Ūkio ministras Rimantas Žylius, šią savaitę pareiškęs, kad žmonės turėtų rinktis, kam patikėti pinigus, davė suprasti, jog smulkesnius lietuviškus bankus geriau apeiti iš tolo ir rinktis skandinaviškus. Negi R.Žylius atsitiktinai pamiršo, kad skandinaviški bankai nėra tokie švarūs, kokiais bandomi parodyti?
Kaip į tokius teiginius turėtų reaguoti, pavyzdžiui, apie 640 banko DNB klientų, praradusių ten apie 100 mln. litų, nors bankas skandinaviškas?
Skandalinga istorija
Dar šią liepą Vertybinių popierių komisija konstatavo, kad „DnB Nord“, lapkričio pradžioje pakeitęs pavadinimą į DNB, patikliems klientams nuo 2005-ųjų iškišo obligacijų už 700 mln. litų ir pridarė jiems beveik 100 mln. litų nuostolių.
Komisijos pirmininkas Vilius Šapoka pranešė: komisija padarė išvadą, kad „DnB Nord“, neprofesionaliems investuotojams platindamas su akcijų indeksais ir kitu turtu susietas obligacijas (SASO), finansuotas to paties banko paskolintomis lėšomis, galėjo piktnaudžiauti investuotojų pasitikėjimu.
Schema buvo itin keista. 2005-2010 metais „DnB Nord“ skatino klientus sudaryti sandorius dėl banko išleistų SASO. Neturintiesiems tam pinigų tas pats „DnB Nord“ juos skolindavo nuo keliasdešimties tūkstančių iki net 32 mln. litų, o paskolos ir palūkanų mokėjimui užtikrinti buvo įkeičiamas klientų nekilnojamasis turtas ir įsigyjamos obligacijos. Beje, priešingai nei suteikiant paskolas būstui įsigyti, obligacijoms įsigyti būdavo išduodamos keliskart didesnės paskolos nei įkeičiamo nekilnojamojo turto vertė! Žmonės iš obligacijų ne tik kad neuždirbo nė lito, bet dar ir liko skolingi bankui procentus už paskolas, suteiktas obligacijoms įsigyti.
„Komisijos nuomone, bankas nesiekė įsitikinti, ar jo platinamas ir rekomenduojamas ypač rizikingas investicinis produktas atitinka neprofesionalių klientų interesus, tinkamai neatskleisdavo rizikos ir banko interesų konflikto“, - dėstė V.Šapoka. Komisijos nuomone, bankas turėtų prisiimti atsakomybę ir atlyginti žalą suklaidintiems investuotojams.
Tačiau bankas komisijos sprendimo nepaisė ir vietoj nuostolių atlyginimo pasirinko bylinėjimąsi. Nepaisant šitos istorijos, ūkio ministras tvirtina, kad tik stambieji bankai gali užtikrinti saugumą žmonių pinigams.
Ministras - šališkas
Tuo tarpu Seimo Ekonomikos komiteto vicepirmininkas Julius Veselka priminė DNB atvejį, kuris akivaizdžiai parodė, kad ūkio ministras nėra teisus.
„Be to, ir JAV, ir euro zonoje kiekvienas bankas turi problemų. Nėra nė vieno banko, kuris neturėtų kokių nors problemų. Problema, kad laisvosios rinkos ekonomika bankams suteikė neribotą valdžią ir jokios jų atsakomybės nėra. O ir krizę sukėlė ne besiskolinančios vyriausybės, o bankai. Nebūtų jie pirkę Graikijos obligacijų - nebūtų euro zonoje krizės. Todėl reikia griežtinti bankų kontrolę. Vos tik atsiranda signalas, kad kas nors daroma ne taip, centriniai bankai iš karto privalo į tai reaguoti. O dabar laukia, laukia, o paskui pasako žmogui: tu pats kaltas, nes ne tą banką pasirinkai. O kaip aš galiu pasirinkti teisingai, jei revizijų bankuose nedarau?“ - stebėjosi Seimo Ekonomikos komiteto vicepirmininkas.
J.Veselka mano, kad Lietuvoje skandinaviški bankai pernelyg sudievinti.
„Todėl ir nesiskaito su niekuo. DNB banką Vertybinių popierių komisija pripažino kaltu, tad bankas privalėjo iškart padengti klientų nuostolius. Tačiau „tempia gumą“, bylinėjasi ir taip prisideda prie nepasitikėjimo bankine sistema skatinimo. Kaip gali pasitikėti bankais, jei dėl savo pinigų reikia bylinėtis?“ - retoriškai klausė J.Veselka.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
