2 nuotr.Prieš kiekvienus Seimo rinkimus politikams kyla idėja juos perkelti iš rudens į pavasarį, kadangi naujai išrinkta valdžia turi dirbti su nuėjusios parengtu kitų metų valstybės biudžetu arba karštligiškai jį „patobulinti" per kokią nors naktinę reformą. Pasak buvusio ilgamečio parlamentaro, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro Česlovo Juršėno, ruduo pasirinktas neatsitiktinai, o pirmųjų rinkimų datą nulėmė burtai. Jie būtų vykę spalio 18 d., tačiau nevyko todėl, kad tą dieną... Vytautas Landsbergis švenčia savo gimtadienį.
Pas psichiatrus nepanoro
Turbūt ne visi žinome, kodėl Seimo rinkimai vyksta būtinai spalį, o prezidento - dabar tik gegužę. Taip pat turbūt ne visi žinome, kodėl būtent paskutinę dieną prieš rinkimus draudžiama agitacija. Tačiau apie tai kuo puikiausiai išmano Č.Juršėnas, kuris 1992-aisiais dirbo darbo grupėje, rengusioje Seimo rinkimų įstatymą. Pavyzdžiui, „nusiraminimo diena" - šeštadienis prieš rinkimų sekmadienį - būtent Č.Juršėno pasiūlytas dalykas.
Darbo grupėje vyko aršios diskusijos visais klausimais, nes joje dirbo ir kairieji, ir dešinieji. Ir vieni, ir kiti bandė prastumti idėjas, kurios būtų naudingos būtent jiems patiems.
„Daug ką pavyko suderinti, bet ne viską. Buvo net siūlymas deputatus, o juo labiau kandidatus, tikrinti pas daktarus, ypač - pas psichiatrus. Aš pirmas pasisiūliau pasitikrinti, bet su sąlyga, kad kas nors iš tuometinių Aukščiausiosios Tarybos moterų kartu su manimi eitų į patikrą. Žinoma, pasiūlymas „nepraėjo", niekas nesutiko šito dalyko įtraukti į įstatymą, nors žmonės kartais ir dabar kelia klausimą, kad kandidatų sveikatą reikia tikrinti", - prisiminė signataras.
Lėmė vokiška moneta
Aršiausios diskusijos vyko dėl Seimo rinkimų datos. Kairieji iš LDDP partijos (kuriai priklausė ir pats Č.Juršėnas) siekė, kad jie vyktų kuo vėliau, nes situacija šalyje buvo labai sunki ir kiekviena diena (tais laikais valdžioje buvo dešinieji, tiesa, jie dar vadinosi ne konservatoriais: ši partija atsirado 1993 m.) mušė dešiniųjų reitingus. Savo ruožtu dešinieji būtent dėl tos priežasties siekė kuo ankstesnių rinkimų, kol visi rinkėjai dar nebuvo nusisukę.
„Spaudė šaltis, o tuometinis premjeras Aleksandras Abišala saugojo naftos ir visokius kitokius kuro resursus. Kai kas sakė, kad jis, nors dešinysis, specialiai šaldė Lietuvą, kad laimėtų kairieji. Mes skaičiavome: kuo Lietuva bus labiau šaldoma, tuo mums bus geriau. Vadinasi, rinkimai turi būti 1992 m. gruodį ar net 1993 m. sausį ar vasarį. O dešinieji norėjo jau 1992 m. liepos mėnesį daryti. Taip mes derinome, derinome, po mėnesį vis nusileisdami, ir galų gale įstrigome ties spalio datomis: 18 diena ar 25. Visiems turbūt atrodytų, koks skirtumas. Tiek suderinus nenusileisti dėl datos, kuri neturi jokios reikšmės, nes viena savaitė nieko nelemia. Kodėl mes, kairieji, norėjome, kad rinkimai vyktų būtent spalio 25 d., o ne 18? Labai paprastas paaiškinimas: spalio 18 d. - Vytauto Landsbergio gimtadienis. Nenorėjome suteikti džiaugsmo dešiniesiems rengti rinkimus per jo gimtadienį", - neslėpė Č.Juršėnas.
Tačiau abi pusės nenusileido. Ir tada viską lėmė vokiška 50 pfenigų moneta.
„Akademikas Eduardas Vilkas pasiūlė mesti burtus. Iš pradžių mes su tuo iš principo nesutikome: kaip galima burtais lemti politinius dalykus. Tačiau laikas spaudė ir visi sutarėme vis dėlto mesti burtus. O kokį pinigą mesti? Tuo metu buvo rubliai, bet negi su tarybine arba rusiška kapeika ar rubliu spręsime Lietuvos ateitį, ir buvo „vagnorėliai", bet jie - popieriniai. Neišeina. Tada vienas iš mūsų darbo grupės narių Jonas Tamulis iš švarko kišenės išsitraukė mažą piniginėlę ir iš jos išėmė 50 pfenigų monetą. Vienoje jos pusėje buvo Lorelei, o kitoje - skaičius 50. Sutarėme: jei iškris skaičius - spalio 18, jei Lorelei - spalio 25 d. Tačiau kas mes burtus? Mes patys negalime, nes esame suinteresuoti. Darbo grupė tada dirbo Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo salėje (dabartinė Konstitucijos salė) ir dar buvo durys į koridorių, kurios dabar užmūrytos. Ir matome, kad koridoriumi eina vienas iš apsaugos vyrukų. Mes jį pasikvietėme ir paprašėme būti futbolo teisėju. Tas nustebo, išmetė monetą ir išėjo. Moneta ritasi, ritasi ir prie mano bato apsiramina. Žiūriu - Lorelei iškrito. Spalio 25 diena! Štai kaip buvo apsispręsta dėl rinkimų datos", - pasakojo Č.Juršėnas.
Perkelti netikslinga
Vėliau Konstitucijoje atsirado konkreti Seimo rinkimų data - antrasis spalio sekmadienis. Kodėl būtent ši diena?
„Kiek pamenu, pirmasis ją pasiūlė Algimantas Salamakinas. Data pasirodė logiška: daržai nuimti, visi darbai pasibaigę, dar ne pernelyg šalta, kad rinkėjai išsigąstų", - „Vakaro žinioms" dėstė signataras.
Pastaraisiais metais politikams ne kartą buvo kilusi idėja perkelti Seimo rinkimų datą iš rudens į pavasarį. Esą šitaip naujai išrinktai valdžiai netektų dar metus dirbti su ankstesnės kadencijos parlamento patvirtintu biudžetu. Tačiau Č.Juršėnas sako, kad dabartinė data yra logiška.
„Jei rinkimai būtų pavasarį, vis tiek naujai laimėjusiai valdžiai dar daugiau nei pusę metų reikėtų dirbti pagal senosios valdžios priimtą biudžetą. O dabar, kai rinkimai vyksta spalį, naujoji Vyriausybė dar gali spėti pataisyti biudžetą kaip nori. Todėl šita data yra ne tokia jau bloga", - įsitikinęs Č.Juršėnas.
Ir Seimo narį lėmė burtai
Signataro teigimu, pirmųjų Seimo rinkimų data - ne vienintelis politinis sprendimas, nulemtas burtais, jie įteisinti net kai kuriuose įstatymuose.
„Pavyzdžiui, kai sudaroma rinkimų komisija, Teisingumo ministerija į ją siūlo du kandidatus. Ir tada jau burtų keliu ištraukiama viena pavardė. Ir vieną kartą burtai lėmė, kas taps Seimo nariu, nes vienmandatėje apygardoje du kandidatai surinko vienodai balsų. Iki to buvo numatyta, kad tokiu atveju Seimo nariu tampa vyresnis pagal amžių. Ir toks vienas atvejis istorijoje yra buvęs", - priminė Č.Juršėnas ir su būdingu humoro jausmu pasijuokė, kad, laimei, nebuvo metama moneta, kas turi tapti prezidentu - Algirdas Brazauskas ar V.Landsbergis.
Politiniai išskaičiavimai
O kodėl pirmieji prezidento rinkimai, kuriuos laimėjo A.Brazauskas, vyko būtent 1993 m. vasario 14 d.? Pasirodo, irgi ne be politinių išskaičiavimų.
„Prezidento rinkimų data irgi yra įrašyta Konstitucijoje, tačiau ji pririšta prie prezidento įgaliojimų - rinkimai vykdomi paskutinį sekmadienį, likus dviem mėnesiams iki prezidento kadencijos pabaigos. Į tai dabar orientuojamės. Tačiau 1992-1993 m. dar galiojo įstatymas „Dėl Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos". Jame buvo sakoma: laikotarpiu, kol nėra prezidento, ši teisinė situacija tolygi tai, kuri yra numatyta Konstitucijos 89 str. O jame rašoma, kas atsitinka, kai nėra prezidento (jis miršta, negali eiti pareigų dėl ligos, atsistatydina, yra pašalinamas per apkaltą): Seimas ne vėliau kaip per 10 dienų privalo paskirti prezidento rinkimus, kurie turi būti surengti ne vėliau kaip per du mėnesius. Sudėtingumas buvo tas, kad minėtame įstatyme „Dėl Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos" buvo numatyta išimtis: prireikus Seimas gali pratęsti Konstitucijoje numatytus terminus, bet ne ilgiau nei keturiems mėnesiams. Štai tada ir vėl kilo ginčas su būsimais konservatoriais. Jie norėjo nutempti rinkimus kuo toliau - prezidento rinkimai turėjo įvykti ne vėliau nei 1993 m. sausio 25, nes laikinojo prezidento pareigybė atsirado 1992 m. lapkričio 25 d. Tačiau jie norėjo pasinaudoti įstatyme numatyta išimtimi. Dešinieji matė, kad mes esame „ant bangos", nes visai neseniai laimėjome Seimo rinkimus, o mes matėme, kad reikia kuo greičiau rengti rinkimus, nes tada Algirdui Brazauskui daugiau šansų laimėti. Tiesa, nors Seime turėjome daugiau nei 71 balsą, padarėme kompromisą ir sutikome, kad rinkimai vyktų trimis savaitėmis vėliau - vasario 14 d.", - priminė Č.Juršėnas.
Pasak jo, vėlesni dveji rinkimai vyko Konstitucijoje numatytais laiko intervalais (vasarį), tačiau vėliau grafikas susijaukė dėl Rolando Pakso apkaltos.
Situaciją komentuoja politologas Prof. Algis KRUPAVIČIUS:
Nemanau, kad vien dėl valstybės biudžeto formavimo tikslinga Seimo rinkimus perkelti iš rudens į pavasarį. Skirtingose šalyse yra priimti skirtingi sprendimai, tiesa, ir finansiniai metai visur prasideda nevienodu laiku. Klasikinė parlamentinė valstybė yra Jungtinė Karalystė. O joje rinkimus skelbia valdančioji partija tada, kai jai yra patogiausia, pavyzdžiui, kai jos reitingai yra aukščiausi. Ir data visai nesiejama su biudžetu.
Lietuvoje dažnai pateikiamas argumentas, kad, Seimą išrinkus pavasarį, naujoji valdžia pati galėtų formuoti biudžetą. Tačiau dėl to politikos tęstinumas gerokai susvyruotų. O dabar politikos tęstinumas, nori nenori, didesne dalimi dėl laiko stokos yra išlaikomas. Todėl rinkimai rudenį yra labiau teigiamas, o ne neigiamas reiškinys. Juo labiau kad į valdžią dažnai yra išrenkami politikos naujokai, kuriems būtų sunku dalyvauti biudžeto formavimo procese. Yra dar ir teisinis aspektas. Jei rinkimai būtų paankstinti, vieno Seimo kadenciją reikėtų sutrumpinti pusmečiu. Abejoju, ar nors viename Seime atsirastų politinės valios atsisakyti pusmečio valdžioje. Todėl esama tvarka nėra tokia bloga, kaip norima parodyti.
