Neva kovodama su šešėline ekonomika Vyriausybė siekia, kad kuo daugiau atsiskaitymų būtų atliekama elektroninėje erdvėje. Apie tai premjeras Andrius Kubilius vakar kalbėjo su Lietuvos bankų asociacijos nariais. Tačiau jei Lietuvą ištiktų tokia krizė, kokia ištiko Graikiją, žmonės negalėtų lengvai pasiimti savų pinigų iš bankų kaip graikai, per vieną dieną išsigryninę 700 mln. eurų (2,42 mlrd. litų).
Pasak premjero patarėjo finansų ir ekonomikos klausimais Mykolo Majausko, atsiskaitymai ne grynaisiais pinigais būtų viena iš priemonių pažaboti šešėlinę ekonomiką.
„Tai iš tiesų yra bendras interesas - kaip būtų galima toliau mažinti atsiskaitymą grynaisiais, perkeliant kuo daugiau atsiskaitymų ir mokėjimų į elektroninę erdvę. Kalbėjome apie tai, kad atsiskaitymai elektroninėje erdvėje, mūsų manymu, išlieka dar gana brangūs ir elektroninių bankų kortelių paslaugos išlieka nepigios. Kalbėjome, kokie galėtų būti žingsniai iš bankų sektoriaus dėl jų kainų politikos, kuris paskatintų perkelti kuo daugiau atsiskaitymų į elektroninę erdvę“, - po susitikimo žurnalistams komentavo M.Majauskas.
Anot jo, kalbėta ir apie galimybę lengviau atidaryti sąskaitas naudojant elektroninį parašą, valiutos keitimo rinkos liberalizavimą.
„Swedbank“ valdybos pirmininko pavaduotojas, laikinai einantis administracijos vadovo pareigas Marius Adomavičius sakė, kad siekiant skatinti atsiskaitymus elektroninėje erdvėje bankai turėtų investuoti į visuomenės švietimą, infrastruktūrą, elektroninių ir kitų kanalų saugumą, be to, turėtų būti veiksni įstatymų bazė.
„Matome, kad žingsniai, pradėti prieš metus, iš tikrųjų yra labai geri ir buvo smagu pasitikrinti, kad nuostatos yra išlikusios“, - sakė M.Adomavičius.
Pernai vien už mokėjimo kortelių aptarnavimą, įmokas už komunalines paslaugas, valiutos keitimą ir panašias paslaugas bankai susižėrė beveik 600 mln. litų. Bankai už menkiausią darbelį lupa didžiulius pinigus. Štai už pervedimus užsienio valiuta imama nuo 30 iki net 100 litų. Lietuvos banko duomenimis, vietinių pervedimų į kitą banką kainos 2008 m. siekė 1,14 lito (už pervedimą internetu), 2009 m. - 1,2 lito, 2010 - 1,3 lito. Atsiskaitant už paslaugas banko kortele už kiekvieną brūkštelėjimą ja ima net 2-3 proc. nuo visos atsiskaitymo kortele sumos.
Todėl operacijų grynaisiais pinigais apribojimas būtų ne tiek kova su šešėliu, kiek bankų protegavimas, leidžiant jiems dar daugiau užsidirbti klientų sąskaita.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas šiuo metu šalyje veikiančius bankų mokėjimų įkainius teisino mokėjimų ekonomika.
Anot jo, kartais elektroniniai mokėjimai yra gerokai pigesni, bet klientas verčiamas mokėti grynaisiais, nes institucija neįsileidžia terminalo.
„Matome, kad iš tikrųjų yra institucijų, kuriose galima būtų pastatyti terminalus ir sudaryti klientams patogias galimybes sumokėti elektroniniu būdu. Bankai pasirengę subsidijuoti, kad tų mokėjimų daugėtų. Padidėjus mokėjimui tikrai susidaro prielaidų mokėjimus išlaikyti kur kas pigesnius“, - kalbėjo S.Kropas.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
