1 nuotr.Informacinių technologijų gigantas „Google“ prieš porą metų per antrinę įmonę į „mokesčių rojumi“ vadinamus Bermudus pervedė 19,9 mlrd. eurų pajamų. Tai buvo padaryta, nes Bermuduose įmonės neprivalo mokėti pelno mokesčio. „Vakaro žinios“ pasidomėjo, ką apie „mokesčių rojų“ mano Lietuvos ekonomistai bei politikai ir kiek tokios „taupymo programos“ yra aktualios mūsų kraštui.
Naudojasi verslo gigantai
Vytenis Šimkus, „Swedbank“ ekonomistas, „Vakaro žinioms“ sakė, jog Tarptautinis valiutos fondas ir EBPO suskaičiavo, kad šalys, dėl mokestinių schemų ir pasinaudodamos palankiomis mokesčių jurisdikcijomis, kasmet vidutiniškai praranda apie 2-3 proc. visų mokestinių pajamų.
„Visgi reikia įvertinti tai, kad šios pajamos prarandamos ne tik dėl pelno perkėlimo į palankesnes šalis, bet ir dėl konkurencijos tarp šalių, siekiant pritraukti užsienio kapitalo įmones. Nors ir šioje srityje pastebima teigiamų tendencijų. „Panama papers“ ir praėjusių metų pinigų plovimo skandalai atkreipė visuomenės ir politikų dėmesį į minėtą problemą. Europos Sąjunga jau keletą metų sudarinėja juodąjį jurisdikcijų, kurios taiko žalingas mokestines praktikas, sąrašą. Tikėtina, kad joms bus pradėta taikyti sankcijos. Tiesa, ES pozicija iki šiol nebuvo kieta, tačiau tokio sąrašo atsiradimas jau turi įtakos. Pastaruoju metu sugriežtėjo JAV pozicija pinigų plovimo klausimais. Galima rizika būti atkirstiems nuo mokėjimų doleriais taip pat smarkiai blogina ofšorinių jurisdikcijų padėtį“, - teigė V.Šimkus.
Lietuva ofšorų problemos nepastebi
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius priminė, kad neseniai Briuselyje vyko Europos Komisijos ir Europos Parlamento konferencija, kurioje pagrindinis dėmesys buvo skiriamas pasaulinėms, visame pasaulyje veikiančioms, tačiau nuolat mokestinių lengvatų ieškančioms įmonėms - „Amazon“, „Google“ ir t.t.
„Neretas atvejis, kai tokie gigantai registruoja antrines įmones mokestinių lengvatų salose ir taip išvengia mokesčių mokėjimo. Europos Sąjungos komisaras vokietis Giunteris Otingeris pateikė pasiūlymą, kad visi mokesčiai būtų mokami tose šalyse, kuriose įmonės yra įkurtos („Vakaro žinios“ apie tai rašė praeito šeštadienio numeryje). Didžiausia problema, kad kalbama apie informacinių technologijų įmones, kurios veikia virtualiai, kurioms nereikia resursų ir vis dar lieka neaišku, kaip tuos mokesčius „pririšti“ ir apskaičiuoti“, - sakė pašnekovas. Paklaustas, ar Lietuvos įmonės naudojasi „mokesčių rojaus“ paslaugomis, R.Sinkevičius tiksliai atsakyti negalėjo. „Tikėtina, kad ši problema aktuali ir mūsų šaliai, tačiau apie galimus pinigų pervedimus trūksta informacijos. Tuo turinčios užsiimti specialiosios tarnybos šiam klausimui arba visai neskiria dėmesio, arba skiria jo per mažai. Nuolatinės, sistemingos veiklos, siekiant išsiaiškinti galimus mokesčių slėpimo atvejus Bermuduose ar Mergelių salose, nėra. Jei nutinka koks skandalas, situacija analizuojama, kol vyksta ikiteisminis tyrimas. Vėliau viskas pamirštama. Ir taip - iki kito karto. Kalbų, kad reiktų informaciją rinkti sistemingai ir ieškoti būdų užkardyti tokius pinigų pervedimus buvo, tačiau apie konkrečius darbus, bent jau man, girdėti neteko“, - „Vakaro žinioms“ teigė R.Sinkevičius.
Ofšorai - XXI amžiaus kolonijos
Politinis apžvalgininkas Rolandas Paulauskas į ofšorinių zonų klausimą buvo linkęs pažvelgti filosofiškai. „Norėtume, kad pasaulis būtų sąžiningas ir vadovautųsi teisingumo principais. Deja, kalbant atvirai - šito nėra, nebuvo ir nebus. Nes visi mes - žmonės. Visada norime daugiau, geriau ir kitų sąskaita. Kova su korupcija yra amžina, nes tai - kova su žmogiška prigimtimi, - pastebėjo pašnekovas. - Analizuojant visuomeninį lygį, galima pastebėti, kad nuo seno vienos šalys gyveno geriau už kitas. Ir ne tik todėl, kad jų piliečiai ar vyriausybės geriau dirbo. Dažniausiai tai buvo pasiekiama gudravimu. Ofšorinės zonos - vienas tokių gudravimo pavyzdžių. Jas kuria dar daugiau norinčios uždirbti turtingos šalys. Tiksliau, jose sukaupti dideli kapitalai, kurie gali paveikti valdžias. Nors daugelis suvokia, kad taip neturėtų būti, toks reiškinys egzistuoja. Kitaip sakant, ofšorai yra savotiški Vakarų civilizacijos, siekiančios geresnio gyvenimo kitų sąskaita, instrumentai.“
„Visuotinai žinoma anglosaksų gudravimo taktika. Ją, kurdama kolonijas, XIX amžiuje plačiai taikė Didžioji Britanija. Ne visi žino, tačiau dauguma šios šalies miestų suklestėjo būtent XIX amžiuje per vadinamuosius „Opiumo karus“. Opiumas plačiai buvo auginamas anglų valdomoje Indijoje ir pardavinėjamas gretimoje Kinijoje, o pelną pasiimdavo Didžioji Britanija. Nors pastaroji gyventojų skaičiumi atsiliko nuo abiejų šių šalių, sėkmingai ilgą laiką kontroliavo visą regioną. Reikalas tas, kad Indijos aristokratai dėl valdžios ir pinigų nesibodėjo „aukoti“ savo tėvynainių ir ištikimai tarnavo anglams“, - ofšorų priešistorės versiją pateikė R.Paulauskas.
„Dabar skirtumas tik tas, kad fiziškai šalių okupuoti nebereikia, tačiau sistema išlieka panaši. Kai kalbama apie pelnus, susiduria du suinteresuoti asmenys - vyriausybė ir mokesčių vengiantis stambus kapitalas. Pastarasis, darydamas įtaką vyriausybėms, sugeba ne tik įkurti, bet ir išlaikyti ofšorinę nišą. Kita vertus, ir vyriausybės yra tuo suinteresuotos. Tarp daugiausia investuojančių į JAV fondus ar vertybinių popierių biržas yra ir „mokesčių rojaus“ salos. Lietuvoje akcijomis ir biržomis mažai kas domisi, tad jose vykstančių procesų nepastebi. Daugelio JAV piliečių gerovė priklauso nuo įmonių akcijų kapitalizacijos ir fondų biržų veikimo, todėl jie pokyčius seka nuolat. Kai gruodį biržų veikla pradėjo strigti, tai sukėlė pavojų visai ekonomikai. Kaip tokiu atveju sprendžiamas klausimas? Pinigai permetami į ofšorą ir iš ten skubiai perkamos akcijos. Rinka stabilizuojasi. JAV gruodį taip ir įvyko - kai akcijų kainos ėmė smukti, jas stabilizavo akcijas supirkę privatūs pensijų fondai“, - finansinių mechanizmų veikimą atskleidė pašnekovas.
