1 nuotr.Japonui profesoriui Josinoriui Osumiui (Yoshinori Ohsumi) neseniai buvo įteikta medicinos Nobelio premija "už autofagijos mechanizmų išaiškinimą". Paprasčiau tariant, kalbama apie visų gyvų organizmų, įskaitant žmogų, ląstelių gebėjimą atsikratyti susikaupusių "šiukšlių".
Autofagijos mechanizmas
Esmė yra ta, kad ląstelės savo viduje specialiose pūslelėse virškina nebereikalingus komponentus, baltymus, virusus. Ląstelių gebėjimas išsivalyti padeda joms ilgiau išlikti geros būklės, todėl tinkamai dirba širdis, smegenys, kepenys ir visi kiti organai. Jeigu autofagija vyksta sklandžiai, organizmas lėčiau dėvisi, sulėtėja senėjimo procesai. O sutrikus autofagijai vystosi įvairios ligos, tarp jų Parkinsono ir Alcheimerio, kai smegenų ląstelėse kaupiasi žalingi baltymai ir dėl to nervų ląstelės galų gale žūsta ir žmogus tampa invalidu.
Yra žinoma, kad autofagijos mechanizmas suaktyvinamas ir badaujant. Kai ląstelėms neužtenka maisto medžiagų, jos aktyviau virškina tas pačias "šiukšles", greičiau jų atsikrato. Teoriškai taip organizmas iš esmės gydosi ir net jaunėja. Atliekant eksperimentus su gyvūnais buvo įrodyta, kad maisto kaloringumo ribojimas, saikingas badavimas ilgina gyvenimą. Kalbant apie žmogų, patikimų duomenų, kad badmiriaujantys žmonės gyvena pastebimai ilgiau už tuos, kurie saikingai valgo, nėra. O kad persivalgyti yra kenksminga - įrodyta vienareikšmiškai.
Lazda su dviem galais
Pati autofagija buvo atrasta seniai, jau XX a. 7-ame dešimtmetyje. Dabartinio Nobelio laureato nuopelnas yra tas, kad jis išaiškino, kaip tas procesas vyksta, o svarbiausia, jam ir jo komandai pavyko nustatyti genus, reguliuojančius autofagiją. Dabar mokslininkai ieško būdų, kaip veikti ląstelėse vykstančius procesus, kad būtų galima sąmoningai paleisti arba, priešingai, stabdyti autofagiją. Tai išmokus bus galima užkirsti kelią sunkioms ligoms, jas gydyti. Tai pat žinoma, kad autofagija yra susijusi su vėžio išsivystymu: viena vertus, ji vėžinėms ląstelėms padeda išgyventi, o kita vertus, iš pat pradžių trukdo sveikoms ląstelėms virsti vėžinėmis. Mokslininkai aiškinasi, kaip geriau naudoti tokią "lazdą su dviem galais". Be to, jau dabar išbandomos molekulės, galinčios veikti genus ir taip reguliuoti autofagiją. Specialistai prognozuoja: jeigu tyrimai baigsis sėkmingai, ateityje gali atsirasti unikalių vaistų, kuriais bus galima įjungti autofagijos mechanizmą, apsieinant be badavimo. Vadinasi, atsiras galimybė lieknėti ir jaunėti, nekamuojant savęs griežtu kalorijų ribojimu.
Parengta pagal priedą „Laisvalaikis"
