Jautienos išpjovos, parduotuvėse kainuojančios apie 70 litų už kilogramą, neįperka ir vidutines pajamas gaunantys pirkėjai. Skurstantieji jautienos skonį seniai pamiršę. Mėsinių galvijų augintojai atpigimo nežada ir tikina, kad kokybiška mėsa turi likti brangi.
Parduotuvėse jautienos kumpio kilogramas kainuoja apie 25 litus, nugarinė 35, išpjova - 70 litų, faršas - nuo 20 litų.
Atpigimo nežada
Jautienos perkama vis mažiau, nors kiekvienas žino, kad ekologiška ir skani mėsinių galvijų mėsa savo kokybe pranoksta kiaulieną bei vištieną. Jautiena nedaug uždirbantiems pirkėjams tiesiog per brangi.
Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorius Darius Dzekčiorius pripažįsta, kad jautienos išpjovą valgo tik gurmanai brangiuose restoranuose.
Asociacijos direktorius tikina, kad brangiau mokėti tenka už kokybę. Mėsiniai galvijai brangūs. Veislinis bulius kainuoja nuo 6 iki 10 tūkstančių litų, veršinga veislinė telyčia - 5-7 tūkstančius. Karvės atsivestas mėsinis veršelis 8-9 mėnesius ganosi pievoje šalia motinos ir žinda jos pieną. Atjunkytas šeriamas ekologiškai - traiškytais grūdais, šienainiu bei silosu. Buliukai mėsai skerdžiami tik išlaikyti nuo pusantrų iki dvejų metų, kai sveria nuo 500 iki 800 kilogramų.
Augintojai nemano, kad jautiena mūsų parduotuvėse galėtų atpigti. Jei įvyktų stebuklas, galvijus bemat pradėtų supirkinėti kitos šalys, mat jautienos kainos aukštos visose Europos valstybėse.
Tačiau pirkdami jautienos, negalime būti garantuoti, kad prekiautojas neįbruks senos ar nepieningos karvės ar nukaršusio buliaus mėsos. Pasak Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktoriaus D.Dzekčioriaus, asociacija jau derasi su vienu iš prekybos tinklų, kad prie kokybiškos, asociacijos narių išaugintos jautienos atsirastų asociacijos logotipas, suteikiantis pirkėjams garantijas, jog perka tikrai ekologišką ir kokybišką mėsą. Augintojai svarsto, kad jautiena parduotuvėse galėtų būti ir pigesnė, jei perdirbėjai ir prekybininkai atsiriektų mažesnę pelno dalį.
Ganyklos be galvijų
Rytų Lietuvoje bei Dzūkijoje apleistų pievų tūkstančiai hektarų. Juose galėtų ganytis galvijai, bet retai kur pamatysi žolę rupšnojančią gražią bandą. Augintojai padejuoja, kad pievų savininkams iki šiol buvo patogiau pasiimti išmokas nei patiems laikyti gyvulius ar pievas nuomoti galvijų turintiems kaimynams. Europine parama buvo galima mėgautis gulint ant sofutės, mat tebuvo reikalaujama kartą per metus pievas nušienauti, o žolę išvežti, taip palaikant gerą pievų agrarinę būklę. Taip be jokios logikos ir naudos valstybei į neūkininkaujančių kišenes sugulė milijonai už pievas. Tik šiemet pristabdytas pinigų švaistymas. Kas norės gauti 100 proc. išmokų už pievas, turės laikyti gyvulių - vienam hektarui pievos turi tekti 0,1 sąlyginio gyvulio. Kalbant paprasčiau, reikalaujama, kad 10 ha pievų ganytųsi bent viena karvė ar suaugęs bulius. Kitąmet normos griežtinamos: vienas galvijas - 5 hektaruose pievų. Prievartos nėra, nelaikantieji gyvulių už pievas išmokas gaus, tik mažesnes.
Mėsinių galvijų augintojai viliasi, kad įsigaliojus naujai tvarkai jiems bus lengviau išsinuomoti pievas.
Plėstis trukdė nestabilumas
100 mėsinių galvijų laikantis ūkininkas Nikolajus Dubnikovas teigia, kad mėsinės galvijininkystės plėtrą mūsų šalyje stabdė nestabili parama augintojams. Susidomėję mūsų šalyje dar jauna žemės ūkio šaka ūkininkai bandų neplėtė dėl menkos paramos, puolė auginti grūdines kultūras, kurios garantavo didesnį pelną.
Mėsinių galvijų augintojai tik pernai lengviau atsikvėpė, nes atsirado speciali buliaus išmoka. „Už paskerstą ar parduotą į trečiąsias šalis mėsinį galviją mokami 545 litai yra gera parama“, - džiaugiasi N.Dubnikovas. Tačiau augintojai sunerimę, kad išmokų tvarka vėl keičiama. Nuo šių metų parama bus atsieta nuo gamybos, išmokas augintojai gaus už 2010-2011 m. realizuotų gyvulių vidurkį. Kas nuo to laiko bandas išplėtė, patirs nuostolių, kas gyvulių sumažino - turės naudos, todėl ūkininkai prašo grąžinti senąją rėmimo tvarką.
„Paramos skirstymo mechanizmas šiemet nepalankus tiems, kas plečia bandą“, - apgailestauja N.Dubnikovas, bet džiaugiasi, kad nuo praėjusių metų atsirado dar viena naujovė, mat Lietuva iš kitų sektorių paėmė ir mėsinei galvijininkystei perskirstė 3,5 proc. europinės paramos biudžeto lėšų. Taip norima paskatinti auginti daugiau mėsinių galvijų. Jeigu šiemet rugpjūčio 1 d. augintojas turės vienų metų amžiaus galviją, kuris pas jį buvo ir birželio 1d., gaus maždaug 380 litų išmoką.
Augintojai neslepia, kad tinkamai viską surikiavus mėsinių galvijų auginimas - pelningas verslas.
Daugiausia tenka investuoti į gyvulius. Pradedantieji neturi pakankamai lėšų, todėl tenka skolintis. Augintojai prašo bent iš dalies kompensuoti gyvulių įsigijimo išlaidas, draudimo įmokas.
Tauragės rajone, Batakių seniūnijoje, ūkininkaujantis Vaclovas Bielskis su sūnumi Pauliumi mėsine galvijininkyste susidomėjo 2007 metais. Dabar ganyklose jau ganosi 28 mišrūnai. „Šiemet pirmi metai, kai gavome paramą“, - pasakoja ūkininkas. Veislines telyčias tenka palikti, parduodame ir paramą gauname tik už buliukus, todėl didelio pelno nėra. Tačiau mėsinių galvijų auginimas nėra sudėtingas, jie nereiklūs, vienas žmogus gali prižiūrėti ir didelę bandą, jeigu įrengtas elektrinis piemuo. Žiemą nereikia šiltų tvartų“, - pranašumus vardija tauragiškis.
Veršieną suvalgo užsieniečiai
Mėsinių galvijų augintojai tikina, kad buliukus daugiausia parduoda vietos rinkai. Supirkėjai patys atvažiuoja ir pasiima. Rajoninių laikraščių skelbimų puslapiai mirgėte mirga pasiūlymais parduoti veršius ir buliukus. Dalis ūkių nuo karvių žindenių atskirtus veršius parduoda kitiems ūkininkams penėjimui. Masinio mėsinių galvijų veršių išvežimo į užsienio šalis nėra. Į Izraelį, Olandiją daugiausia išvežami veršiai iš pieno ūkių.
Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorius Darius Dzekčiorius teigia, kad ūkininkai už paaugintą 100 kg veršį gauna 1000 litų, todėl apskaičiuoja, kad neapsimoka jo auginti iki dvejų metų buliuko. Negerai, kai į užsienio šalis išvežama bet kokia žaliava, o ne gatavas produktas, bet perdirbėjai esą patys įpratino ūkininkus taip elgtis mažai už veršius mokėdami, apgailestauja asociacijos direktorius.
Šį pavasarį smarkiai sumažėjo pieno supirkimo kainos, tad neatmetama, kad dalis ūkininkų jau svarsto galimybes keisti profilį ir galbūt pereis prie mėsinės galvijininkystės.
Albertas GAPŠYS, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas:
Mėsinių galvijų auginimas yra jauna gyvulininkystės šaka. Dabar auginami 13 grynaveislių ir 2 mišrūnų veislių galvijai. Ūkininkų mėgstamiausios limuzinų, šarolė ir abrakų veislės, bet daugiausia laikoma mišrūnų veislių galvijų.
Per pastaruosius 5 metus, 2007-2011 m., karvių žindenių skaičius išaugo daugiau kaip 2 kartus - iki 22,5 tūkstančio, tačiau grynaveislių buvo vos ketvirtadalis. Pernai metų pabaigoje ūkiuose buvo auginama 59,9 tūkst. mėsinių ir mišrūnų veislių karvių ir telyčių, o su prieaugiu - 94,9 tūkst.
Mėsinius galvijus augino net 18,3 ūkių, tačiau vienam ūkiui tenka vos 5 galvijai.
Jautienos kainas diktuoja rinka. Net ir išplėtus mėsinių galvijų bandas vargu ar jautiena atpigtų, nes yra brangi ir kitose Europos valstybėse.
Jautienos išpjovos, parduotuvėse kainuojančios apie 70 litų už kilogramą, neįperka ir vidutines pajamas gaunantys pirkėjai. Skurstantieji jautienos skonį seniai pamiršę. Mėsinių galvijų augintojai atpigimo nežada ir tikina, kad kokybiška mėsa turi likti brangi.
Parduotuvėse jautienos kumpio kilogramas kainuoja apie 25 litus, nugarinė 35, išpjova - 70 litų, faršas - nuo 20 litų.
Atpigimo nežada
Jautienos perkama vis mažiau, nors kiekvienas žino, kad ekologiška ir skani mėsinių galvijų mėsa savo kokybe pranoksta kiaulieną bei vištieną. Jautiena nedaug uždirbantiems pirkėjams tiesiog per brangi.
Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorius Darius Dzekčiorius pripažįsta, kad jautienos išpjovą valgo tik gurmanai brangiuose restoranuose.
Asociacijos direktorius tikina, kad brangiau mokėti tenka už kokybę. Mėsiniai galvijai brangūs. Veislinis bulius kainuoja nuo 6 iki 10 tūkstančių litų, veršinga veislinė telyčia - 5-7 tūkstančius. Karvės atsivestas mėsinis veršelis 8-9 mėnesius ganosi pievoje šalia motinos ir žinda jos pieną. Atjunkytas šeriamas ekologiškai - traiškytais grūdais, šienainiu bei silosu. Buliukai mėsai skerdžiami tik išlaikyti nuo pusantrų iki dvejų metų, kai sveria nuo 500 iki 800 kilogramų.
Augintojai nemano, kad jautiena mūsų parduotuvėse galėtų atpigti. Jei įvyktų stebuklas, galvijus bemat pradėtų supirkinėti kitos šalys, mat jautienos kainos aukštos visose Europos valstybėse.
Tačiau pirkdami jautienos, negalime būti garantuoti, kad prekiautojas neįbruks senos ar nepieningos karvės ar nukaršusio buliaus mėsos. Pasak Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktoriaus D.Dzekčioriaus, asociacija jau derasi su vienu iš prekybos tinklų, kad prie kokybiškos, asociacijos narių išaugintos jautienos atsirastų asociacijos logotipas, suteikiantis pirkėjams garantijas, jog perka tikrai ekologišką ir kokybišką mėsą. Augintojai svarsto, kad jautiena parduotuvėse galėtų būti ir pigesnė, jei perdirbėjai ir prekybininkai atsiriektų mažesnę pelno dalį.
Ganyklos be galvijų
Rytų Lietuvoje bei Dzūkijoje apleistų pievų tūkstančiai hektarų. Juose galėtų ganytis galvijai, bet retai kur pamatysi žolę rupšnojančią gražią bandą. Augintojai padejuoja, kad pievų savininkams iki šiol buvo patogiau pasiimti išmokas nei patiems laikyti gyvulius ar pievas nuomoti galvijų turintiems kaimynams. Europine parama buvo galima mėgautis gulint ant sofutės, mat tebuvo reikalaujama kartą per metus pievas nušienauti, o žolę išvežti, taip palaikant gerą pievų agrarinę būklę. Taip be jokios logikos ir naudos valstybei į neūkininkaujančių kišenes sugulė milijonai už pievas. Tik šiemet pristabdytas pinigų švaistymas. Kas norės gauti 100 proc. išmokų už pievas, turės laikyti gyvulių - vienam hektarui pievos turi tekti 0,1 sąlyginio gyvulio. Kalbant paprasčiau, reikalaujama, kad 10 ha pievų ganytųsi bent viena karvė ar suaugęs bulius. Kitąmet normos griežtinamos: vienas galvijas - 5 hektaruose pievų. Prievartos nėra, nelaikantieji gyvulių už pievas išmokas gaus, tik mažesnes.
Mėsinių galvijų augintojai viliasi, kad įsigaliojus naujai tvarkai jiems bus lengviau išsinuomoti pievas.
Plėstis trukdė nestabilumas
100 mėsinių galvijų laikantis ūkininkas Nikolajus Dubnikovas teigia, kad mėsinės galvijininkystės plėtrą mūsų šalyje stabdė nestabili parama augintojams. Susidomėję mūsų šalyje dar jauna žemės ūkio šaka ūkininkai bandų neplėtė dėl menkos paramos, puolė auginti grūdines kultūras, kurios garantavo didesnį pelną.
Mėsinių galvijų augintojai tik pernai lengviau atsikvėpė, nes atsirado speciali buliaus išmoka. „Už paskerstą ar parduotą į trečiąsias šalis mėsinį galviją mokami 545 litai yra gera parama“, - džiaugiasi N.Dubnikovas. Tačiau augintojai sunerimę, kad išmokų tvarka vėl keičiama. Nuo šių metų parama bus atsieta nuo gamybos, išmokas augintojai gaus už 2010-2011 m. realizuotų gyvulių vidurkį. Kas nuo to laiko bandas išplėtė, patirs nuostolių, kas gyvulių sumažino - turės naudos, todėl ūkininkai prašo grąžinti senąją rėmimo tvarką.
„Paramos skirstymo mechanizmas šiemet nepalankus tiems, kas plečia bandą“, - apgailestauja N.Dubnikovas, bet džiaugiasi, kad nuo praėjusių metų atsirado dar viena naujovė, mat Lietuva iš kitų sektorių paėmė ir mėsinei galvijininkystei perskirstė 3,5 proc. europinės paramos biudžeto lėšų. Taip norima paskatinti auginti daugiau mėsinių galvijų. Jeigu šiemet rugpjūčio 1 d. augintojas turės vienų metų amžiaus galviją, kuris pas jį buvo ir birželio 1d., gaus maždaug 380 litų išmoką.
Augintojai neslepia, kad tinkamai viską surikiavus mėsinių galvijų auginimas - pelningas verslas.
Daugiausia tenka investuoti į gyvulius. Pradedantieji neturi pakankamai lėšų, todėl tenka skolintis. Augintojai prašo bent iš dalies kompensuoti gyvulių įsigijimo išlaidas, draudimo įmokas.
Tauragės rajone, Batakių seniūnijoje, ūkininkaujantis Vaclovas Bielskis su sūnumi Pauliumi mėsine galvijininkyste susidomėjo 2007 metais. Dabar ganyklose jau ganosi 28 mišrūnai. „Šiemet pirmi metai, kai gavome paramą“, - pasakoja ūkininkas. Veislines telyčias tenka palikti, parduodame ir paramą gauname tik už buliukus, todėl didelio pelno nėra. Tačiau mėsinių galvijų auginimas nėra sudėtingas, jie nereiklūs, vienas žmogus gali prižiūrėti ir didelę bandą, jeigu įrengtas elektrinis piemuo. Žiemą nereikia šiltų tvartų“, - pranašumus vardija tauragiškis.
Veršieną suvalgo užsieniečiai
Mėsinių galvijų augintojai tikina, kad buliukus daugiausia parduoda vietos rinkai. Supirkėjai patys atvažiuoja ir pasiima. Rajoninių laikraščių skelbimų puslapiai mirgėte mirga pasiūlymais parduoti veršius ir buliukus. Dalis ūkių nuo karvių žindenių atskirtus veršius parduoda kitiems ūkininkams penėjimui. Masinio mėsinių galvijų veršių išvežimo į užsienio šalis nėra. Į Izraelį, Olandiją daugiausia išvežami veršiai iš pieno ūkių.
Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorius Darius Dzekčiorius teigia, kad ūkininkai už paaugintą 100 kg veršį gauna 1000 litų, todėl apskaičiuoja, kad neapsimoka jo auginti iki dvejų metų buliuko. Negerai, kai į užsienio šalis išvežama bet kokia žaliava, o ne gatavas produktas, bet perdirbėjai esą patys įpratino ūkininkus taip elgtis mažai už veršius mokėdami, apgailestauja asociacijos direktorius.
Šį pavasarį smarkiai sumažėjo pieno supirkimo kainos, tad neatmetama, kad dalis ūkininkų jau svarsto galimybes keisti profilį ir galbūt pereis prie mėsinės galvijininkystės.
Albertas GAPŠYS, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas:
Mėsinių galvijų auginimas yra jauna gyvulininkystės šaka. Dabar auginami 13 grynaveislių ir 2 mišrūnų veislių galvijai. Ūkininkų mėgstamiausios limuzinų, šarolė ir abrakų veislės, bet daugiausia laikoma mišrūnų veislių galvijų.
Per pastaruosius 5 metus, 2007-2011 m., karvių žindenių skaičius išaugo daugiau kaip 2 kartus - iki 22,5 tūkstančio, tačiau grynaveislių buvo vos ketvirtadalis. Pernai metų pabaigoje ūkiuose buvo auginama 59,9 tūkst. mėsinių ir mišrūnų veislių karvių ir telyčių, o su prieaugiu - 94,9 tūkst.
Mėsinius galvijus augino net 18,3 ūkių, tačiau vienam ūkiui tenka vos 5 galvijai.
Jautienos kainas diktuoja rinka. Net ir išplėtus mėsinių galvijų bandas vargu ar jautiena atpigtų, nes yra brangi ir kitose Europos valstybėse.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
