Regionai valdžiai visai neapsimoka

Didžiulis visuomenės pasipiktinimas kilo, kai Susisiekimo ministerija vasaros paskutinėmis dienomis pristatė planus, kaip išvengti nuostolingų traukinių maršrutų. Buvo pristatyta idėja kombinuoti kai kuriuos reisus. „Kai traukiniai važiuoja apytuščiai, valstybei tenka didelė našta kompensuoti vežėjų patiriamus nuostolius. Paskaičiuota, kad dėl per mažo sėdimų vietų traukiniuose užpildymo keleivių vežimo geležinkeliais nuostoliai šiais metais gali siekti apie 34 mln. Eur“, - guodžiasi ministerija.

Todėl buvo sugalvota, kad šie nuostoliai gerokai sumažėtų, traukinio keleivius atokiausiuose maršrutų ruožuose pavežant autobusais. Pavyzdžiui, nusprendus keleivius vežti kombinuotuoju būdu maršrutuose Vilnius-Ignalina-Visaginas/Turmantas (ruože Vilnius-Ignalina traukiniu, ruože Ignalina-Visaginas autobusu); Vilnius-Varėna-Marcinkonys (ruože Vilnius-Varėna traukiniu, ruože Varėna-Marcinkonys autobusu); Kaunas-Kazlų Rūda-Kybartai (ruože Kaunas-Kazlų Rūda traukiniu, ruože Kazlų Rūda-Kybartai autobusu), kompensacijos poreikis sumažėtų mažiausiai 1,27 mln. Eur per metus.

Vos tik viešumoje pasirodė ši informacija, gyventojai politikus ir vežėjus užvertė klausimais. Tad šie, regis, ir patys ėmė abejoti savo idėjomis. Susisiekimo ministerija, atsakydama į klausimus „Vakaro žinioms“, tikino, esą sprendimų dėl konkrečių maršrutų nėra priimta. Konkretūs maršrutai galėtų paaiškėti 2019 m. pabaigoje - 2020 m.

„Lietuvos geležinkeliai“ taip pat patikino, kad traukinio, vykstančio į Visaginą, atsisakyti neketinama. „Pirmąjį šių metų pusmetį maršrutu Vilnius-Turmantas važiavo beveik 300 tūkst. keleivių. Šiemet jau šiek tiek koregavome šio maršruto tvarkaraštį. Šie pokyčiai keleivių skaičių maršrute leido padidinti 13 proc.“, - teigiama įmonės atsakyme. Ir pridedama, kad keleivių vežimo nuostolis praėjusiais metais siekė 29 mln. eurų. Tačiau nuostolingiausių maršrutų nepateikė.

Išgelbėjo gyventojai

„Vakaro žinių“ kalbinta Visagino merė Dalia Štraupaitė sakė esanti dėkinga aktyviems gyventojams, kurie, vos išgirdę apie galimus traukinio maršruto patobulinimus, nesėdėjo rankų sudėję. „Vos sužinoję naujienas, jie užmėtė ministeriją klausimais ir komentarais dėl šių planų. Galbūt buvo sureaguota, o gal tai buvo nesusipratimas. Nes jau kitą dieną pats ministras mums pažadėjo, kad traukinys bus. Paprašė apie tai informuoti gyventojus ir žiniasklaidą“, - sako merė.

Ji neslepia, kad regionai ne tik susisiekimo, bet ir kitais klausimais jaučiasi pamiršti valdžios. Regionus stiprinti tik žadama, o iš tiesų visas dėmesys skiriamas didmiesčiams. Merė įsitikinusi, kad dėl to kenčia niekuo dėti gyventojai. „Girdime kalbas apie tai, kad reikia stiprinti regionus, tačiau darbai parodo, kad iš tiesų regionai nėra svarbūs, kai kurie palikti likimo valiai. Silpnindami regionus, silpniname ir valstybę. O mes girdime tik tai, kaip viskas neapsimoka. Todėl žmonės ir išvyksta iš šalies pilnais lėktuvais. Taip elgtis su žmonėmis nesąžininga. Kiekvienas žmogus, nesvarbus, kur jis gyventų ir kiek tame regione lieka žmonių, visi jie yra svarbūs. Negalima dėl to, kad neapsimoka, atimti iš jų traukinį, gydymo paslaugų. Jie visi moka mokesčius ir turi gauti tai, ką valstybė yra įsipareigojusi savo gyventojams suteikti“, - sako D.Štraupaitė.

Beje, Susisiekimo ministerija, informuodama apie atsirandančius kombinuotus maršrutus, tikino, esą tai normali praktika Vakarų šalyse. Tačiau neviešino, kiek tose šalyse maršrutų valstybinis vežėjas organizuoja šalies viduje, o kiek jų yra tarptautiniai. Iš kurių ir būtų galima sugeneruoti lėšas nuostoliams padengti. Šiuo metu „Lietuvos geležinkeliai“ keleivius veža 24 vietinio susisiekimo maršrutais ir tik trimis tarptautiniais maršrutais: Vilnius-Minskas, Vilnius-Daugpilis, Kaunas-Balstogė.

Autobusas į turgų

Lietuvoje gausu miestelių ir gyvenviečių, kur net autobusas - tikra retenybė. Štai Rokiškio rajone esančio Suvainiškių miestelio gyventojai į už daugiau kaip 30 km esantį rajono centrą - Rokiškį - vasaros metu autobusu gali pasiekti tik kas antrą ketvirtadienį. Tą dieną Rokiškyje vyksta turgus, tad sudaryta galimybė gyventojams autobusu nuvykti apsipirkti, o po pietų grįžti namo.

„Vakaro žinių“ kalbintas Rokiškio rajono meras Antanas Vagonis neslėpė, kad susisiekimas regione - opi problema. „Kaip šiuolaikiškai išspręsti šią problemą, dar nežinau. Labai daug žmonių viešuoju transportu nesinaudoja, bet savivaldybės pareiga yra užtikrinti gyventojams susisiekimą net iš toliausių gyvenviečių. Mokslo metų laiku judėjimas didesnis. Ir jeigu yra galimybė priimti kokias dvi močiutes į tą autobusą, manau, nieko blogo nenutiktų, jeigu joms tokiu būdu būtų užtikrintas susisiekimas su regiono centru. Šiandien įstatymas tai draudžia, todėl ieškome sprendimų vietoje. Kai kuriose gyvenvietėse pagelbsti bendruomenė: vieni kitus paveža kaimynai“, - sako Antanas Vagonis.

Meras sako, kad tai tik vienas iš įrodymų, jog regionai realios stiprinimo politikos iš valdžios nejaučia, o girdėti apie tai, kaip viskas neapsimoka, jau atsibodo. „Turime nuspręsti, koks mūsų tikslas: ar norime, kad žmogui Lietuvoje būtų gyventi geriau, ar kad biudžete būtų daugiau pinigų? Jeigu galvojame apie pinigus, sakykime tai garsiai ir atvirai. Kad dėl to reikia viską optimizuoti: uždaryti ligonines, darželius, visus suvežti į Vilnių. O jeigu sakome, kad nesvarbu, žmogus gyvena Vilniuje, Rokiškyje ar Kupiškyje, jis turi turėti tokias pačias teises, turime priimti kitus sprendimus. Šiandien matau, kad Vyriausybė dirba kaip verslininkai. Verslas turi galvoti, kaip uždirbti pinigus, o politikai - kaip padaryti, kad žmogui gyventi būtų geriau“, - sako A.Vagonis.


Situaciją komentuoja Rusnės seniūnė Dalia DROBNIENĖ:

- Rusnės gyventojai kelis dešimtmečius kentė valdžios abejingumą, kai salą nuo likusios Lietuvos kasmet atskirdavo užplūdę potvyniai. Tačiau šių metų pavasarį pikete prie Seimo Rusnės gyventojai valdžiai nusiuntė aiškią žinutę, kad laukti nebegali ir ketina valstybę paduoti į teismą. Planas suveikė. Rusnėje jau vyksta estakados statybos darbai. „Pernai per metus buvome apsemti daugiau kaip 100 dienų. Vien su tralais 2017 m. kėlėmės 97 dienas. Neskaičiuojame dienų, kai vanduo buvo mažiau kaip 15 cm, kai rizikuodami patys automobiliais važiavome vandeniu. Tai yra nežmoniškos gyvenimo sąlygos, kurių neįmanoma suprasti tol, kol čia negyveni“, - pasakoja Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė. Ji įvardija ir skaičius. Automobilių kelių direkcijai kiekviena tokia diena, kai rusniečius tekdavo kelti tralais, kainuodavo apie 2000 eurų.

Paklausta, ar nepikta, kad kelis dešimtmečius teko kovoti tam, kad jaustųsi pilnaverčiais gyventojais, D.Drobnienė sako jau turinti atsakymą, kodėl laukimas taip užsitęsė. „Turbūt tai žmogiškasis faktorius. Maždaug prieš 4 m. vienas politikas, į klausimą, kada bus estakada, atsakė taip: „Tada, kai politinės jėgos bus žemiau už žmogiškumą.“ Dabar mes matome, kad žmogiškumas „paėmė viršų“. Esame dėkingi visiems Lietuvos žmonėms, nes tai visų Lietuvos žmonių lėšos“, - sako seniūnė.

Seniūnė išsiduoda, kad nerimą kelia artėjantis potvynis: „Mes netgi neklausiame, kada baigsis visas projektas, mums svarbiausia, ar galėsime estakada naudotis artimiausio potvynio metu, nes jis tikrai bus. Pernai mus užsėmė spalio 2 d. Tikimės, kad darbuotojai leis pasinaudoti estakada.