Daugėja pavargusių nuo interneto

Tyrime, kuris vyko sausio ir vasario mėnesiais, dalyvavo 18-29 metų nelietuviai Vilniuje, Klaipėdoje, Šalčininkuose ir lietuviai Vilniuje bei Radviliškyje.

„Internetas yra medija, kurią visi tikslinės grupės atstovai tiek informacijai, tiek darbui, tiek pramogoms naudoja dažniausiai“, - tyrimo duomenis komentuoja politologas Nerijus Maliukevičius.

Tuo metu „Vakaro žinių“ kalbintas Šiaulių regiono dienraščio „Šiaulių kraštas“ vyriausiasis redaktorius Vladas Vertelis sako, kad vis dažniau kylantis pasipiktinimas interneto portalais rodo, kad ilgainiui žmonės grįš prie analitinės žiniasklaidos. „Negalėčiau sutikti, kad interneto portalai yra žiniasklaidos kokybės etalonas. Jokiu būdu. Tai yra gana isteriška žiniasklaidos priemonė, kovojanti dėl paspaudimų skaičiaus, ir todėl mes akivaizdžiai matome turinio neatitinkančias antraštes, o už skambių antraščių dažnai slypi niekinis skaitalas, negalintis nieko naudinga suteikti visuomenei, o tik patenkinantis kažkokius nesveikus informacijos poreikius. Žinoma, internetas yra greita ir paprasta žiniasklaidos kryptis, todėl spaudai tikrai sunku su ja kovoti. Vienintelis būdas išlikti - objektyvumas, analizė, patikrinta ir susisteminta analitinė informacija“, - svarsto V.Vertelis.

Jis pastebi, kad regioninė spauda net ir nuolat gąsdinant dėl spaudos išnykimo vis dar yra labai svarbi vietiniams gyventojams: „Nacionalinės spaudos vartotojai ir yra labiau jaunimas, mobilūs žmonės, o šis segmentas emigruoja labiausiai. Natūralu, kad traukiantis auditorijai turi trauktis ir tiražas. Žinoma, traukiasi ir regionai. Štai iš Šiaulių apskrities 2015 metais emigravo daugiau kaip 5000 gyventojų, o tai prilygsta Pakruojo dydžio miestui. Tačiau nors tiražas šiek tiek ir mažėja, bet skaitomumas arba išlieka stabilus, arba kyla, o 95 proc. mūsų skaitytojų yra prenumeratoriai. Skaičiai rodo, kad vieną laikraščio egzempliorių skaito 6-7 žmonės. Įsivaizduokime, kad tai reiškia, jog vieną laikraštį skaito kelios šeimos.“

V.Vertelis teigia pastebintis, kad regionų spauda jau tapo nišine žiniasklaida. Deja, išsilaikyti gali ne visi, o valstybinio požiūrio, diktuojant vertybes spausdintiniam žodžiui, laikraščio redaktorius sako pasigendantis: „Manau, kad regioniniams, rajoniniams, nišiniams ar specializuotiems leidiniams tikrai yra perspektyvų. Negana to, kad kaime užsidaro ambulatorijos, mokyklos, kitos įstaigos, į kiekvieną bažnytkaimį laikraštį pristatyti jau tampa per brangu, o Vyriausybė nesugeba surasti kompensavimo mechanizmo. Manau, kad gal jau esame pasiekę dugną, nuo kurio reikia atsispirti. Manau, žmonės tikrai greitai atsivalgys greito interneto maisto. Žinoma, jis liks, bet irgi turės keistis. Turės keistis ir spauda. Jei ji nepataikaus skaitytojui, laikysis analitinės žurnalistikos principų, išliks. Žiniasklaida visuomet turi eiti bent dviem žingsniais priekyje. Tuomet tik atliksime ne komentuojamąją ar informacinę, bet ir auklėjamąją, kultūrinę savo misiją.“

Audronė Nugaraitė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, komunikacijų specialistė:

- Jaunimui rūpi tik internetinė žiniasklaida?

- Taip, jaunimui internetas yra informacijos šaltinis. Tačiau reikėtų klausti, ar internetą jaunimas tikrai tapatina su žiniasklaida? Aš pati dalyvauju tyrime, kur žiūrime informacinio raštingumo poveikį mokinukų auditorijai. O 18-29 metų jaunimo amžiaus grupė yra labai skirtinga įvairių medijų naudojimu. Dabar net naudojame žodį „vartojimas“, nes jie vartoja tas medijas ir jose būna visą dieną.

Todėl internetas ir socialinės medijos, kurios yra pagrindinis informacijos šaltinis, nebūtinai yra žiniasklaida ir žurnalistika. Be to, įdomus faktas, kad labai dažnai internetą jaunimas pasiekia per mobiliąją aplikaciją. Tokia tendencija matoma įvairiose pasaulio šalyse, tokiose kaip JAV, Didžiojoje Britanijoje, Skandinavijos šalyse ir Europoje. Tai rodo, kad net prieigos prasme vyrauja mobilumas, kuris išstumia stacionarumą.

Reikia manyti, kad jaunimui iš viso tradicinių žiniasklaidos priemonių nebereikia. Kitaip sakant, dažniausiai jiems reikalingos socialinės medijos ir tik šalia jų kelios žiniasklaidos priemonės. Taip, dažniausiai jiems priimtiniau interneto portalai.

- Tačiau šiandien jau girdime vis daugiau nusiskundimų, kad interneto portalai dėl paspaudimų skaičiaus aukoja tekstų kokybę ir visai pamiršta apie analitinę žurnalistiką?

- Kiekviena auditorija turi priaugti prie tam tikrų vertybinių elementų informacijos sraute. Todėl labai džiaugiuosi, kad po truputį mes jau pradedame suvokti, kas gi yra kokybė teikiant informaciją, ją renkant ir pan. Vienu metu tai buvo visiškai išsitrynę, nes visi norėjome gauti informaciją greitai ir dabar. Kai tai jau turime, galime ieškoti kokybės. Juk kai valgai prastą maistą, o vėliau atsiranda galimybės ir samprata, renkiesi kokybiškesnį. Lygiai taip pat po truputį prieiname prie suvokimo, kas yra informacijos kokybė. Todėl man labai patiko jaunimo tyrimo pristatyme nuskambėjusi frazė, kad jaunimui jau yra per daug neigiamos informacijos. Gal tai nėra tinkamas kritinis mąstymas, tačiau tai rodo, kad ir jaunimas jau nori subalansuoto informavimo.

- Kai kuriose šalyse, kaip JAV, Vokietija, spaudos skaitomumas didėja, nes visuomenė jau atsikando greitos internetinės žiniasklaidos?

- Mes dar nesame persisotinę internetinio skaitymo, tačiau panašu, kad tai atsitiks greitai. Nes skaitome visur: traukinyje, autobuse, vairuodami, kavinėje skaitome iš to mažo ekraniuko. O žmogus linkęs įpročius po tam tikro laiko pakeisti. Pritariu mokslininkams, kurie sako, kad spausdintinė versija neišnyks, tiesiog reikia laiku susiorientuoti, kada gal šiek tiek pristabdyti, tačiau kartu visiškai neatsisakyti. Mokslininkai sutinka, o ir Vakarų šalių patirtis rodo, kad ypač šviesi ateitis laukia specializuotų ir savaitinių leidinių. Žinote, kodėl savaitinių? Nes nuo penktadienio po visos savaitės nuolatinio informacijos skaitymo visur ir visada mes jau norime atsitraukti nuo to varginančio ekranėlio.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“