Rodikliai prastėja, bet krize dar nekvepia

Rodikliai - žemiausi nuo 2013-ųjų

Bendri komercinės paskirties nekilnojamojo turto investicinių sandorių rodikliai Lietuvoje 2019 metų pirmąjį pusmetį buvo prastesni, negu iš šio sektoriaus, išgyvenančio plėtros ir aktyvumo laikotarpį, buvo tikimasi, - pirmojo 2019-ųjų pusmečio komercinio NT investicinių sandorių rinkos apžvalgoje teigia UAB „Ober-Haus“.

Nors metų pradžioje buvo paskelbta apie vieną didžiausių sandorių Lietuvos istorijoje, kai Švedijos bendrovė „Eastnine“ pasirašė sutartį dėl trijų verslo centrų „S7“ įsigijimo Vilniuje, esminės įtakos 2019 metų pirmojo pusmečio rezultatams tai neturėjo. Bendra sandorio vertė siekia apie 128 mln. eurų, tačiau 2019 metų pirmąjį pusmetį buvo sudarytas tik pirmojo pastato įsigijimo sandoris, tad į pusmečio rezultatų apžvalgą buvo įtraukta tik jo suma.

Įmonės duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje komercinio turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos, kurių vertė ne mažesnė negu 1,5 mln. eurų) buvo įsigyta už 72 mln. eurų. Tai - prasčiausias pusmečio rodiklis nuo 2013 metų. Net pusę šios sumos sudarė minėto „S7“ projekto pirmojo pastato Vilniuje įsigijimas.

Antras, pagal nekilnojamojo turto vertės dydį, sandoris yra antrojo „Duetto“ pastato įsigijimas šalies sostinėje. 2018 metų gruodžio mėnesį buvo paskelbta, kad Danijos bendrovės „Northern Horizon Capital“ valdomas fondas „Baltic Horizon Fund“ už 18,3 mln. eurų perka šį biurų pastatą, o sandorį planuojama užbaigti pilnai pastačius pastatą ir įsikėlus nuomininkams (2019 metų pradžioje). Likusi pinigų dalis teko mažesnių administracinės ir prekybinės paskirties objektų šalies sostinėje ir kituose miestuose įsigijimui.

„Lietuvoje pakankamai greitai plečiasi modernaus komercinės paskirties nekilnojamojo turto portfelis. Ypač tai pastebima Vilniaus ir Kauno regionuose, kur sparčiai statomi nauji verslo ar logistikos centrai, galintys sudominti potencialius investuotojus. Turto savininkai turi realias galimybes pasinaudoti dabartiniu rinkos pakilimu ir parduoti komercinės paskirties NT aukščiausiomis per pastaruosius 10 metų kainomis“, - teigė „Ober-Haus“ atstovas Raimondas Reginis.

Kita vertus, analizuojant sparčiausiai šalyje besiplečiantį komercinės paskirties NT sektorių - biurus šalies sostinėje, pastarųjų dviejų pusmečių duomenys rodo, kad šiame NT segmente spartaus vertės kilimo potencialas išsisėmė ir artimiausiu metu pastebimų teigiamų pokyčių tikėtis neverta. Turto vertės prieaugio dar galima tikėtis spartesnio augimo potencialą išsaugojusiuose šalies regionuose. Jis gali būti pasiektas tiek dėl nesmarkiai augančių nuomos kainų, tiek dėl mažėjančio pajamingumo lygio patraukliausiuose administracinės, sandėliavimo ar prekybinės paskirties objektuose.

„Dėl palyginti mažos Lietuvos komercinio NT rinkos ir žemesnio likvidumo aktyvumo svyravimai yra dažnas ir natūralus reiškinys. Tikėtina, kad sunkesnės taps derybos tarp turto savininkų ir pirkėjų. Vieni mato itin aktyvią komercinio nekilnojamojo turto rinką su istoriškai geriausiais rodikliais, kiti tam tikruose turto segmentuose pastebi vis mažesnį augimo potencialą ir konservatyvesnę tradicinio finansavimo aplinką“, - prognozavo R.Reginis.

Nerimauti nėra dėl ko

„Vakaro žinių“ pakalbintas VšĮ „Realdata“ direktorius Arnoldas Antanavičius nuramino, kad sulėtėjusi komercinio NT rinka yra natūralus reiškinys.

„Sunerimti reikėtų tuomet, jeigu investiciniai fondai ar bankai nebeskolintų pinigų ir sustotų visi NT sandoriai. Dabar galimų įdarbinti pinigų kiekis yra didelis, o rinkos dalyviai nusiteikę teigiamai, tad sulėtėjusį rinkos augimą lemia kitos priežastys. Pagrindinė jų - pirkėjų ir pardavėjų pozicijų bei lūkesčių skirtumai. Nors pastatų statoma nemažai, kylant kainoms, savininkai neskuba skirtis su turimu turtu, o pirkėjai nėra suinteresuoti permokėti“, - teigė pašnekovas, atkreipęs dėmesį ir į tai, kad bendram rinkos vertinimui įtakos gali turėti ir vienos ar kitos įmonės taikoma skaičiavimo metodika.

Pasak jo, nevisai teisinga yra pastato, dėl kurio pardavimo sutartis jau pasirašyta, įsigijimą išskirstyti dalimis pagal tai, kada bus užbaigta visa statyba.

„Sąlygos aptartos, sumos žinomos, dokumentai pasirašyti, tad aišku, kad pinigai bus sumokėti, nebent kažkuri iš šalių norės mokėti didžiules baudas. Bet užtenka tokio, faktiškai įvykusio, sandorio neįtraukti į statistiką ir ji gerokai pasikeis“, - NT sandorių peripetijas patikslinto „Realdata“ vadovas.

Paklaustas apie naujas biurų statybas sostinėje ir kituose miestuose, specialistas teigė, kad tokių pastatų Lietuvos NT rinkoje dar trūksta.

„Modernūs verslo centrai sugeba išnuomoti patalpas dar statybos stadijoje. Laisvų plotų kiekiai didėja labai nežymiai, kas rodo, kad poreikis jiems yra. Ateina užsienio įmonės, plečiasi arba į naujas patalpas persikelia vietinės. Be to, jei palyginsime kaimyninėse šalyse ir Vilniuje vienam gyventojui tenkantį biurų patalpų plotą, mūsų sostinė gerokai atsilieka. Dar apsčiai turime neišnaudotos erdvės auginti paslaugų sektorių ir didinti jame dirbančių asmenų skaičių“, - reziumavo A.Antanavičius, dabartinę situaciją apibrėžęs kaip tam tikrą indikaciją, tiesiog skatinančią atidžiau stebėti NT rinką ir joje vykstančius pokyčius.