Tarptautinė kredito reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ Lietuvai suteikė vieną aukščiausių kredito reitingų per šalies istoriją. Premjeras Algirdas Butkevičius pranešė, kad Vyriausybė pasinaudos proga ir pigiai pasiskolins, jog galėtų atiduoti senas brangias paskolas, kurių palūkanos siekė iki 9,5 proc. Visą savo brangiai kainuojančią skolą persiskolinsime pigiau?
Tikisi refinansuoti
Minėta agentūra pagerino Lietuvos ilgalaikio skolinimosi reitingą net dviem pakopomis - nuo BBB iki A-, tuo grąžindama jį prie vieno aukščiausių reitingų per mūsų šalies istoriją. Paskutinį kartą toks reitingas Lietuvai buvo suteiktas 2008 metų sausį.
Premjeras A.Butkevičius pareiškė, kad tai leis planuoti mažesnes išlaidas valstybės skolai tvarkyti, o sutaupytos lėšos bus skiriamos švietimui ar sveikatos apsaugai. Šiuo metu skolai tvarkyti valstybės biudžeto išlaidose suplanuota 2,1 mlrd. litų.
Premjero patarėjas finansų klausimais Stasys Jakeliūnas pritarė, kad esant tokiam Lietuvos reitingui naujų paskolų palūkanos būtų gerokai mažesnės. Bet tik naujų, senoms jų niekas nemažins. Andriaus Kubiliaus Vyriausybė skolindavosi ir po 9,5 proc., o dabar tarptautinėje rinkoje 5-10 metų trukmei milijardą litų ar daugiau galima pasiskolinti už 2,5-3 proc. Vidaus rinkoje trumpam laikotarpiui galima pasiskolinti ir už procentą ar dar mažiau, tačiau tik mažas sumas, nes didesnių nelabai yra iš ko skolintis.
„Palūkanos mokamos ne kas mėnesį, o kartą per metus kartu su grąžinamos paskolos dalimi. Paprastai valstybės šiam reikalui neturi pinigų, todėl prieš tai eina į finansų rinkas ir skolinasi. Jei, tarkime, milijardą litų pasiskolinai penkeriems metams, tačiau sugebi atiduoti po dvejų, už paskutinius trejus palūkanų nereikėtų mokėti, tačiau tik tuo atveju, jei tai numatyta sutartyje. Bet taip retai būna“, - teigė S.Jakeliūnas.
Skolintojai apsidraudžia
O kodėl retai numatoma sutartyse, jei tai nenaudinga mūsų valstybei?
„Paprastai tie, kurie skolina už aukštas palūkanas, nėra suinteresuoti, kad valstybė sumokėtų anksčiau ir nustotų mokėti 9 proc. palūkanas ir daugiau. Net ir už 6 proc. ar už mažiau skolinę nenorėtų, kad jų tos 6 proc. pajamos imtų ir nutrūktų. O kad visa valstybės skola, kuri šiuo metu siekia 47 mlrd. litų, būtų refinansuota, yra iš viso neįmanoma. Tik per ilgą laiką tą įmanoma padaryti“, - sakė S.Jakeliūnas.
Be to, anot jo, yra ir dar vienas niuansas, kuris neleistų valstybei sutaupyti, net jei ji paskolą atiduotų anksčiau, nes valstybės skolinimasis nėra toks paprastas, kaip žmonių skolinimasis vienų iš kitų.
„Jei valstybė iš Jono ar Petro nusipirko obligacijų už 100 litų už 5 proc. palūkanų ilgam laikotarpiui, o per tą laikotarpį analogiškos obligacijos rinkoje atpigo iki 3 proc., nėra taip, kad tu jam atiduosi tik 100 litų, kaip, atrodytų, būtų logiška, ir sumokėsi 3 proc. Tu jam sumokėsi daugiau. Priklausomai nuo paskolos trukmės, tai gali būti ir 110, ir 120 litų plius 3 proc. palūkanų. Kitaip tariant, per padidėjusią obligacijos kainą tu turėsi kompensuoti palūkanas, kurių Petras ar Jonas negaus, jei laikytų obligacijas iki jų išpirkimo laiko“, - paaiškino S.Jakeliūnas.
Grandioziniai planai
Vyriausybė yra numačiusi, kad šiemet ankstesnei skolai grąžinti ir biudžeto deficitui finansuoti Vyriausybė skolinsis apie 6,9 mlrd. litų. Birželio viduryje Lietuva privalės išpirkti 2009 m. išleistą 500 mln. eurų (apie 1,7 mlrd. litų) vertės euroobligacijų emisiją, o iš viso skolos grąžinimui skirs 4,8 mlrd. litų. Numatoma, kad viešųjų finansų deficitas (skirtumas tarp pajamų ir išlaidų) šiemet sudarys 1,9 proc. BVP. Jam finansuoti reikės apie 2,4 mlrd. litų skolintų lėšų: 1,3 mlrd. litų - „Sodros“ biudžeto, 1,1 mlrd. litų - valstybės biudžeto deficitams finansuoti.
Kitų metų sausio viduryje valstybė išpirks 2009 m. išleistą 1,5 mlrd. JAV dolerių (apie 3,5 mlrd. litų) vertės euroobligacijų emisiją. Iš anksto ruošdamasi jos grąžinimui Lietuva numato sukaupti rezervą ir tam skolinsis iki 3,5 mlrd. litų. Dėl šios priežasties bendra prognozuojama Vyriausybės skolinimosi suma 2014 m. sudarys apie 10,4 mlrd. litų. Tačiau valstybės skola, kaip minėta, padidės 2,4 mlrd. litų.
Tarptautinė kredito reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ Lietuvai suteikė vieną aukščiausių kredito reitingų per šalies istoriją. Premjeras Algirdas Butkevičius pranešė, kad Vyriausybė pasinaudos proga ir pigiai pasiskolins, jog galėtų atiduoti senas brangias paskolas, kurių palūkanos siekė iki 9,5 proc. Visą savo brangiai kainuojančią skolą persiskolinsime pigiau?
Tikisi refinansuoti
Minėta agentūra pagerino Lietuvos ilgalaikio skolinimosi reitingą net dviem pakopomis - nuo BBB iki A-, tuo grąžindama jį prie vieno aukščiausių reitingų per mūsų šalies istoriją. Paskutinį kartą toks reitingas Lietuvai buvo suteiktas 2008 metų sausį.
Premjeras A.Butkevičius pareiškė, kad tai leis planuoti mažesnes išlaidas valstybės skolai tvarkyti, o sutaupytos lėšos bus skiriamos švietimui ar sveikatos apsaugai. Šiuo metu skolai tvarkyti valstybės biudžeto išlaidose suplanuota 2,1 mlrd. litų.
Premjero patarėjas finansų klausimais Stasys Jakeliūnas pritarė, kad esant tokiam Lietuvos reitingui naujų paskolų palūkanos būtų gerokai mažesnės. Bet tik naujų, senoms jų niekas nemažins. Andriaus Kubiliaus Vyriausybė skolindavosi ir po 9,5 proc., o dabar tarptautinėje rinkoje 5-10 metų trukmei milijardą litų ar daugiau galima pasiskolinti už 2,5-3 proc. Vidaus rinkoje trumpam laikotarpiui galima pasiskolinti ir už procentą ar dar mažiau, tačiau tik mažas sumas, nes didesnių nelabai yra iš ko skolintis.
„Palūkanos mokamos ne kas mėnesį, o kartą per metus kartu su grąžinamos paskolos dalimi. Paprastai valstybės šiam reikalui neturi pinigų, todėl prieš tai eina į finansų rinkas ir skolinasi. Jei, tarkime, milijardą litų pasiskolinai penkeriems metams, tačiau sugebi atiduoti po dvejų, už paskutinius trejus palūkanų nereikėtų mokėti, tačiau tik tuo atveju, jei tai numatyta sutartyje. Bet taip retai būna“, - teigė S.Jakeliūnas.
Skolintojai apsidraudžia
O kodėl retai numatoma sutartyse, jei tai nenaudinga mūsų valstybei?
„Paprastai tie, kurie skolina už aukštas palūkanas, nėra suinteresuoti, kad valstybė sumokėtų anksčiau ir nustotų mokėti 9 proc. palūkanas ir daugiau. Net ir už 6 proc. ar už mažiau skolinę nenorėtų, kad jų tos 6 proc. pajamos imtų ir nutrūktų. O kad visa valstybės skola, kuri šiuo metu siekia 47 mlrd. litų, būtų refinansuota, yra iš viso neįmanoma. Tik per ilgą laiką tą įmanoma padaryti“, - sakė S.Jakeliūnas.
Be to, anot jo, yra ir dar vienas niuansas, kuris neleistų valstybei sutaupyti, net jei ji paskolą atiduotų anksčiau, nes valstybės skolinimasis nėra toks paprastas, kaip žmonių skolinimasis vienų iš kitų.
„Jei valstybė iš Jono ar Petro nusipirko obligacijų už 100 litų už 5 proc. palūkanų ilgam laikotarpiui, o per tą laikotarpį analogiškos obligacijos rinkoje atpigo iki 3 proc., nėra taip, kad tu jam atiduosi tik 100 litų, kaip, atrodytų, būtų logiška, ir sumokėsi 3 proc. Tu jam sumokėsi daugiau. Priklausomai nuo paskolos trukmės, tai gali būti ir 110, ir 120 litų plius 3 proc. palūkanų. Kitaip tariant, per padidėjusią obligacijos kainą tu turėsi kompensuoti palūkanas, kurių Petras ar Jonas negaus, jei laikytų obligacijas iki jų išpirkimo laiko“, - paaiškino S.Jakeliūnas.
Grandioziniai planai
Vyriausybė yra numačiusi, kad šiemet ankstesnei skolai grąžinti ir biudžeto deficitui finansuoti Vyriausybė skolinsis apie 6,9 mlrd. litų. Birželio viduryje Lietuva privalės išpirkti 2009 m. išleistą 500 mln. eurų (apie 1,7 mlrd. litų) vertės euroobligacijų emisiją, o iš viso skolos grąžinimui skirs 4,8 mlrd. litų. Numatoma, kad viešųjų finansų deficitas (skirtumas tarp pajamų ir išlaidų) šiemet sudarys 1,9 proc. BVP. Jam finansuoti reikės apie 2,4 mlrd. litų skolintų lėšų: 1,3 mlrd. litų - „Sodros“ biudžeto, 1,1 mlrd. litų - valstybės biudžeto deficitams finansuoti.
Kitų metų sausio viduryje valstybė išpirks 2009 m. išleistą 1,5 mlrd. JAV dolerių (apie 3,5 mlrd. litų) vertės euroobligacijų emisiją. Iš anksto ruošdamasi jos grąžinimui Lietuva numato sukaupti rezervą ir tam skolinsis iki 3,5 mlrd. litų. Dėl šios priežasties bendra prognozuojama Vyriausybės skolinimosi suma 2014 m. sudarys apie 10,4 mlrd. litų. Tačiau valstybės skola, kaip minėta, padidės 2,4 mlrd. litų.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
