Futbolisto Ch. Erikseno klausimas: tarp gyvybės ir mirties

Grąžino iš anapus

Šeštadienį tūkstančiai futbolo aistruolių stadione Kopenhagoje su ašaromis akyse stebėjo, kaip medikai tiesiog ant vejos daro dirbtinį širdies masažą K.Eriksenui. O milijonai EURO'2020 žiūrovų apstulbę prilipo prie TV ekranų.

O juk ką tik K.Eriksenas dalyvavo atakoje, viskas atrodė gerai, ėjo 43-ioji pirmojo kėlinio minutė. Staiga K.Eriksenas krito veidu į žemę. Vienas pirmųjų jam į pagalbą puolė Danijos rinktinės kapitonas Simonas Kjeras (Simon Kjaer) - futbolininkas akimirksniu patikrino, ar K.Eriksonas neužspringęs liežuviu ir puolė kviesti pagalbą.

Atskubėję medikai padarė širdies masažą, tačiau jo nepakako - prireikė ir defibriliatoriaus. K.Eriksonas iš stadiono buvo išvežtas jau atgavęs sąmonę. Vėliau, spaudos konferencijos metu, Danijos rinktinės gydytojas Mortenas Boesonas sakė, jog pribėgęs prie K.Eriksono apčiuopė pulsą, tačiau po akimirkos žaidėjo širdis nebeplakė. „Buvome jo netekę. Bet pradėjome gaivinti ir mums pavyko tą padaryti. Kaip arti buvome prie netekties? Nežinau, bet mums pavyko grąžinti jį iš anapus po vieno elektrošoko. Taigi, gana greitai", - kalbėjo žaidėją gaivinęs medikas.

Naujausiomis žiniomis, K.Eriksenas - ligoninėje, jo būklė stabili.

„Vakaro žinios" aiškinosi, kas galėjo tapti nelaimės priežastimi ir kaip būtų galima išvengti panašių atvejų.

Širdis - kaip ant delno

Arminas Narbekovas - vienas geriausių Lietuvos futbolininkų, prieš keletą metų pradėjęs trenerio karjerą, teigė, kad tai, kas įvyko, tiksliausiai galėtų apibūdinti sportininką šiuo metu stebintys ir tyrimus darantys medikai.

„Į tokius čempionatus atvyksta geriausi žaidėjai iš aukščiausio lygio klubinių komandų, kur medicininei priežiūrai yra skiriama ypač daug dėmesio. Kiekvienas sportininkas stebimas, ištyrinėtas būna kiekvienas kaulelis, tad sunku pasakyti, kas čia galėjo nutikti.

Galbūt sustreikavo jauno vyro širdis, tačiau tai - tik prielaidos, nes šiais laikais per draugiškas varžybas futbolininkai dažnai mūvi specialias liemenes su davikliais, kurios stebi širdies darbą, tad visa informacija būna „kaip ant delno", - pastebėjimais dalinosi sportininkas.

A.Narbekovas pasidžiaugė, kad per jo, kaip futbolininko, karjerą, kuri prasidėjo sulaukus 6-erių ir baigėsi suėjus 39-eriems, su tokiais incidentais susidurti neteko. Tiesa, sportininkas prisipažino, kad dėl per didelių krūvių vienu metu sveikatos problemų turėjo, tačiau vėliau viskas susitvarkė.

„Ruošėmės tuomet Tautų spartakiadai. Draugai buvo dvejais-trejais metais vyresni, tad treneris krūvius parinko pagal juos, o man jie, kaip paaiškėjo, buvo per dideli. Laimei, viskas baigėsi gerai. Kita vertus, labai abejoju ar dabartiniams sportininkams tenka tokie krūviai, kokie būdavo prie a.a. Valerijaus Lobanovskio (futbolininkas, treneris, SSRS sporto magistras, UEFA ir FIFA ordinų laureatas - aut. past.), tad šis incidentas dar kartą įrodo, kad žmogaus gyvenimas, nepaisant visų medicinos ir mokslo pasiekimų, yra labai trapus", - sakė A.Narbekovas.

Galėjo nieko nejausti

Sporto medicinos klinikos vadovė doc. dr. Renata Žumbakytė-Šermukšnienė sako, kad staigios mirties sporte kardiologinės priežastys medicinoje yra aiškiai žinomos, tačiau be paties sportininko ir sportininką stebinčių medikų išvados komentuoti incidento nevalia. Tačiau galima kalbėti apie bendrą tokių atvejų analizę.

„Ar sportininkas jaučia sveikatos pablogėjimą? Dažnai - ne. Tai gali būti vienas vienintelis simptomas staigios mirties įvykio metu, o gali ir jausti, bet nepripažinti to, ką jaučia, nes jis turi dalyvauti svarbiose varžybose ir nori laimėti. Todėl sportininkų kardiologinė patikra visuomet yra būtina", - akcentavo specialistė.

Pasak jos, nors sportininkų, ypač - jaunų, mirtys nėra dažnas reiškinys, tai visuomet sulaukia išskirtinio dėmesio.

„Jaunų sportininkų (iki 35 metų) staigios mirties įvykių dažnis sporte lyginant su kitais susirgimais lyg ir nėra labai dažnas - pagal paskutinius literatūros šaltinius nuo 1:3000 ir 1:917000 sportininkų per metus (skiriasi dėl skirtingų staigios mirties sporte apibrėžimo kriterijų).

Dažniausiai tai pasitaiko krepšinyje bei futbole

Tačiau tokie atvejai, ką matėme šeštadienį, suteikia visuomenei didžiulį poveikį. Nes sportininkas yra kaip ir sveikatos simbolis, turi „žvaigždės" statusą. Staigi mirtis aiškiai matoma sporto renginių metu ir turi neproporcingai didelį susidomėjimą šiuo faktu.

Be to kardiologinė sportininko patikra yra labai brangi ir valstybė arba privatūs klubai sprendžia, kiek investuoti į tai. Taip, sportininko patikra dėl staigios mirties sporte ekonomiškai šaliai nenaudinga, be to, negalima pasiekti nulinės rizikos, kaip ir dėl visų kardiologinių pasekmių. Tačiau visuomenė, pamačiusi staigios mirties įvykį sporte, gali visiškai atsisakyti fizinio aktyvumo, kuris siejamas su mažiausiai 40-ies susirgimų profilaktika nes - „jei jau sportininkas miršta, tai aš nesportuosiu". Pasaulio mokslininkai yra nusprendę (2013 metais ir JAV prisijungė prie Europinio sportininkų patikros protokolo, kuris įrodė savo efektyvumą, nors ir labai brangų), jog būtina ne tik antrinė, bet ir pirminė profilaktika, norint sporte užbėgti už akių staigios mirties įvykiams", - patikslino Sporto klinikos vadovė.

Būtina tirti iš anksto

R.Žumbakytė-Šermukšnienė atkreipė dėmesį ir į tai, jog problema yra ne tik aukšto meistriškumo sportininkai, bet ir rekreacinio sporto atstovai, vieną ar du kartus savaitėje žaidžiantys krepšinį, futbolą ar kultivuojantys kitą sporto šaką, fiziškai aktyvūs asmenys ar bėgantys maratoną be kardiologinės patikros. Nežinantys savo galimybių ribos.

„Čia svarbi sportuojančio asmens kardiologinė patikra ir fizinio krūvio dozavimas, pasikeitus bet kuriam aplinkos ar vidiniam veiksniui, o ne tiek, kiek „nori pats asmuo, ar kaimynas, ar kolega". Šiuo atveju gali pagelbėti sporto medicinos gydytojai - atlikti profilaktinę kardiologinę patikrą ir parinkti krūvį. Ypač dabar, po COVID-19 infekcijos, kai užslėptos miokardo pažaidos tikimybė yra didelė", - perspėjo medikė.

Komentuodama šeštadienio atvejį, ji išskyrė kelis momentus.

„Taikant antrinę profilaktiką (aiškus pirmos pagalbos veiksmų planas, greitai reaguota į nukritusį sportininką, gaivinta, savalaikis automatinio elektrinio defibriliatoriaus panaudojimas) sportininkas buvo atgaivintas. Aš neabejoju, jog pirminė profilaktika taip pat buvo atlikta, tai yra, buvo pasirūpinta medicinine sportininko patikra. Tai aukšto lygio profesionaliuose klubuose visuomet atliekama nepriekaištingai. Tačiau čia buvo šalies rinktinės varžybos. Visgi reikia nepamiršti, kad sportininkų į rinktines atvykimo laikas dažnai yra koreguojamas - jei atvykstama paskutinę akimirką, pilnos patikros prieš čempionatą gali ir nespėti atlikti. Sportininkai į rinktines, paprastai, atvyksta po ilgo ir sunkaus sezono, kas turi įtakos jo būklei.

Tačiau medicininio personalo ir rinktinės kapitono darbas šio įvykio metu buvo atliktas nepriekaištingai pagal planą ir sportininkas buvo atgaivintas", - apibendrino R.Žumbakytė-Šermukšnienė.

Baisių įvykių būta ir Lietuvoje

2016 m. balandžio 30 d. Klaipėdos futbolo stadione rungtynių metu sustojo 1-ojoje lygoje tuo metu žaidusios „Palangos" komandos žaidėjo Kęstučio Ivaškevičiaus širdis (diagnozė - kalio trūkumas). Iki tol jokiais širdies veiklos sutrikimais buvęs Lietuvos rinktinės, šalies ir užsienio komandose rungtyniavęs saugas nesiskundė. Sąmonės netekusį futbolininką, bendromis jo tėvo, komandos kineziterapeuto, ir medikų pastangomis, pavyko atgaivinti. K.Ivaškevičiui labai pasisekė, nes greitosios pagalbos automobilis buvo stadione. Toks reikalavimas Lietuvos futbolo A lygos ir 1-osios lygos varžybose įvestas po tų pačių metų kovo 20 d. įvykusio incidento. Per Kaune vykusias Jonavos „Lietavos" ir Klaipėdos „Atlanto" rungtynes klaipėdiečiui Andriui Bartkui lūžę šonkauliai perdūrė plaučius.

2016 m. spalį per Trakuose vykusias 1-osios lygos „Trakų B" ir Kėdainių „Nevėžio" rungtynes aikštės viduryje sukniubo šeimininkų komandos žaidėjas 16-metis Matas Gudaitis. Sąmonę praradęs futbolininkas atgaivintas elektrošoku.