mityba pradeda domėtis, kai ištinka liga. Kol neužklumpa problemos, niekas nesidomi. Padidėjęs cholesterolio kiekis atsiranda dėl to, kad žmogus valgo bet ką ir bet kaip, tiesiog nežiūri, ką valgo.
Ir ne pinigai čia yra pagrindinis motyvas, o abejingumas, negalvojimas, kaip aš gyvensiu po 20, po 30 metų. Visi įsivaizduoja, kad mirs staigiai, be skausmų, bet iš tiesų yra labai nedaug tokių žmonių, kurie taip išeina. Gydymas tikrai yra prieinamas, vaistų yra nemažas pasirinkimas ir kaina labai normali netgi tiems, kurie neturi didelių pajamų. Bet sveikatos ir gyvybės nereikėtų matuoti pinigais.
Žmonės pinigus išleidžia nereikalingiems maisto papildams, per akcijas prisiperka maišais visokiausių nereikalingų vaistų. Geriau galėtų nusipirkti vieną vaistą, kuris reguliuoja tą cholesterolį. Ypač tuomet, kai nustatyta liga. Apkritai dar trūksta pasitikėjimo savo daktaru. Taip būtų daug geresnė žmonių sveikata. Aš kartais pati vaistinėje girdžiu, kai bobutės kalbasi visokių vėjų prisiklausiusios iš kitų bobučių. Perka visokias žoles, kurios kartais net nėra pigesnės.
Mityba yra pagrindas visos sveikatos. Jeigu mažas vaikas bus pratinamas teisingai maitintis, tai suaugęs nekentės nuo blogos mitybos sukeliamų ligų. Dabar visi lekia ir valgo bet kaip, leidžia sau tokią prabangą nevalgyti pusryčių, tėvai irgi numoja ranka, nes visas pasaulis taip daro, o vėliau matome rezultatus.
Vyresniame amžiuje natūraliai mažėja maisto poreikis, todėl, kad fizinis ir protinis aktyvumas mažėja. Bet kad vyresni žmonės turėtų kažką drastiškai pakeisti, tai aš irgi nesutinku. Svarbiausia nepersivalgyti ir vengti produktų, kuriuose gausu blogųjų riebalų. Tačiau, kaip aš sakau, Kalėdos ir Velykos irgi turi būti šventė.
Skaičiai
57 proc. 2012 m. mirusių gyventojų mirties priežastis buvo kraujotakos sistemos ligos.
2012 m. 65,6 proc. mirusių moterų mirties priežastis buvo jau minėtos kraujotakos sistemos ligos (vyrų - 47,8 proc.).
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
