Mažus dalykus lengva įgyvendinti

- Vaida, iš jūsų knygos pavadinimo galima spręsti du dalykus: būti visą laiką liekniems - labai svarbu. Ir - kad sunku išlaikyti pageidaujamą svorį. Kodėl žmonėms yra taip svarbu sulieknėti ir kodėl sunku tai padaryti visam laikui?

- Kiekvienas turi skirtingų priežasčių. Žiniasklaida, socialiniai tinklai tarsi duoda toną, kad būti liekniems, ypač - lieknoms, labai svarbu. Tačiau kas yra tas lieknumas? Moteris, sverianti 120 kg, sulieknėjusi iki 98 kg jau jausis liekna (nors kažkam taip gal ir neatrodys). Ir tai yra gerai! Lyginant su tuo, kas buvo, tai puikus rezultatas.

Kita priežastis - lieknumas turi skirtingų teigiamų savybių. Kažkas, būdamas lieknesnis, galės apsirengti išsvajotus drabužius. Sakykime, jeigu moteris nešioja didesnį nei XL dydį, rasti gražių drabužių yra sunkiau. Tiesa, situacija gerėja. Kai pati buvau apkūnesnė, vos man įėjus į vieną parduotuvę dar prie durų konsultantė pasakė: „Ponia, čia tokio dydžio nėra“. Įspūdis visam gyvenimui išliko (šypsosi). O kažkam lieknumas reiškia ne kūno pokyčius. Pavyzdžiui, būdami lieknesni jaučiamės energingiau. Mano gera bičiulė lieknėja, nes jai labai patinka kalnai, o, turėdama antsvorio, galėdavo tik pusvalandį lipti į kalnus ir tuomet valandą ilsėdavosi. Kitaip tariant, kūnas jos norų išpildyti negalėjo. Dar kiti nori visur suspėti su savo vaikais. O kažkas turi obuolio tipo figūrą ir net nedidelis antsvoris greitai atsiliepia sveikatai ir savijautai, nes riebalai labiau nei kitiems kaupiasi ant vidaus organų.

Tie, kurie antsvorio turi seniai, jau nebeatsimena to lengvumo jausmo. Bet jei pavyksta šiek tiek palengvėti, sako: kaip aš iki šiol galėjau nešioti tokią naštą? Ir tuomet tai motyvuoja išlaikyti tokį svorį visam laikui. O tai padaryti beveik neįmanoma, jei pasiekiame to laikinomis, drastiškomis priemonėmis. Jei save užgniaužiame, labai ribojame, norisi iš tų gniaužtų ištrūkti. Ir jei valgome neskanų maistą, jei esame alkani, jei save graužiame iš vidaus, tampa labai sunku tai tverti.

Reikėtų žvelgti į viską iš kitos pusės: jei niekada nevalgėte pusryčių, o šią savaitę pusryčiavote du kartus - jau yra už ką save pagirti. Arba jei iki šiol iš daržovių valgėte tik marinuotus agurkus ir virtus burokus ar žirnelius mišrainėje, o šiandien suvalgėte kopūstų salotų, tai jau yra pažanga. Kai nustojame lygintis su idealais, kurie realiame gyvenime net neegzistuoja, ir pagiriame save kad ir už nedidelius pasiekimus, tai skatina tęsti pradėtą darbą. Net jei kažkas nepavyksta, jau nepradedame nuo nulio, o tęsiame išmoktas pamokas. Valgome sočiai, skaniai, pasidžiaugiame tuo ir norisi taip jaustis visada.

Bėda ta, kad žmonės vienu kartu užsibrėžia per daug: nori ir sportuoti, ir mitybą kardinaliai pakeisti, ir dar viską atlikti idealiai. Kai per daug užsibrėžia, greitai pavargsta ir taip pat greitai viską meta. Šioje situacijoje rekomenduoju visko siekti etapais. Ne veltui knygą į dešimt žingsnių suskirsčiau - paprasčiau siekti vieno, tuomet kito ir t.t. Nereikia visko iškart žinoti ir siekti. Įgyvendini užsibrėžtą tikslą, tuomet - kitą. Po truputį daryti yra lengviau. Nuoseklumas ir dėmesys sau yra tiesus kelias į stebuklus.

- Teigiate, kad pradėti reikia šiandien ir skirti tam vos penkiolika minučių per dieną. Ką savo sveikatos labui per tas minutes galima nuveikti?

- Pasigaminti skanių salotų. Pirmą kartą per kelis dešimtmečius pavalgyti pusryčius. Ar susiplanuoti, ką gaminsite ir ką valgysite. Arba nueiti anksčiau miegoti. Arba išeiti per pietų pertrauką aktyviai pasivaikščioti. Kiekvienas nuo skirtingų dalykų pradeda, bet - pradeda. Mažus dalykus įgyvendinti lengva. Tada jautiesi smagiai ir imi kartoti tą patį veiksmą.

- Valgymas daugelio neatsiejamas nuo emocijų. Apie emocinį valgymą pati esate nemažai kalbėjusi. Ar patardama žmonėms, kaip maitintis sveikiau, irgi apie tai kalbate? Ar pasiūlote gilintis į priežastis, dėl kurių valgome, net kai nesame alkani?

- Kartais būna sunku atskirti, kur yra emocinis valgymas, o kur - alkis (aš nekalbu apie valgymo sutrikimus, nes tai visai kita tema). Tipinė situacija: žmogus pasakoja, kad visą dieną laikosi, o tuomet grįžta vakare iš darbo ir pavalgo už visą dieną ir dar daugiau. Tokiu atveju pirmiausia reikia kokybiško miego, nes gali būti, kad žmogus neišsimiegojo, pervargo ir tai skatina alkį. Antra, dienos metu reikia valgyti užtektinai vertingų produktų. Kalorijų galime suvartoti pakankamai, tačiau vadinamosios „tuščios“ kalorijos ne tik kad nepasotina, bet ir skatina dar valgyti. Aš apskritai nepatariu pradėti skaičiuoti kalorijų. Skatinu rinktis vertingą maistą ir valgyti sąmoningai, gerai sukramtyti, nes visai kitaip jaučiamės ir greičiau pajuntame sotumą. Ir štai tuomet, kai jaučiatės sotūs, bet vis tiek dar norisi kažko suvalgyti, užduokite sau klausimą: o kiek skiriate laiko savo malonumui? Jei skiriate laiką tik darbui ir įvairioms pareigoms, darote, nes „reikia“, vadinasi, neskiriate laiko sau. Ir valgymas tampa neišpildytų poreikių tenkinimu, nes tai lengviausiai prieinamas malonumas. Taigi tos mano minėtos penkiolika minučių gali būti skirtos pagulėjimui vonioje ar knygos paskaitymui. Kai randame kitų džiaugsmų, tada ir maistas mažiau traukia.

- Kokios dažniausios priežastys neleidžia mums pakeisti mitybos, nors, rodos, to ir norime? O galbūt tai rodo, kad nepakankamai norime, jei nieko nedarome, tik apie tai kalbame?

- Sakykime, visi žino, kad reikia gerti daug vandens ar valgyti daug daržovių, bet to neįgyvendina. Priežasčių, kodėl atidėliojame, gali būti daug. Pvz., jei turėjote daug prastų patirčių, susijusių su kančia, tarkim, dietų laikymusi, kai jautėtės alkani ir nelaimingi, natūralu, kad nenorite ir bijote dar ką nors bandyti keisti. Kita, mano jau minėta, priežastis, - kai užsibrėžiama per daug ir tuomet svarstoma: o kada aš visam tam rasiu laiko? Trečia, turime įvairių mus stabdančių baimių. Tarkime, kad keičiant gyvenimo būdą teks daug ko atsisakyti: kad būsime alkani, kad nebevalgysime skaniai, kad tai daug kainuos ar kad reikės atsisakyti susiėjimų su draugais. Tačiau kai pradedame įsisąmoninti, kodėl atidėliojame pokyčius, kai įsivardijame tas baimes, jos sumažėja! Patartina ne užgniaužti jas, ne apsimesti, kad jų nėra - nes baimės niekur nedings, o susidraugauti su jomis. Pripažinkite baimę - nesvarbu, racionali ji ar ne. Aš asmeniškai bijau alkio jausmo, todėl jei spėju, kad kur nors užtruksiu, su savimi nešuosi kokio nors maisto, kad prireikus turėčiau.

- Kalbėdama apie baimes palietėte ir mitų temą, apie kurią kalbate ir knygoje. Kokie dar populiarūs mitai, susiję su sveikesniu gyvenimo būdu?

- Dažniausiai žmonės galvoja, kad bus neskanu. Net šeimoje pradėjus gaminti sveikesnius patiekalus siūlau įvardyti, kad tai ne sveika, o kad nauja (juokiasi). Taip pat galvojama, kad bus brangu, nors daug mano klientų pasakoja, jog kaip tik sutaupo - 10-50 proc. biudžeto, skiriamo maistui per mėnesį. Kai kurie sveiki produktai yra tikrai brangesni, bet jie suteikia didesnį sotumo jausmą, todėl apskritai suvalgoma mažiau. Be to, sutaupoma neplanuotiems pirkiniams, mažiau išmetama maisto.

Taip pat galvojama, kad reikės visko, kas skanu, atsisakyti, kad tai jau paskutinis kartas, kai galima valgyti picą ar bulvinius blynus (juokiasi). Aš kaip tik siūlau kartą per savaitę pasilikti galimybę valgyti nesveikai. Jei didesnė dalis maisto yra gera, tai viskas puiku. Mes šeimoje irgi turime nesąmonių valgymo vakarą. Tai būna maistas, kurio sveiku tikrai nepavadinsi, aišku, nevalgome bet kiek (šypsosi). Kai nustojame sau drausti, tai ir norisi mažiau.

- Pas jus kreipiasi ir lieknų arba sveikata nesiskundžiančių žmonių. Koks jų tikslas?

- Jei žmogus yra lieknas, tai dar nereiškia, kad jis gerai jaučiasi. Gali jaustis pavargęs, be energijos, gali graužti rėmuo, dažnai skaudėti galvą arba kankinti aknė. Nebūtinai svoris nulemia, kaip jautiesi. Arba - jeigu žmogus lieknas, tai dar nereiškia, kad jis nekovoja su savimi, kad toks būtų.

- Bet ar geriausias sprendimas yra kova?

- Tą ir noriu pasakyti - reikia nustoti kovoti su savimi, o susidraugauti.

- Įdomu tai, kad pati lieknėdama visiškai nesportavote ir pradėjusiems keisti mitybą, bet jau sportuojantiems žmonėms nerekomenduojate didinti fizinio krūvio. Kodėl?

- Dėl to, kad nerekomenduoju pradėti visko iš karto. Aš esu už sportą ir dabar pati sportuoju, bet ne dėl lieknumo, o tam, kad pajausčiau naudą savo sveikatai. Mano darbas sėdimas ir stovimas, todėl noriu sportuoti ne dėl kūno pokyčių, bet dėl geresnės savijautos. Sportas yra gerai, bet tiems, kurie jau sportuoja, pradėjus keisti mitybos įpročius siūlau du mėnesius išlaikyt tą patį fizinį krūvį. O nesportuojantiems siūlau pora mėnesių nepradėti sportuoti, pradžiai geriau - išeiti pasivaikščioti arba pajudėti namie, aktyviau tvarkytis. Nes, pradėjus daug sportuoti, turi keistis mityba, keičiasi ir alkio suvokimas, tam reikia skirti daugiau laiko, tad visa tai verta įgyvendinti po šiek tiek laiko, apsipratus su mitybos pokyčiais ir įsivažiavus į ritmą. Tada ir sporto efektas jausis, ir bus aiškiau, kaip toliau maitintis.

V.Kurpienės patarimai, kaip nepersivalgyti per žiemos šventes

Sėskite prie stalo neperalkę

Bandymas „sutaupyti“ kalorijų visą dieną nevalgant - viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų. Tuomet peralkus ir susėdus prie šventinio stalo neįmanoma nepersivalgyti. Pradedate šluoti nuo stalo valgius ir per 15-20 minučių suvartojate visą dienos maisto normą, o dar visas vakaras priešakyje...

Valgykite visą dieną įprastai, pradėkite nuo sočių pusryčių. Tik Kūčių dieną per pietus valgykite šiek tiek mažiau. Jei prie šventinio stalo sėdate iš karto po ilgos kelionės, prieš valgydami išgerkite puodelį šiltos arbatos, o į kelionę išsiruoškite pasiėmę vertingų užkandžių, kurie neleis peralkti.

Mėgaukitės maistu

Jei valgote ir bendraujate tuo pat metu, nesuvokiate, ko ir kiek suvalgėte. Įsidėkite į lėkštę po šaukštą norimų patiekalų. Tuomet kiekvieną jų valgykite iš lėto, mažais kąsneliais. Gerai sukramtykite ir pajuskite visą skonių gamą. Valgydami nekalbėkite. Tai ne tik nemandagu, bet ir nejaučiama maisto skonio ir trukdoma atsirasti sotumo jausmui. Jei norite pabendrauti, padėkite peilį ir šakutę į šoną, pakalbėkite ir po to vėl tęskite pasimėgavimą maistu.

Skonio receptoriai yra liežuvio paviršiuje, taigi daugiau malonumo pajusite valgydami šakute. Valgykite tik tai, kas jums iš tiesų labai skanu. O jei nenumaldomai masina patiekalas iš jūsų „draudžiamo maisto“ sąrašo - būtinai suvalgykite nedidelį gabalėlį ir pasimėgaukite.

Raskite kitų užsiėmimų

Jei norisi pakartotinai įsidėti maisto, prieš tai padarykite pertrauką. Atsistokite nors trumpam nuo stalo arba atsigerkite arbatos. Pabendraukite su artimaisiais.

Iki švenčių dar liko laiko, galite pasiruošti idėjų Kūčių būrimams ir žaidimų Kalėdoms. Tokiu būdu ir žvalesni jausitės, ir šventė bus įsimintinesnė.

Svarbiausia švenčių metu daugiau dėmesio skirti ne maistui, o vienas kitam.