Karantiną išgyvens ne visi verslininkai

Valstybinė mokesčių inspekcija jau sudarinėja sąrašus įmonių, kurios patyrė nuostolių dėl šalyje paskelbto karantino. Vyriausybė žada skolintis per 5 milijardus ekonomikos skatinimui, tačiau kada tai bus - dar neaišku. Verslininkai įsitikinę, kad dalis jų žadėtos paramos nebesulauks ir piktinasi, kad daugiausiai pagalbos priemonių - gelbstint bankų klientus. Vadinasi, ir pačius bankus.



Jau paskelbta, kad įmonės, kurios dėl karantino negali vykdyti veiklos ar kitaip patyrė neigiamą poveikį, savaime įtraukiamos į sąrašą, pagal kurį bus atleidžiamos nuo delspinigių ir joms nebus vykdomas mokesčių išieškojimas. Po ekstremalios situacijos pabaigos šios įmonės mokesčiams sumokėti arba mokestinės paskolos sutarčiai be palūkanų sudaryti turės du mėnesius.

Taip pat pristatytas „Invega“ paketas, orientuotas į verslo turimas paskolas. Šiam paketui valstybė numatė daugiau kaip milijardą eurų. Paketą sudarys verslui suteikiamos paskolų „atostogos“, garantijos, paskolos. „Pirmiausia, kalbant apie paskolų „atostogas“, ši priemonė startuoja šią savaitę ir yra skirta įmonėms padengti palūkanas už paskolas. Jei bankai sutinka pratęsti paskolas 6 mėnesiams, visos palūkanos bus 100 proc. kompensuojamos „Invega“ priemonėmis“, - pristatydamas paketą sakė laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Garantijų priemonė, pasak jo, turėtų startuoti kitą savaitę ir tai yra finansinės apimties prasme didžiausia parama - jai skirta beveik 500 mln. eurų. „Šios garantijos bus taikomos tiek paskoloms, tiek lizingo sandoriams“, - sakė Ž.Vaičiūnas.

„Dar viena priemonė - paskolos, jos bus skiriamos labiausiai nukentėjusioms įmonėms, toms, kurios labiausiai buvo arba yra paveiktos šios krizės. Pirmiausia orientuojamasi į smulkias ir vidutines įmones“, - nurodė jis.

Įžvelgia bankų interesus

Jurbarko rajono verslininkų organizacijos tarybos pirmininkas ir Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narys Gintaris Stoškus sako, kad dabartinės valstybės siūlomos pagalbos priemonės primena gelbėjimosi ratą bankų klientams. „Šalies prezidentas yra buvęs komercinio banko darbuotojas. Finansų ministras atėjo iš Lietuvos banko. Kam labiausiai atstovaujama? Bankams. Labai dažnai pagalba orientuojama per bankus ir didžiuosius verslus. Ir dabar klostosi panaši situacija.

Smulkiajame versle visi nori išlaikyti darbuotojus. Dažniausiai darbdavys su darbuotojais dirba daug metų, vieni kitus pažįsta ir pasitiki. Bet kaip mokėti tam žmogui atlyginimą, jeigu nevykdai veiklos? Tik paėmus paskolą. Kol kas nežinome, kaip ta pagalba veiks praktiškai. Turbūt sužinosime pasibaigus karantinui, bet to laiko ne visi verslai sulauks, dalis jų bankrutuos“, - sako keturias parduotuves turintis verslininkas. Jis prognozuoja, kad ir parduotuvėse apyvartos artimiausiu metu ims mažėti.

G.Stoškus sako, kad karantino laikotarpiu, kai didelė dalis verslų nevykdo veiklos, atsakomybę už darbuotojus turėtų prisiimti valstybė. „Dabartinė situacija yra nesąžininga. Štai Rusijoje taikomas modelis, kad išsaugojus darbo vietas, mokesčiai „Sodrai“ mažinami perpus, taip pat numatytos kitos lengvatos. Tai, manau, yra realesnė pagalba smulkiajam ir vidutiniam verslui. Jeigu Lietuvoje šiuo metu yra verslas, negalintis vykdyti veiklos dėl karantino, darbuotojai turi būti atleidžiami karantino laikotarpiui. Juos išlaikyti ir mokesčius už juos mokėti tuo laiku turi valstybė. Bet verslas turi prisiimti atsakomybę - po karantino darbuotojus priimti atgal. Jeigu bus iš peties kirsta verslui, bus blogai. Dabar esame kare - visi viename“, - sako
G.Stoškus.

Jis įspėja, kad dabar gražiai skambantis ekonomikos gelbėjimo scenarijus nebūtinai gali išsipildyti. Pavyzdžiui, dėl to, kad didelę dalį ekonomikos skatinimui numatytų pinigų Lietuva planuoja pasiskolinti. „Kiekviena valstybė rengia savo verslo palaikymo planą ir visiems reikės pinigų. Ar tiek turės pasaulio finansų organizacijos ir ar jos bus suinteresuotos skolinti kiekvienai valstybei?“ - svarsto verslininkas.

Pasigedo valstybės atsakomybės

Dar viena svarbi planuojama priemonė - subsidijos dėl prastovos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo, kad visiems darbdaviams būtų taikoma prastovos subsidija 90 proc., jei alga yra iki minimalaus mėnesio atlygio, ir 70 proc., jeigu iki 1,5 minimumo. Pirmuoju atveju valstybės subsidijos lubos sieks ne daugiau kaip 910,5 euro „ant popieriaus“, antruoju atveju - ne daugiau kaip 607 eurus „ant popieriaus“. Minimali alga šiuo metu yra 607 eurai „ant popieriaus“ arba 437 eurai „į rankas“.

Kaip „Vakaro žinioms“ sakė Lietuvos barų ir kavinių asociacijos vadovas, Vilniaus baro „Peronas“ savininkas Raimondas Pranka, toks valstybės siūlomas scenarijus veiklos negalinčių vykdyti verslų netenkina. „Jaučiamės prastai, nes mūsų veikla uždrausta. Yra daug barų, kurie neturi virtuvės ir negamina maisto. Sėdime negaudami pajamų. Mūsų verslas uždraustas ir dar mūsų prašoma sumokėti 10 proc. Už ką? Jeigu veikla yra uždrausta, turi būti darbuotojų atlyginimai padengti 100 proc. ir tai turi būti tokia suma, kurią žmogus uždirbdavo. Jeigu žmogus uždirbdavo 1000 eurų, tiek jam ir turi būti kompensuojama“, - dėsto R.Pranka.

Verslininkas sako, kad verslui iki šiol neaišku, kokios pagalbos jie iš tiesų sulauks. „Daug mūsų verslų yra sezoniniai, jie neturi sutaupytų pajamų. Daugelis jų gyvena rytojaus diena. Dabar kalbama apie mokesčių atidėjimą arba paskolos pasiėmimą. Vis tiek lieki skoloje valstybei“, - sako R.Pranka.

Jis neslepia, kad didelė dalis verslo jau dabar darbuotojus atleidžia: „Jeigu viskas grįš į savo vėžes, darbdaviai pažada, kad darbuotojus priims atgal. Matysime, kas bus ateityje.

Visi nori išlikti. Deramės ir su patalpų savininkais. Jeigu visą šį laiką neturėjome pajamų, vėl turėsime mokėti mokesčius, už ką mes prekes supirksime? Turėtų įsipareigojimai būti išdėlioti protingam laikui, bet tokių siūlymų kol kas negirdžiu.“