1 nuotr.Darbo rinkos ekspertai pastebi, jog darbuotojų lūkesčiai darbdaviams auga. Ir tai ne tik didesnis atlyginimas, bet ir lanksčios darbo sąlygos, pastebėtos įdėtos pastangos. Tiesa, teigiama, kad darbdaviai, kurie anksčiau pradėjo investuoti į darbuotojų lojalumą ir iniciatyvumą, yra sėkmingesni.
Svarbu sukurti patrauklią darbo aplinką
Visoje Europoje auga darbuotojų vertė ir darbdavių teigiamos nuostatos darbuotojų atžvilgiu - stiprėja. Tačiau yra ir kita tendencija, pasak Darbo rinkos tyrimų instituto vadovo dr. Boguslavo Gruževskio, Bulgarijoje, Latvijoje, Lietuvoje dalis darbdavių praranda darbuotojus dėl mažiau palankių darbo sąlygų, mažesnių atlyginimų.
„Kalbant apie darbuotojų lūkesčius, - jie auga. Išsivysčiusiose šalyse svarbu ne tik atlyginimas, bet ir galimybė derinti darbą ir privatų gyvenimą. Ekonomikos, vadybos, kitose srityse darbuotojai labiau akcentuoja darbo santykius, galimybę realizuoti save, būti pastebėtiems ir, kaip minėjau, galimybę derinti privatų gyvenimą ir darbą, t.y. turėti lankstų grafiką, laisvadienių“, - pasakojo B.Gruževskis.
Pasak Darbo rinkos tyrimų instituto vadovo, vidutinio lygio darbuotojai, pavyzdžiui, statybos darbuotojai, vairuotojai ir kiti patiria didesnę konkurenciją darbo rinkoje. „Tokiu atveju tie žmonės būna nelabai patenkinti tomis sąlygomis, kurios yra užtikrintos. Žinoma, ar žmogus labiau akcentuoja atlyginimą, ar kitus dalykus, priklauso nuo daugelio veiksnių. Pavyzdžiui, jaunimas laisviau juda tarp darbo vietų ir, norint, kad jis būtų lojalus, darbdaviui reikia labiau pasistengti sudominti, motyvuoti tokį darbuotoją. Juo labiau kad jaunimas labai jautrus darbo santykiams, jautriai reaguoja į darbdavius, kurie nesiskaito su jais, - pasakojo ekspertas. - Jeigu darbdavys sukuria patrauklią darbo aplinką, ten ir jaunimo daugiau.“
B.Gruževskis pasakojo, jog paslaugų teikimo, ekspertinėse, finansinėse įmonėse kuriami specialūs fondai, skiriami darbuotojų lojalumui, iniciatyvumui, motyvacijai.
Materialinis skatinimas
Pavyzdžiui, prekybos tinklas „Maxima“ jau ne vienus metus taiko darbuotojų motyvavimo sistemą. Šiais metais darbuotojų skatinamosioms premijoms prie atlyginimų iš specialaus fondo žadama išmokėti 6,3 mln. eurų (pernai buvo išmokėta 3,8 mln. eurų). „Maximos“ generalinė direktorė Kristina Meidė tikino, kad įmonėje įdiegus darbuotojų motyvacinę sistemą apyvarta per metus išaugo 4 proc., o gamybos našumas išaugo iki 11 proc. Pasak K.Meidės, svarbu darbuotojams už jų iniciatyvą ir darbštumą, aptarnavimo kokybę ne tik dėkoti žodžiu, bet ir skatinti materialiai. Premijos darbuotojams siekia nuo 8 iki 38 proc. gaunamos algos dydžio.
Už ką šis darbdavys moka? Pašnekovė teigė, jog yra vertinamos darbuotojų pastangos tiek atliekant kasdienius savo darbus, pavyzdžiui, spartą skenuojant prekes, tiek elgesį ir mandagų bendravimą su pirkėjais bei kitus panašius rodiklius. Maisto gamybos cechuose dirbantys žmonės taip pat gauna įvairius priedus. Šiais metais „Maxima“ nusprendė į darbuotojų motyvavimo sistemą įtraukti ir pačius klientus - pirkėjai telefonu ar mobiliąja programėle vertina jiems labiausiai patikusius, kokybiškai aptarnavusius darbuotojus, kurie apdovanojami iki 300 eurų vertės prizais, kuriuos patys ir išsirenka.
Taip pat K.Meidė atkreipė dėmesį, kad ne mažiau svarbios yra ir nefinansinės motyvavimo priemonės. „Maxima“ darbuotojams yra suteikiamas lankstus darbo grafikas, nemokami pietūs parduotuvių darbuotojams, stovyklos ir stipendijos darbuotojų vaikams, platus socialinių naudų paketas, kuris įtvirtintas kolektyvinėje sutartyje.
Apmokėjimas - už pastangas
B.Gruževskis aiškino, jog pranašumą šiuo metu turi tos įmonės, kurios anksčiau vykdė patrauklaus darbo politiką. „Žinoma, darbdaviai nenori turėti papildomų išlaidų, jeigu perspektyvos nelabai aiškios. Tačiau suprantamas noras, kad personalas būtų motyvuotas, iniciatyvus. Tačiau finansuoti tai ne kiekvienas darbdavys gali ir nori. Lietuvoje jau ketverius metus darbdaviai aktyviai dalyvauja mokymuose, užsako atitinkamus tyrimus, kad didintų savo patrauklumą. Ir šiuo metu turime keletą užsakymų atlikti tam tikrus tyrimus. Darbdaviai investuoja, nors ne visi, kiti galvoja, kad nebūtina investuoti, o galima atsivežti pigios darbo jėgos iš kitur, - teigė Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas. - Aišku viena, kad reikia daugiau dėmesio skirti personalo politikai.“
B.Gruževskis akcentavo, jog labai svarbu žmonėms žinoti ryšį tarp pastangų ir atlygio. O pastangos būna kelių rūšių - tiesioginės pastangos (fizinis darbas, produkcijos kiekis), kokybė ir nusiteikimas (santykis su klientais, su įmonės materialiniu turtu ir panašiai).
Ekspertas įsitikinęs, kad darbdavys turi aiškiai įvertinti visus segmentus įmonėje ir darbuotojams pasakyti, iš ko formuojasi darbo užmokestis. „Aš esu už tai, kad ekonomikoje nebūtų etatinio apmokėjimo. Pirmiausia apmokėjimas turi būti už pastangas, už rezultatą. Jeigu mažiau našus darbas - mažesnis atlyginimas. Jeigu darbas labai našus - atlyginimas didesnis. Negali būti vienodai visiems mokama“, - nuomonę išdėstė B.Gruževskis.
Šiuolaikinėje personalo vadyboje darbdavio tiesioginis kontaktas su darbuotojais yra labai svarbus. „Kuo aukštesnio lygio vadovas pastebi savo darbuotojus, tuo pastarųjų pasitenkinimas darbu yra aukštesnis. Svarbu pastebėti darbuotojų pastangas.“
