Sezoniniai darbai vilioja ir bedarbius, ir mokinius

„Šiais metais ankstyvas pavasaris buvo palankus darbo rinkai ir terminuoto darbo pasiūlymų sulaukta jau kovo mėnesį. Įprastai tokio pobūdžio darbų daugiau sulaukiama balandį. Gerokai daugiau laisvų darbo vietų įregistruota nuo sezono priklausančiuose ūkio sektoriuose: žemės ūkyje ir paslaugose augo dvigubai, prekyboje - 24 proc.”, - pasakojo Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jankauskienė.

Sezoniniai darbai ypač paklausūs šalies aukščiausio nedarbo teritorijose, mažesniuose miesteliuose, kur mažai kuriama naujų darbo vietų, o laisvos greitai užpildomos.

Aktyvūs moksleiviai

Darbo biržos atstovės teigimu, darbo neturintys žmonės mielai dirba laikinus darbus. Dažniausiai sezoninių darbų ieško asmenys, neturintys kvalifikacijos, moksleiviai ir studentai.

„Kiekvienais metais, prasidedant sezonui, kyla susidomėjimas moksleivių įsidarbinimo galimybėmis vasaros atostogų metu. Šie metai ne išimtis, nors dar ir nesibaigė mokslo metai”, - sakė M.Jankauskienė.

2014 m. balandžio 1 d. teritorinėse darbo biržose buvo registruoti 83 mokiniai, iš jų 18 - dar nesulaukę pilnametystės. Aktyviausi didžiųjų miestų mokiniai ir jų tėvai. Besikreipiančių mokinių amžius svyruoja nuo 14 iki 17 metų, bet dažniausiai darbo teiraujasi 16 metų asmenys.

Moksleiviams paprastai siūlomi didelės atsakomybės ir darbo įgūdžių nereikalaujantys nekvalifikuoti darbai. Pavyzdžiui, dviračių taksi vairuotojo, langų valytojo, ledų, vaisvandenių, suvenyrų, akinių nuo saulės pardavėjo, padavėjo lauko kavinėse, lankstinukų išnešiotojo, virtuvės ar sandėlio darbininko, nuomos punkto darbuotojo. Kaimo vietovėse siūlomi žemės ūkio darbai (uogų skynimas, ravėjimas, šienavimas), pagalbiniai darbai statybose, kvalifikacijos nereikalaujantys darbai uogų, grybų surinkimo ir perdirbimo įmonėse. Mokiniai įdarbinami pakuotojais, indų plovėjais.

Ankstesnių metų tendencijos rodo, jog jaunuoliai turi daugiau galimybių įsidarbinti kurortiniuose miestuose, pajūryje, kur didesnė sezoninių darbų pasiūla.

Darbdaviai nesidomi

„Skirtingai nuo moksleivių, darbdavių susidomėjimas įdarbinti jaunuolius šiuo metu dar nėra didelis. Kadangi moksleiviai vis dar mokosi ir dirbti visą darbo dieną neturi galimybių, apie darbdavių aktyvumą įdarbinant moksleivius galėsime spręsti šiek tiek vėliau”, - teigia Darbo biržos atstovė.

Ir ankstesnių metų tendencijos rodo, jog darbdaviai į darbą mieliau priima pilnamečius asmenis, turinčius darbo patirtį. Įdarbinant nepilnamečius asmenis, darbdavius gąsdina apriboti ir labiau formalizuoti darbo santykiai. Kitos problemos, kurias dažniausiai mini darbdaviai - moksleivių atsakomybės trūkumas.

Jau lengviau

Lietuvos moksleivių parlamento pirmininkas Juozas Vaidelis patikino, kad tarp moksleivių sezoniniai darbai populiarūs kiekvienais metais. Darbo ieško ir merginos, ir vaikinai.

„Pernai šiek tiek analizavome moksleivių įdarbinimą, tai didžiųjų miestų rajonuose moksleiviui darbą gauti yra tikrai nesudėtinga, nes rajonuose moksleivius remia ir privačios, ir valstybinės įmonės. O kiek teko bendrauti su mažesnių miestų atstovais, tai ten šiek tiek sunkiau. Moksleiviai iš tikrųjų tokiu atveju nemato skirtumo - jau geriau pavažiuoja kiek toliau, bet vis tiek savo uždirbtą litą turi kišenėje”, - pasakojo J.Vaidelis.

Pasak Lietuvos moksleivių parlamento pirmininko, pagrindinis moksleivių įsidarbinimo tikslas - jie nori sau leisti daugiau, kažką nusipirkti ar pradėti taupyti. Jis teigė, jog moksleiviai dažniausiai dirba už minimumą ar dar mažiau. Didžiausias sezoninių darbų pliusas, anot J.Vaidelio, tai, jog paauglys galiausiai sužino, kas yra savas pinigas ir ką jis reiškia.

Bandant įsidarbinti, pasak Moksleivių parlamento pirmininko, viskas priklauso nuo kelių veiksnių - įmonės, priimančio asmens bei paties paauglio.

„Anksčiau buvo daug sunkiau, daug sudėtingiau moksleivius priimdavo į darbą. Šiuo metu labiausiai priima vasaros darbams privačiuose ar valstybiniuose ūkiuose. Ten daug lengviau negu anksčiau. O privačiose įmonėse vis dar yra šiokių tokių sunkumų, nes ten nėra taip paprasta dirbti, yra per daug išlaidų”, - sakė J.Vaidelis.


Aras MILEŠKA, Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos vadovas:

Sezoninių darbų metu darbdaviams į pagalbą ateina labai daug jaunimo. Klaipėdoje gal nėra tiek daug viešbučių ir kavinių, bet veikla vasarą plečiasi, atsiranda lauko kavinės, kur reikia papildomų darbuotojų. Tai šias darbo vietas jaunimas labai sėkmingai užpildo. O Palanga be sezoninių darbuotojų tikriausiai net negalėtų funkcionuoti kaip miestas.

Daugiausia sezoninių darbo vietų atsiranda aptarnavimo srityje, bet yra ir stambios kompanijos, kurios planuoja savo darbuotojų išleidimą į atostogas, ypač jei darbas kompanijoje būna labai našus, mielai priima jaunimą, pavyzdžiui, studentus stažuotei vasaros metu.

Sezoninio darbo galimybę išnaudoja visi. Tiesa, manau, kad tai yra ne ilgalaikiai bedarbiai, o apskritai žmonės, kurie šiuo metu ieško darbo ir skuba pasinaudoti šia sezonine galimybe, kai yra didesnis poreikis ir galima daugiau užsidirbti. O po to tęsia pastovesnio darbo paieškas.

Nors nepilnamečiams yra taikomos tam tikros griežtesnės sąlygos, kol kas man neteko girdėti, kad kuriam nors darbdaviui dėl to būtų iškilę sunkumų. Yra sektoriai, kur jų visą laiką mielai laukia, ir jie ten puikiai integruojasi. Tai yra susiję su paslaugomis, dažniausiai su tam tikro inventoriaus nuoma. Tokios srities darbdaviai tikrai dėl amžiaus neatsako. Ir dėl moksleivių atsakomybės taip pat nebuvo niekada iš darbdavių neigiamų atsiliepimų.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“