Pavasaris virš Kalvarijos savivaldybės vėl išsiliejo danų kiaulių komplekso smarve. Dvokas Vilniaus nepasiekia, todėl valdžios ponams galvos neskauda. “Saerimner” atstovams liko įveikti tik Kalvarijos savivaldybę, pasiekti, kad būtų pasirašytas naujasis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimas, ir jie galės įsitvirtinti čia ilgam. Yra tik vienas trukdys - nepaperkama Kalvarijos savivaldybės bendruomenė. Verslininkė, Kalvarijos savivaldybės bendruomenių asociacijos pirmininkė Raimonda SUTKAITIENĖ įspėja, kad “saerimneriai” Lietuvoje savivaliaus tol, kol žmonės neprivers savo valdžios tarnauti savo piliečiams. O valdžia seniai tarnauja ne jiems.
- Kiek laiko jūs su danais kariaujate? Jūs negalite jų suvaldyti, bet kur yra tie, kurie gali?
- Kariaujame nuo pat jų atėjimo. Iš pradžių niekas neįsivaizdavo, kuo tas komplekso buvimas gresia. Sovietmečiu čia taip pat kompleksas veikė, bet jis niekam nekėlė problemų. Per metus buvo užauginama 12 tūkst. kiaulių, o dabar vienu metu būna auginama net 25 tūkst. Skirtumas didžiulis. Žmonės nebuvo informuoti, kai kompleksas buvo kuriamas. Jeigu būtų atliktas poveikio aplinkai vertinimas, diskusija būtų įvykusi. Pagal TIPK leidimo išdavimo taisykles vertinimas turėjo būti atliktas. Neatliko, neva tai tęstinė veikla. Kokia dar tęstinė - tas kompleksas buvo atstatytas, kelis kartus padidintas kiaulių skaičius. Net Aplinkos ministerija pripažino, kad vertinimo reikėjo. Na, ir kas, kad ministerija pripažino? Tie, kurie išdavė leidimą, iki šiol sėkmingai tebedirba. Mums lieka vienintelė išeitis - kovoti teismuose. O teismo procesai ilgai trunka. Mažeikiai bylinėjosi ketverius metus, pakruojiečių byla iki šiol guli Europos Žmogaus Teisių Teisme. Mūsų situacija bloga dėl to, kad danai jau dirba, o mes negalime jų sustabdyti.
Ateini pas valdininką skųstis, o jis tau atsako: pagal mūsų teisės aktų tą ir tą skyrių mes negalime nieko padaryti. Taip išeina, kad niekas to savivaliaujančio komplekso negali uždaryti. Atidaryti galėjo, bet uždaryti - ne.
- Jeigu smarvė ir naktį verčia iš lovos, viskas tuo ir pasakyta. Neseniai priimtos kvapų higienos normos, gal tai bent ką nors pakeis?
- Taip, kvapų higienos normos priimtos, bet tyrimas vyksta pagal tam tikras taisykles. Visuomenės sveikatos centre mums aiškino, kad jie patys nieko negali daryti, kol nėra skundo. Skundas turi būti surašytas pagal tam tikras taisykles. Net į skambutį, elektroninį laišką Visuomenės sveikatos centras neturi teisės reaguoti, nes būtinai reikia apie kvapą pranešusio žmogaus parašo. Mes parengėme skundo pavyzdį ir išsiuntėme į Visuomenės sveikatos centrą suderinti, žmonėms bus lengviau. Ne kiekvienas supranta, kam reikalingas toks biurokratizmas.
- Nesuprantamas principas, kaip bus nustatomi kvapai - laboratorija yra sostinėje, už pusantro šimto kilometrų nuo Kalvarijos, o ir jūs sakote, kad smarvė tvyro ne nuolat.
- Ir mums tai nesuprantama. Geriausiu atveju laboratorija, įteikus skundą, gali atvažiuoti po paros, o gal ir vėliau. Na, jeigu ji atvyks tuo metu, kai bus tas kvapas, tai paims mėginius, o jeigu kvapo nebus, ji gali išvažiuoti nieko nepešusi. Smarvė būna dažniausiai naktį, vėlai vakare ir anksti rytą, kai laborantai miega. Kiek mes užsakėme tyrimų dėl biocheminės taršos, tiek ir rado, bet “Saerimner” atlikta stebėsena nerodo jokios taršos, jokių pažeidimų. Ji nėra objektyvi, nes ji - nupirkta. Pagal programą oro stebėseną privalo daryti ir savivaldybė. Paradoksas - savivaldybė net į savo oro stebėsenos programą nėra įrašiusi, kad “Saerimner” yra taršos šaltinis. Visą medžiagą, kurią mes nešame į teismą, visas kopijas paliekame savivaldybėje, tad visą informaciją jie turi. Tai iš kokio debesies jie iškrito? Vėl turime eiti, dirbti su atsakingu valdininku, aiškinti jam. Ar gali asociacija iš nario mokesčio sumokėti už teismus, teisininkų konsultacijas, važinėti į piketus ir dar už valdininkus atidirbti? Turi visą laiką būti prievaizdas, sekti, kada jie, paveikti lobistų, pateiks palankų danams įstatymą.
- Ar jau visą paraką išnaudojote?
- Beldėmės visur, kur tik galėjome. Paskutinį kartą šį pavasarį - į prezidentę ir Seimo pirmininkę. Iš Prezidentūros gavome atsakymą, kad prezidentė mūsų skundą persiuntė į Sveikatos ministeriją, o Seimo pirmininkė - į Seimo komitetus. Tarsi tie komitetai nežinotų. Buvo atvažiavę ir niekas nepasikeitė.
Štai kaip išsigimė moralė: gali būti kairysis, gali būti dešinysis, centristas - tas pats, bet kas tau suteikia valdžią, duoda tarnybą, tam tu ir parsiduodi. Atsakomybės nėra todėl, kad žmonės iš jų nepareikalauja, ir tai yra blogai.
- Kodėl jūs nepareikalaujate? Ką Kalvarija išsirinko į Seimą?
- Mantą Varašką. Iš pradžių viskas klostėsi gerai, mes per jį pateikėme skundą prokuratūrai. Tą medžiagą parengė mūsų teisininkas, o Seimo narys tik surinko daugiau Seimo narių parašų ir nunešė į prokuratūrą. Mūsų Seimo nariai gali tik pašnekėti, bet kai reikia žengti realius žingsnius, jie nieko nepadaro. Kol kas turime tik Lietuvos žaliuosius. Kokį spaudimą jiems tenka atlaikyti! Aš manau, kad jie nesulaukia iš žmonių tokio palaikymo, kokį turėtų gauti.
Mes negalime įpirkti brangių advokatų, samdyti viešųjų ryšių tarnybų, kurios padėtų atlaikyti spaudimą. Jų rankose yra pinigai ir turbūt valdžia.
- Taip liūdnai kalbame. Gal išsigelbėjimo nebėra? Užtvindys mus danai srutomis, ar ne?
- Išsigelbėjimas yra kiekvieno žmogaus sąžinės reikalas. Aš nesuprantu tų žmonių, kurie išvažiuoja. Lengviausias kelias yra pabėgti, užtrenkti duris, išvažiuoti. Jeigu palieki savo jauną demokratiją korumpuotiems politikams, vadinasi, tu iš principo prie to prisidedi. Parašyk bent skundą. Imk vieną sritį, kuri tau trukdo, ir kelk į viešumą. Arba kurk pats darbo vietą, steik individualią įmonę ir dirbk. Tavo tėvai daug investavo į tave, tu pats investavai į savo žinias, mokeisi. Kokia dabartinio jaunuolio svajonė? Gauti darbą valstybės tarnyboje, nes ten šilta, sotu ir užtikrinta. Ne tas kuria pridėtinę vertę, žmogaus vertę. Dirbdamas valstybės tarnyboje, tu jau nieko nebegali kaip pilietis. Opozicija valdžiai gali būti tik laisvas pilietis. Kas yra laisvas pilietis? Tas, kuris nedirba kokiame nors koncerne, nėra valdininkas, dirba nedidelėje įmonėje arba pats įmonę yra sukūręs. Pas mus laisvų piliečių yra nedaug. Mane tiesiog užmuša klausimas: “O ką mes galime padaryti?”
