Kokio dydžio paramą 2014-2020 m. gaus ekologiniai ūkiai, paaiškės tik 2015 metais. Dėl neadekvataus finansavimo iki šiol ekologiškai ūkininkaujančiųjų tik mažėjo.
Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Damulis apgailestauja, kad nuo 2007 m., kai buvo sertifikuoti 2855 ūkiai, nebeliko daugiau kaip 700, pernai šį ūkininkavimo būdą praktikavo vos 2145 ūkininkai. S.Damulis prognozuoja, kad ateityje šis sektorius dar labiau trauksis dėl neadekvataus finansavimo.
2004-2006 m., kai išmokos ekologiniams ūkiams buvo didesnės ir ekonomiškai pagrįstos, ūkininkai nuo tradicinio ūkininkavimo metėsi prie ekologinio, tačiau 2007 m. europines išmokas nurėžus perpus entuziazmas blėso. Ūkininkai neturėjo pakankamai žinių, juos baugino reikalavimų gausa ir griežtumas - dalis jų nebuvo pasiruošę ūkininkauti netradiciškai. Nuo 2007 m. sumenkus finansavimui žaisti ekologijos nebeapsimokėjo, dalis ūkių grįžo prie įprastinio ūkininkavimo.
Šiais metais parama ekologiniams ūkiams bus tokia pat kaip ir pernai. Pokyčių ekologiškai ūkininkaujantiems teks palaukti iki 2015 metų, kai bus pradėta nauja 2014-2015 metų programa.
Gaminama daugiau
„Ekoagros“ direktoriaus pavaduotoja Ona Kazlienė teigia, kad ekologiškai ūkininkaujančių mažėja ir dėl natūralių priežasčių: ūkininkai sensta, miršta. Nors ūkių mažėja, tačiau ekologinei žemdirbystei skiriami žemės plotai tik didėja, ūkiai stambėja. „Mūsų šalies ekologiniai ūkiai geba užauginti kokybišką produkciją. Vartotojui belieka apie ją daugiau žinoti ir vartoti“, - teigia O.Kazlienė.
„Ekoagros“ prižiūri, kaip ekologiniuose ūkiuose laikomasi reikalavimų. Įvairiausių neatitikimų pernai rasta mažiau nei 2012 metais.
Mūsų šalies ekologiniuose ūkiuose daugiausia auginama sertifikuotų javų. Kasmet plečiasi ir ekologinė gyvulininkystė. Ekologinę produkciją gamina jau 108 įmonės. „Prieš penkerius metus ekologiškos produkcijos būdavo pagaminama gerokai mažiau, neturėjome ir pakankamo ekologiškų produktų parduotuvių tinklo. Pasiūla didėja, tačiau gyventojų perkamoji galia per maža, kad žmonės galėtų nuolat pirkti itin brangius ekologiškus produktus. Ekologiški pieno produktai parduotuvių lentynose labai brangūs, dauguma vartotojų renkasi, kas pigiau. Niekaip nepavyksta pasiekti, kad ekologiškos daržovės ir kiti produktai atsidurtų vaikų darželiuose, mokyklose“, - apgailestauja O.Kazlienė.
Nesubalansuotos kainos
Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas S.Damulis piktinasi, kad už ekologišką pieną perdirbėjai moka vos 2 centais daugiau nei už tradicinį. Dviejų centų skirtumas nepadengia išlaidų. Ūkininkai nepatenkinti pieno, sūrio ir kitų ekologiškų produktų kainomis parduotuvių lentynose, jos, S.Damulio teigimu, užkeltos į pirkėjams nepasiekiamas aukštumas. Vartotojai nebeįperka ekologiniuose ūkiuose užaugintos jautienos, kokybiškiausia mėsinių galvijų mėsa eksportuojama, o vartotojams siūloma mažiau vertinga „karviena“.
„Ekologiniai ūkiai už produkciją nori gauti tinkamą kainą. Lenkijos ūkininkai už ekologišką žaliavą moka ne 3-5, o 25 proc. daugiau. Lenkijos gamintojai įsiveža mūsų žaliavą, pagamina produktus ir dar sugeba juos vėl atvežę parduoti pigiau už Lietuvos gamintojus. Mūsų perdirbėjų niekas negali sudrausminti, jų pelno maržos per didelės“, - piktinasi asociacijos vadovas.
Ekologinių ūkių asociacija tiesia ranką vartotojams ir rengia internetinę svetainę, kurioje norintieji įsigyti jų produkcijos galės matyti, kokiuose artimiausiuose ūkiuose kas gaminama ir kada parduodama.
Asociacijos vadovas S.Damulis džiaugiasi, kad pagaliau pradėta programa, garantuosianti, jog vaikai darželiuose ir mokyklose gautų ne pigiausią, o ekologišką, kokybišką maistą. Tačiau programos pagreitį stabdo centralizuoti viešieji pirkimai: smulkieji augintojai negali juose dalyvauti. Asociacijos vadovui apmaudu, kad ekologiški produktai niekaip neprasibrauna į ligonines.
Prioritetai nežinomi
Viešosios įstaigos „Tatulos programa“ direktorė Valerija Gražinienė „Respublikai“ teigė, kad tik birželio mėnesį, kai bus deklaruojami pasėliai, paaiškės, kiek ūkių ir kokiuose žemės plotuose toliau ūkininkaus ekologiškai. V.Gražinienė tikisi, kad ir 2014-2020 m. paramos laikotarpiu dėl itin gausaus rankų darbo bus remiama daržininkystė. Tarp prioritetinių sričių turėtų likti ir mišrūs - augalininkystės bei gyvulininkystės ūkiai, ekologinė sėklininkystė.
Pernai ekologiniuose ūkiuose daržovių derlius kai kur buvo prastokas ar tik vidutinis. Tačiau mugės Vilniuje vyksta, augintojai išparduoda, ką užauginę. V.Gražinienė apgailestauja, kad prekybos tinkluose ekologiškai produkcijai vis dar neskiriama pakankamai dėmesio: „Ekologiško maisto skyreliai deramai nepristatomi, nepatrauklūs, o kainos juose per didelės“.
Aušra IŠARIENĖ, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja:
- Ar ekologiška produkcija iš tiesų yra nepriekaištinga, saugi vartoti?
- Ekologišką produkciją gaminančiose įmonėse bei rinkoje patikrinome 77 subjektus ir 31 iš jų radome gamybos ir prekių ženklinimo pažeidimų. Tik 4 mėginiuose radome neleistinų medžiagų. Neleistinų medžiagų buvo aptikta ekologiškoje žolelių arbatoje iš Indijos. Ekologiškose figose iš Italijos neturėjo likti negyvų kenkėjų. Reikalavimų neatitiko ekologiškos mėlynės ir cukinijos iš Ispanijos: jose rasta pesticidų likučių, nors pesticidų ekologiškuose produktuose neturi būti. Vietiniuose ekologiškuose produktuose pažeidimų nerasta.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba prižiūri ir šeimos ūkius, kaimo turizmo sodybas, todėl galima teigti, kad pirkti produktus tiesiai iš ūkių yra saugu. Daugiausia pažeidimų randama kebabinėse ir viešojo maitinimo įmonėse, kuriose dažnai keičiasi savininkai, maistą ruošia ne maisto technologai, o specialaus išsilavinimo neturintys žmonės.
Vartotojai patys turi spręsti, ar pirkti tradicinius vaisius bei daržoves, ar ekologiškus. Tradiciniuose vaisiuose ir daržovėse pesticidų likučių būna, tačiau jų kiekiai neviršija leistinos koncentracijos. 2013 m. atrinkome 600 mėginių ir ištyrėme juos dėl įvairios taršos. 400 mėginių buvo ieškota pesticidų likučių. Tik 4 mėginiai viršijo didžiausią leistiną kiekį.
Kokio dydžio paramą 2014-2020 m. gaus ekologiniai ūkiai, paaiškės tik 2015 metais. Dėl neadekvataus finansavimo iki šiol ekologiškai ūkininkaujančiųjų tik mažėjo.
Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Damulis apgailestauja, kad nuo 2007 m., kai buvo sertifikuoti 2855 ūkiai, nebeliko daugiau kaip 700, pernai šį ūkininkavimo būdą praktikavo vos 2145 ūkininkai. S.Damulis prognozuoja, kad ateityje šis sektorius dar labiau trauksis dėl neadekvataus finansavimo.
2004-2006 m., kai išmokos ekologiniams ūkiams buvo didesnės ir ekonomiškai pagrįstos, ūkininkai nuo tradicinio ūkininkavimo metėsi prie ekologinio, tačiau 2007 m. europines išmokas nurėžus perpus entuziazmas blėso. Ūkininkai neturėjo pakankamai žinių, juos baugino reikalavimų gausa ir griežtumas - dalis jų nebuvo pasiruošę ūkininkauti netradiciškai. Nuo 2007 m. sumenkus finansavimui žaisti ekologijos nebeapsimokėjo, dalis ūkių grįžo prie įprastinio ūkininkavimo.
Šiais metais parama ekologiniams ūkiams bus tokia pat kaip ir pernai. Pokyčių ekologiškai ūkininkaujantiems teks palaukti iki 2015 metų, kai bus pradėta nauja 2014-2015 metų programa.
Gaminama daugiau
„Ekoagros“ direktoriaus pavaduotoja Ona Kazlienė teigia, kad ekologiškai ūkininkaujančių mažėja ir dėl natūralių priežasčių: ūkininkai sensta, miršta. Nors ūkių mažėja, tačiau ekologinei žemdirbystei skiriami žemės plotai tik didėja, ūkiai stambėja. „Mūsų šalies ekologiniai ūkiai geba užauginti kokybišką produkciją. Vartotojui belieka apie ją daugiau žinoti ir vartoti“, - teigia O.Kazlienė.
„Ekoagros“ prižiūri, kaip ekologiniuose ūkiuose laikomasi reikalavimų. Įvairiausių neatitikimų pernai rasta mažiau nei 2012 metais.
Mūsų šalies ekologiniuose ūkiuose daugiausia auginama sertifikuotų javų. Kasmet plečiasi ir ekologinė gyvulininkystė. Ekologinę produkciją gamina jau 108 įmonės. „Prieš penkerius metus ekologiškos produkcijos būdavo pagaminama gerokai mažiau, neturėjome ir pakankamo ekologiškų produktų parduotuvių tinklo. Pasiūla didėja, tačiau gyventojų perkamoji galia per maža, kad žmonės galėtų nuolat pirkti itin brangius ekologiškus produktus. Ekologiški pieno produktai parduotuvių lentynose labai brangūs, dauguma vartotojų renkasi, kas pigiau. Niekaip nepavyksta pasiekti, kad ekologiškos daržovės ir kiti produktai atsidurtų vaikų darželiuose, mokyklose“, - apgailestauja O.Kazlienė.
Nesubalansuotos kainos
Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas S.Damulis piktinasi, kad už ekologišką pieną perdirbėjai moka vos 2 centais daugiau nei už tradicinį. Dviejų centų skirtumas nepadengia išlaidų. Ūkininkai nepatenkinti pieno, sūrio ir kitų ekologiškų produktų kainomis parduotuvių lentynose, jos, S.Damulio teigimu, užkeltos į pirkėjams nepasiekiamas aukštumas. Vartotojai nebeįperka ekologiniuose ūkiuose užaugintos jautienos, kokybiškiausia mėsinių galvijų mėsa eksportuojama, o vartotojams siūloma mažiau vertinga „karviena“.
„Ekologiniai ūkiai už produkciją nori gauti tinkamą kainą. Lenkijos ūkininkai už ekologišką žaliavą moka ne 3-5, o 25 proc. daugiau. Lenkijos gamintojai įsiveža mūsų žaliavą, pagamina produktus ir dar sugeba juos vėl atvežę parduoti pigiau už Lietuvos gamintojus. Mūsų perdirbėjų niekas negali sudrausminti, jų pelno maržos per didelės“, - piktinasi asociacijos vadovas.
Ekologinių ūkių asociacija tiesia ranką vartotojams ir rengia internetinę svetainę, kurioje norintieji įsigyti jų produkcijos galės matyti, kokiuose artimiausiuose ūkiuose kas gaminama ir kada parduodama.
Asociacijos vadovas S.Damulis džiaugiasi, kad pagaliau pradėta programa, garantuosianti, jog vaikai darželiuose ir mokyklose gautų ne pigiausią, o ekologišką, kokybišką maistą. Tačiau programos pagreitį stabdo centralizuoti viešieji pirkimai: smulkieji augintojai negali juose dalyvauti. Asociacijos vadovui apmaudu, kad ekologiški produktai niekaip neprasibrauna į ligonines.
Prioritetai nežinomi
Viešosios įstaigos „Tatulos programa“ direktorė Valerija Gražinienė „Respublikai“ teigė, kad tik birželio mėnesį, kai bus deklaruojami pasėliai, paaiškės, kiek ūkių ir kokiuose žemės plotuose toliau ūkininkaus ekologiškai. V.Gražinienė tikisi, kad ir 2014-2020 m. paramos laikotarpiu dėl itin gausaus rankų darbo bus remiama daržininkystė. Tarp prioritetinių sričių turėtų likti ir mišrūs - augalininkystės bei gyvulininkystės ūkiai, ekologinė sėklininkystė.
Pernai ekologiniuose ūkiuose daržovių derlius kai kur buvo prastokas ar tik vidutinis. Tačiau mugės Vilniuje vyksta, augintojai išparduoda, ką užauginę. V.Gražinienė apgailestauja, kad prekybos tinkluose ekologiškai produkcijai vis dar neskiriama pakankamai dėmesio: „Ekologiško maisto skyreliai deramai nepristatomi, nepatrauklūs, o kainos juose per didelės“.
Aušra IŠARIENĖ, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja:
- Ar ekologiška produkcija iš tiesų yra nepriekaištinga, saugi vartoti?
- Ekologišką produkciją gaminančiose įmonėse bei rinkoje patikrinome 77 subjektus ir 31 iš jų radome gamybos ir prekių ženklinimo pažeidimų. Tik 4 mėginiuose radome neleistinų medžiagų. Neleistinų medžiagų buvo aptikta ekologiškoje žolelių arbatoje iš Indijos. Ekologiškose figose iš Italijos neturėjo likti negyvų kenkėjų. Reikalavimų neatitiko ekologiškos mėlynės ir cukinijos iš Ispanijos: jose rasta pesticidų likučių, nors pesticidų ekologiškuose produktuose neturi būti. Vietiniuose ekologiškuose produktuose pažeidimų nerasta.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba prižiūri ir šeimos ūkius, kaimo turizmo sodybas, todėl galima teigti, kad pirkti produktus tiesiai iš ūkių yra saugu. Daugiausia pažeidimų randama kebabinėse ir viešojo maitinimo įmonėse, kuriose dažnai keičiasi savininkai, maistą ruošia ne maisto technologai, o specialaus išsilavinimo neturintys žmonės.
Vartotojai patys turi spręsti, ar pirkti tradicinius vaisius bei daržoves, ar ekologiškus. Tradiciniuose vaisiuose ir daržovėse pesticidų likučių būna, tačiau jų kiekiai neviršija leistinos koncentracijos. 2013 m. atrinkome 600 mėginių ir ištyrėme juos dėl įvairios taršos. 400 mėginių buvo ieškota pesticidų likučių. Tik 4 mėginiai viršijo didžiausią leistiną kiekį.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
