Bankų ir verslo kovoje kalama į vienus vartus - verslas triuškinamas. Verslininkai tvirtina nesulaukiantys jokio gailestingumo net maldaudami nevaryti į bankrotą. Specialistai aiškina, jog bankai, atėmę paskutinį litą, užsitvirtina pozicijas bei laimi teismus, nes verslininkai nebeturi už ką samdyti teisininkų, o valstybė jų neskiria dėl kadaise buvusio pelno.
Savivalė klesti
Lietuvos verslas, nuo 2008-ųjų patyręs smūgį dėl ekonominės krizės, neatlaikė antrojo - bankų savivalės. Daugelis savo kailiu patyrė, jog iškilus sunkumams bankas ne tik nenori tartis dėl imto kredito atidėjimo, bet ir priverčia užstatyti asmeninį turtą. Tačiau valstybė, turinti užtikrinti, kad piliečių interesai būtų ginami bent jau teismuose, sužlugdyto verslo atstovus palieka likimo valiai. Mat jų buvusios pajamos neleidžia jiems skirti nemokamos teisinės pagalbos.
Kaunietis Pranas (pavardė redakcijai žinoma, - red. past.), dar visai neseniai vadovavęs sėkmingai dirbusiai elektros instaliavimo darbų įmonei, buvo nugręžtas iki paskutinio siūlo. Mat padarė lemtingą klaidą - 550 tūkst. litų paskolą, imtą banke “DNB Nord”, laidavo savo turtu. Dabar jis neteko ir už paskolą pirkto žemės sklypo, ir savo būsto. Net ir šiuos pardavus, jis turės atiduoti likusią skolą bankui iš savo pensijos.
“Drąsiai sakau - bankas mane sužlugdė savo veiksmais. Privertė paskolą laiduoti savo asmeniniu turtu. Vėliau jis neatidėjo įmokų, o palūkanos išaugo iki 12,98 proc., neleido paskolos konvertuoti į eurus. Jei paskola būtų atidėta, būčiau dar išsilaikęs, mokėjęs ir palūkanas. Bet tartis jie nenorėjo”, - pasakojo kaunietis.
Teisininkų neįperka
Į pirktą sklypą buvęs verslininkas investavo apie milijoną litų, dalį pinigų skolinosi iš giminių. Tačiau dabar susidūrė su teisiniu nihilizmu - bylą prieš banką galėtų laimėti, tačiau neturi pinigų teisininkui. Išsigelbėjimas - valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba rengiant dokumentus teismui. Tik ji neprieinama, nes jis pagal įstatymus - per daug turtingas.
“Dabar esu taip nustekentas, kad neturiu pinigų net advokatui. Bet mokesčių inspekcija neišduoda pažymos, kad galėčiau nemokamai gauti teisines paslaugas. Jie žiūri į mano ankstesnes pajamas, bet visiškai nenori matyti išlaidų. Esu basas. Bet bankai pasiima kvalifikuotus teisininkus, o aš pinigų samdyti teisininkams neturiu”, - absurdišką situaciją įvardijo jis.
Bankai nepralaimi
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas nepanoro paaiškinti bankų veiksmų. “Neturiu laiko”, - tokį motyvą pateikė jis.
Vis dėlto advokatas Paulius Docka, atstovaujantis verslininkams bylose su bankais, pripažino, jog teisinės praktikos, kai dėl bankų nesąžiningų veiksmų laimėtų verslas, beveik nėra. Nes jei tik bankui kyla bent menkiausias įtarimas, jog byla bus pralaimėta, jis puola tartis su verslu nenorėdamas precedento. Tai patvirtino ir Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos narys Saulius Žilinskas.
Praktikos nėra
“Iki Aukščiausiojo Teismo bylos nėra atėjusios. Jei tik bankas pajunta, kad jis pralaimi, skuba taikytis. Todėl ta praktika net negali gimti. Arba antrasis atvejis - bankas tiek “išbuožina” verslininkus, kad jie nebeturi galimybių net gintis. Tada formuojasi tik neigiama teisinė praktika - verslas pralaimi”, - pripažino jis ir pridūrė, jog Ūkio ministerijai jau pateiktas siūlymas skirti nemokamą teisinę pagalbą visko netekusiems verslininkams, nes dabar paramos gali tikėtis tik jei per praėjusius 12 mėnesių neuždirbai 6400 litų (8 minimalių atlyginimų).
Krizės sukėlėjai - nebaudžiami
Stasys JAKELIŪNAS, finansų analitikas, ekonomistas:
Bankas yra padėties šeimininkas, tik jis gali nepratęsti sutarčių, bloginti ar gerinti sąlygas. Bet faktas nenuginčijamas - skandinaviški bankai sukėlė tą krizę, ir ji - sisteminė. Ne tik dėl skolinimo bumo - bankų savininkai prasidėjus krizei pakeitė požiūrį. Nukritus įkeisto turto vertei, bankas turi teisę reikalauti grąžinti kreditą iškart, įkeisti papildomą turtą. Bet jų veiksmai ir lėmė turto kainų kritimą. Tai turėtų įvertinti Seimas, Vyriausybė - buvo Seime tyrimas dėl Lietuvos banko veiklos prižiūrint komercinius bankus. Išvados kategoriškos. Bet kas iš to? Juk visa vidaus rinka priklausoma nuo bankų elgesio. Jei ką nors pradėtų tirti, bankai pasakytų: galime teikti kreditus, galime jų visai nebedalyti.
Nutinka ir taip, kad koks nors vadybininkas kalbasi su verslininku, sukuria jam kokius nors lūkesčius. Tuo remdamasis verslininkas neskuba kreiptis į teismą, todėl vėliau gauna vienareikšmišką banko sprendimą. O bankų kodeksas - tuštybė. Nes ten numatyti dalykai, kuriuos jie ir taip turi vykdyti. Galiu pacituoti Švedijos centrinio banko vadovo žodžius - jis pasakė, kad už krizę Baltijos šalyse turėtų prisiimti atsakomybę bankai ir valdžios institucijos. Tad kol neįvardysime, kas už tai atsakingas, tol ir malsimės vietoje.
Skaičiai
Pradėtų bankroto bylų įmonėms skaičius Lietuvoje:
2008 m. - 957
2009 m. - 1844
2010 m. trys ketvirčiai - 1163
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
