Savo piliečių apsaugą nuo komercinių bankų lupikavimo privalanti užtikrinti institucija neslepia džiugesio, kad šios kredito įstaigos pernai susišlavė apie 4,5 proc. valstybės biudžeto pajamų.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas vakar nerimavo, kad 2011 metais komerciniai bankai mūsų šalyje išdalijo mažiau paskolų. Tačiau netrukus pasidžiaugė, kad iš savo klientų jiems pavyko išlupti 1,1 mlrd. litų pelno. Tai sudaro apie 4,5 proc. metinio valstybės biudžeto pajamų.
Lietuviai apie sunkmečio pabaigą nė nesvajoja, bet, V.Vasiliausko teigimu, komerciniai bankai pernai užsidirbo ne blogiau nei prieš krizę. Esą 1,1 mlrd. litų pelnas yra artimas rekordiniam, užfiksuotam šalies ekonomikos pakilimo metu - 2007-aisiais.
Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, gražaus pelno komerciniai bankai susikrovė vien iš komisinių mokesčių. Pavyzdžiui, vien per 2011 metų trečiąjį ketvirtį „Swedbank“ iš to uždirbo 12,5 mln., DNB - 11,7 mln. litų daugiau nei per tokį patį laikotarpį 2010-aisiais.
Komerciniai bankai milijonus litų kasdien susižeria ir iš kiekvieno savo kliento atsiskaitymo debetine ar kreditine kortele, tačiau apie šį slaptą mokestį paslaugos vartotojas nėra informuojamas. Nuolat byrantys nematomi centai yra tiesiog įskaičiuojami į kiekvienos prekės kainą.
Džiaugdamasis dėl bankininkų pelno, V.Vasiliauskas nepastebėjo, kad didžioji jo dalis nutekėjo į Skandinavijos šalis, kuriose ir įsikūrę Lietuvoje veikiančių filialų pagrindiniai bankai.
„Optimistiškai atrodantį rezultatą daugiausia lėmė sumažėjęs atidėjinių blogoms paskoloms poreikis, nes nemažai klientų, kurie buvo laikyti beviltiškais, įrodė savo galimybes vykdyti įsipareigojimus. Tai parodo, kad krizės įkarštyje klientų mokumas buvo vertintas itin konservatyviai“, - sakė V.Vasiliauskas. Prasidėjus pasaulinei finansų krizei į klientus Lietuvoje bankai išties ėmė žvelgti iš aukšto.
Centrinio banko vadovo teigimu, 2011 metų bankų sistemos rodiklius reikšmingai paveikė pernai rudenį įvykdyta „Snoro“ banko nacionalizacija ir paskelbtas jo bankrotas. Šalyje veikiančių bankų valdomas turtas esą dėl to sumažėjo 2,7 mlrd. litų, arba 3,3 proc., - iki 78,9 mlrd. litų. Tačiau, iš sąrašo išbraukus „Snorą“, dabar veikiančių bankų turtas pernai išties išaugo 4,9 mlrd. litų, arba 6,7 proc.
2011-ųjų pabaigoje bankuose buvo 43,2 mlrd. litų indėlių - 2,2 mlrd. litų, arba 5 proc., mažiau nei metų pradžioje. Iš rinkos išmetus „Snorą“, Lietuvos bankas užfiksavo net 10,3 proc., arba beveik 4 mlrd. litų, bankų turto augimą.
„Testavimą ekstremaliomis sąlygomis bankų sektorius atlaikė ir įrodė esąs pasirengęs atremti tiek realius iššūkius, tiek informacinius išpuolius, kurių pasitaikė ne vienas. Jis tapo skaidresnis, todėl - sveikesnis ir patikimesnis“, - pabrėžė V.Vasiliauskas.
Kalbėdamas apie skaidrumą, Lietuvos banko valdytojas nė žodeliu neužsiminė, kiek komerciniai bankai per praėjusius metus sumokėjo pelno ir kitų mokesčių į mūsų šalies biudžetą. Šiuos skaičius nuolat kruopščiai slepia ne tik Lietuvos bankas, bet ir jo priežiūroje esančios komercinės kredito įstaigos.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
