Kauno arenai kenkia Ignalinos atominė

Liepos 1-ąją su Vokietijos bendrove “Nukem Technologies” ketinimų protokolą dėl 193,5 mln. eurų (667,5 mln. litų) dėl panaudoto branduolinio kuro saugyklos statybos uždaromoje Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE) pasirašiusi Telšių statybos bendrovė “Vėtrūna” įstrigo kitame Lietuvai gyvybiškai svarbiame projekte. Praėjusią savaitę telšiškiai paprašė atidėti Kauno arenos statybos pabaigtuvių terminą. Pradėta netgi baimintis, kad projektą gali būti nespėta įgyvendinti iki Europos vyrų krepšinio čempionato pradžios.

“Mes, statybininkai, tarp savęs dažnai pasikalbame apie daug pelningų objektų Lietuvoje apžiojusią “Vėtrūną”. Susidaro įspūdis, kad ši bendrovė stengiasi kuo daugiau visko susigriebti, tačiau niekur nieko nespėja”, - vakar savo nuomonę apie Telšių bendrovę “Respublikai” išdėstė verslininkas Laimutis Pinkevičius. Kaip žinoma, anksčiau branduolinio kuro saugyklą Ignalinoje statė šio verslininko vadovaujama statybų bendrovė “Ranga IV”. Užsakovei “Nukem Technologies” laiku nepervedus 10 mln. litų už jau atliktus darbus, Lietuvos įmonė nutraukė sutartį su vokiečiais. Šie iškart pareiškė iš ES fondų finansuojamą užsakymą perleidžiantys “Vėtrūnai”.

Kratėsi kaltės

169 mln. litų vertės Kauno Nemuno saloje “Žalgirio” areną Telšių statybos bendrovė pradėjo statyti dar 2008 m. rugsėjį. Praėjusią savaitę, praėjus beveik dvejiems metams nuo statybų pradžios, “Vėtrūnos” vadovybė raštu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, prašydama 5 mėnesiais pratęsti objekto statybai suderėtą laiką. Miesto savivaldybės administracijos direktoriui Vygantui Gudėnui adresuotame statybininkų rašte oficialiai teigiama, kad arenos laiku baigti nepavyks dėl užsitęsusių projektavimo darbų bei koncesijos ir mašinų aikštelės konkurso procedūrų.

Kalbėdamas su “Respublikos” žurnalistu “Vėtrūnos” savininkas Vytautas Banys didžiąją dalį kaltės dėl vėluojančių darbų be užuolankų vertė “Žalgirio” arenos operatorei, kitaip dar koncesininke vadinamai Ūkio banko investicinei grupei (ŪBIG). “Prašymas atidėti darbų pabaigos terminą penkiems mėnesiams yra tik preliminarus. Galbūt tas atidėjimas truks du ar vieną mėnesį, o gal ir visus šešis ar daugiau. Viskas priklauso nuo operatoriaus. Jis turi investuoti į areną, o tai susiję ir su techniniu, ir su darbo projektu. Visi šie darbai glaudžiai susiję ir su mūsų darbais. Laukiame galutinių operatoriaus sprendimų. Kai jie bus, įvardysime tikslų terminą - kiek mums laiko reikės”, - tvirtino V.Banys.

Koncesininkė nustebusi

ŪBIG valdybos pirmininkė Angelė Dementavičiūtė neslėpė nuostabos dėl jos vadovaujamai grupei V.Banio mestų kaltinimų. “Įžvelgiu statybos rangovės “Vėtrūna” norą savo problemas permesti ant svetimų pečių. Kitaip Telšių bendrovės savininko kalbų suprasti negaliu”, - “Respublikai” teigė ŪBIG valdybos pirmininkė.

A.Dementavičiūtės tvirtinimu, praėjusį penktadienį Kauno miesto savivaldybėje buvo surengtas vietos tarybos posėdis, kuriame buvo nag-rinėtos “Žalgirio” arenos statybos peripetijos. “Posėdyje dalyvavo savivaldybės administracijos vadovai, “Vėtrūna”, kaip rangovė, užsakovai ir mes, ŪBIG. Dėl stringančių darbų operatorei posėdyje nebuvo pareikšta jokių priekaištų”, - atkreipė dėmesį ŪBIG valdybos pirmininkė.

Užtat, jos teigimu, “Vėtrūnos” generalinis direktorius Juozas Valužis pareiškė, kad statybos darbai laikinosios sostinės Nemuno saloje vėluos maždaug 5 mėnesius. A.Dementavičiūtė sakė, kad dalį atsakomybės dėl to prisiėmė areną suprojektavęs architektas Eugenijus Miliūnas, nes “kai kurie dalykai stringa dėl jo, matyt, priimtų arba nepriimtų sprendimų”.

“Kad šioje istorijoje kuo nors dėta ŪBIG - pats tikriausias tiesos iškraipymas. Kaip koncesininkė “Vėtrūnai” nesame joks trikdis. Praėjusią savaitę, dar prieš posėdį, mes rangovui net raštu pateikėme darbus, kuriuos “Vėtrūna” turės atlikti”, - sakė A.Dementavičiūtė.

Nepaisant besiplieskiančio skandalo, visos Kauno arenos statybose vienaip ar kitaip dalyvaujančios šalys tvirtina, kad arena tikrai bus pastatyta dar iki metų pabaigos. O apie tai, kad arenos nebus spėta baigti iki 2011 m. rugsėjo 3-iąją Lietuvoje prasidėsiančio Europos krepšinio čempionato, esą net minčių negali kilti.

Išsisukinėjo ir dėl Ignalinos

Vėluoja “Vėtrūna” ne tik Kaune, bet ir atlikdama “Nukem Technologies” užsakytus darbus Ignalinoje. Be panaudoto branduolinio kuro saugyklos, į kurios statybą telšiškiai dar tik rengiasi įsitraukti, statybų bendrovė iš Žemaitijos jau kuris laikas stato 122,9 mln. eurų (maždaug 424 mln. litų) vertės radioaktyviųjų atliekų saugyk-lą. Kaip “Respubliką” informavo Energetikos ministerijoje, statybų darbai nuo grafiko atsilieka net 47 mėnesius.
Tačiau “Vėtrūnos” savininkas V.Banys ir čia buvo linkęs nepripažinti savo bendrovės kaltės. “Mes šiame IAE objekte dirbame tik nuo metų pradžios. Triūsiame pagal iš anksto suderintus grafikus, apie jokius vėlavimus nežinau”, - “Respubliką” bandė įtikinti pašnekovas.

Tuo pat metu “Rangos IV” vadovas L.Pinkevičius tvirtino, kad neaišku, kaip “Vėtrūna” dirbs ir naujai apžiotame objekte - statydama panaudoto branduolinio kuro saugyklą. “Į “Rangą IV” buvo užsukęs vienas iš “Vėtrūnos” vadovų ir prašė mano vadovaujamos įmonės būti jų subrangove. Kitaip tariant, statyti tai, ką mes jau ir taip statėme, tačiau “Vėtrūna” sau pasiimtų tam tikrą pelno dalį. Jie net nežino, kokia statybų sąmata - paprašė ją pateikti mums. “Vėtrūna” neturi ir reikiamos kvalifikacijos darbuotojų, todėl visiškai neaišku, kaip jie rengiasi atlikti strateginį užsakymą”, - neslėpė nuostabos L.Pinkevičius.

Seimo nario Juliaus Veselkos teigimu, neatsakingas Lietuvos elgesys Ignalinoje gali brangiai kainuoti mūsų mokesčių mokėtojams. “Dėl to Europos Komisija gali atsakyti mūsų šaliai maždaug 1 mlrd. eurų (3,45 mlrd. litų) vertės paramą tolesniems uždarymo darbams. Tokiu atveju juos tektų surasti Lietuvos piliečiams”, - tvirtino J.Veselka.

Andrius Kupčinskas - Kauno miesto meras:

Kauno arenos statybos darbai vėluoja tiek dėl objektyvių priežasčių, tiek, tarkime, dėl nenugalimų jėgų, todėl statybų rangovei “Vėtrūnai” negalime pareikšti daug pretenzijų. Pirmiausia kelis mėnesius vėlavo kai kurie arenos architekto Eugenijaus Miliūno projektai, susiję su arenos fasado stiklinimu ir technologijomis. Praėjusių metų antroje pusėje buvo statybų finansavimas sustojęs. Teko ieškoti vidinių rezervų. Bet “Vėtrūna” yra suinteresuota kuo greičiau visus darbus pabaigti. Nuo 2008 metų mokėjimo terminai atsilieka, todėl “Vėtrūna” prašo nukelti arenos statybos darbų pabaigą 5 mėnesiams. Arena tikrai bus pastatyta iki 2010 metų pabaigos. Tik dar reikia investuoti į ložes ir į kitą maždaug 8 tūkstančių kvad-ratinių metrų plotą. Masiniai renginiai arenoje jau gali vykti 2011 metų pavasarį. Pavyzdžiui, kovo-balandžio mėnesiais. Rūpesčių dėl finansavimo nėra. Europos Sąjungos pinigai taip pat garantuoti. Tereikia dar labiau pasiraitoti rankoves ir dirbti.