„Sodros“ paskola kvepia gangsterizmu

Oficialiai pašalino dėl klaidos

Balandį paskelbtas ir gegužės 31-ąją pasibaigęs „Sodros“ skelbtas pusės milijardų vertės „Sodros“ konkursas iš tiesų vyko labai keistai. Jį laimėjo Švedijos bankai „Nordea“, SEB bei „Swedbank“. Iškart po konkurso žiniatinklis „Eversus.lt“ tvirtino, kad „Danske“ banko siūlymas buvo geriausias, tačiau jo tarp laimėtojų nebeliko. Žiniatinklio duomenimis, „Danske“ banko siūloma marža prilygo tai, kuri buvo siūloma klientams, imant būsto paskolą ekonominio pakilimo metu, bet konkurso organizatoriams iš „Sodros“ tai įspūdžio nepadarė.

Danai pusės milijardo vertės konkurse pretendavo į 20 mln., 65 mln., 75 mln. ir 90 mln. litų kreditus - iš viso jis ruošėsi skolinti pusę „Sodros“ norimos paskolos sumos - 250 mln. litų. Tačiau „Danske“ banko pasiūlymas buvo atmestas.

Kodėl? Iškart po konkurso „Sodros“ atstovas Algirdas Meškauskas aiškino, kad „bankas pateikė pasiūlymą su aritmetinėmis klaidomis“. Teisybę pasakius, keista, kad 13,5 mlrd. eurų (apie 46,5 mlrd. litų) apyvartą turinti Danijos finansinė institucija Lietuvoje nesugebėjo nusisamdyti specialisto, kuris galėtų be klaidų sudėti „2+2“.

Tačiau kad atsitiko būtent šitaip, o ne kitaip, dievagojosi ir „Danske“ banko Finansų tarnybos vadovas Ramūnas Bičiulaitis. „Pateikdami pasiūlymą, deja, įvėlėme apmaudžią klaidą. Dėl to mūsų pasiūlymas neatitiko konkurso sąlygų ir tai vertinimo komisijos buvo pastebėta atliekant pirminį pasiūlymų vertinimą. Dėl šios klaidos mūsų pasiūlymas ir buvo atmestas“, - atsakinėdamas į „Respublikos“ klausimus mušėsi sau į krūtinę danų banko atstovas.

Žinoma, neatmestina ir žmogiškos klaidos galimybė. Jei, aišku, ne keletas įtarimų keliančių faktų, kurie leidžia daryti prielaidą, kad per daug geras sąlygas pasiūlęs naujokas paprasčiausiai buvo pamokytas metodais, anot J.Veselkos, vertais didžiojo Čikagos gangsterio Al Kaponės.

Galimas „Sodros“ praradimas - 1,5 milijono

Kokią sumą būtų išlošusi valstybė, jei „Sodros“ skelbtą konkursą būtų laimėjęs „Danske“ bankas? Tai sužinoti nėra lengva.

Praėjusią savaitę „Respublikos“ klausimo paskatinta valstybinio socialinio draudimo valdyba išplatino pranešimą, iš kurio aiškėjo, kokias palūkanas siūlydami „Sodros“ konkursą laimėjo Švedijos bankai.

Pasirodo, komercinų bankų „Nordea“ ir SEB konsorciumas tris paskolos dalis - 75 mln. litų, 90 mln. litų ir 120 mln. litų - paskolino už  2,09 proc. metines palūkanas, kurios apskaičiuotos remiantis formule „1 mėnesio VILIBOR (vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams - aut. past.) plius 0,66 proc. marža“.

Šio konsorciumo pasiūlytos 20 mln. litų paskolos dalies palūkanos bus apskaičiuotos remiantis formule - 1 mėn. VILIBOR plius 0,74 proc. marža.

Komercinis bankas „Swedbank“ 30 mln. litų, 45 mln. litų, 55 mln. litų ir 65 mln. litų paskolas suteiks už palūkanas, apskaičiuotas remiantis formule „1 mėnesio VILIBOR plius 0,75 proc. marža“.

Tačiau kokias sąlygas siūlė „Danske“ bankas - paslaptis po devyniais užraktais. Danai dėl informacijos „Respublikos“ žurnalistui pasiūlė kreiptis į „Sodrą“, ši - į „Danske“ banką. Tačiau nei valstybinė, nei finansinė institucijos paslapties šydo nepraskleidė motyvuodamos, kad tai turi teisę pasakyti tiktai priešinga pusė.

Vis dėlto dienraščiui pavyko sužinoti, kad danų bankas siūlė ne 1 mėnesio, o 1 nakties VILIBOR palūkanas. Esą čia buvo ir jų pasiūlymo esminė klaida, nes konkurso sąlygose numatyta, jog privalu siūlyti tiktai pirmąjį variantą.

Lietuvos banko tinklalapyje teigiama, kad sutarties sudarymo dieną, gegužės 31-ąją, 1 mėnesio VILIBOR palūkanų norma buvo lygi 1,40 proc. 1 nakties - 1,10 proc.

Skirtumas - 0,30 proc. - gal ir nėra didelis, jei kalbėtume apie mažą sumą. Tačiau „Sodra“ skolinosi milžinišką 500 mln. litų sumą metams su galimybe sutartį pratęsti dar metams. Todėl jei būtų buvęs priimtas „Danske“ banko pasiūlymas 250 mln. litų sumai, vien dėl VILIBOR palūkanų skirtumų per vienus metus „Sodros“ komerciniams bankams išmokėtų palūkanų suma būtų buvusi net  750 tūkst. litų mažesnė.

O juk čia neįskaičiavome maržos, kurią, anot oficialios informacijos, „Danske“ bankas irgi siūlė mažesnę. Jei paskolos sutartis būtų pratęsta ir antriems metams, „Sodra“ iš viso būtų sutaupiusi 1,5 mln. litų.

VILIBOR peripetijos

Ar dėl tokios sumos negalėta į „Danske“ banko klaidą pažiūrėti atlaidžiau, juk to reikalauja ir viešasis interesas? O gal „Sodra“ yra sudariusi kokią užkulisinę sutartį su seniai „Sodros“ kreditoriais esančiais švedų bankais, kuriems ir pritaikytos konkurso sąlygos? O dar tiksliau - gal Švedijos bankai daro tokią įtaką „Sodrai“, kad ši šoka pagal jų dūdelę ir atitinkamai kurpia konkursų sąlygas?

„Sodros“ atstovė Jolita Skinulytė-Niakšu tokius „Respublikos“ žurnalisto svarstymus pavadino „įsivaizdavimu“. „Įvertinus visas aplinkybes, pasirinktas optimalus VILIBOR terminas. 1 mėnesio VILIBOR sąlyga numatyta visuose Valstybinio socialinio draudimo fondo skelbtuose kreditų teikimo paslaugų pirkimo konkursuose. Konkursas yra tarptautinis. Nuo jo paskelbimo iki vokų atplėšimo praeina daug laiko (pastarasis buvo skelbtas balandžio 6 d., laimėtojas išaiškintas gegužės pabaigoje). Turime pakankamai pavyzdžių, kai net per labai trumpą laiką VILIBOR gana smarkiai svyruoja. „Sodra“ neturi galimybių prognozuoti VILIBOR tendencijų. Taigi, rengiant konkurso sąlygas, buvo įvertintos visos aplinkybės ir pasirinktas optimalus VILIBOR terminas“, - toks buvo fondo atstovės atsakymas.

Lyginome: J.Skinulytė-Niakšu dėl vieno buvo teisi - 1 nakties VILIBOR iš tiesų svyravo labiau nei vieno mėnesio. Tačiau neaptikome, kad kada nors 1 mėnesio VILIBOR palūkanos būtų buvusios didesnės už vienos nakties - jos visuomet buvo mažesnės.

Kodėl pasislėpė krūmuose?

Bet keisčiausias šioje istorijoje net ne šis, o kitas dalykas. J.Skinulytė-Niakšu tvirtina, kad „Sodra“ kreipėsi į „Danske“ banką prašydama patikslinti pasiūlymą, tačiau bankas kažkodėl „pasiūlymo netikslino ir jokio atsakymo nepateikė“.

Tuo tarpu „Danske“ banko atstovas R.Bičiulaitis teigė visai ką kita. Pagal jo versiją „pasiūlymo bankas netikslino laikydamasis viešųjų pirkimų įstatymo, pagal kurį po pasiūlymų vokų atplėšimo negalima keisti pasiūlymo esmės - kainos ar jos sudedamųjų dalių“.

O gal iš milijoninį pelną galėjusio atnešti konkurso „Danske“ bankas savanoriškai pasitraukė supratęs, kad su pelną skandinavų bankams karpančiais pasiūlymais danai yra nepageidaujami?

Kad taip galėjo atsitikti, „Respublikai“ tvirtino ir Seimo narys J.Veselka. „Dėl didelio pelno bankai ne taip jau retai elgiasi kaip garsaus Amerikos gangsterio Al Kaponės mafiozai. Tą pastebėjo dar vėliau bolševikų sukompromituotas garsus ekonomistas Karlas Marksas. Savo „Kapitale“ jis teigė: „Ten, kur pelnas didelis, bet kokios kompanijos gali prarasti protą“. Tai yra Vakarų bankų gyvenimo logika - siekiant pelno naudoti ir leistinus, ir neleistinus metodus. Todėl jie ir turtingi, nes du šimtus metų apgaule apiplėšinėjo visą pasaulį“.

Tačiau kodėl apie tai tyli lyg vandens į burną prisisėmę „Danske“ banko atstovai? Atrodo, bijo. Bijo, kad atsivėrę dienraščiui ateityje išvis nelaimės „Sodros“ skelbiamų konkursų (! - aut. past.).

„Dar kartą norėtume pabrėžti, kad mūsų pasiūlymas buvo atmestas dėl to, kad neatitiko konkurso sąlygų. „Danske“ bankas  dalykiškai bendradarbiauja su „Sodra“ ir toliau dalyvaus kituose „Sodros“ viešųjų pirkimų konkursuose“, - R.Bičiulaičio atsakymuose buvo justi maldavimas, kad ši istorija apskritai neiškiltų į viešumą.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"