Kailis gali kainuoti brangiai - ir gyvybę

Abi vagystes tiriantys teisėsaugininkai aiškinsis ir tai, ar jos nėra susijusios tarpusavyje. Žvėrelių augintojai sako, kad šiame versle su rizika susiduriama ne dažniau, nei užsiimant kita veikla.

Žala - beveik trečdalis milijono

Audinių vagystė iš fermos Akmenės rajono Pleikių kaime pastebėta pirmadienio rytą, apie 9 val. Nuomojamoje fermoje augintų žvėrelių tą rytą pasigedo čia atvykęs jų savininkas, Šiaulių rajone gyvenantis 51 metų ūkininkas.

Nukentėjusiojo teigimu, iš fermos dingo 3160 audinių. Pirminiais duomenimis, pavogti žvėreliai prieš juos išvežant buvo užmušti. Apie nusikaltimą Šiaulių teisėsaugininkams pranešęs ūkininkas patirtus nuostolius įvertino 316 tūkst. litų.

Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato pareigūnai dėl vagystės pradėjo ikiteisminį tyrimą. Jį atliks Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

Pirminiais duomenimis, vagystė galėjo būti įvykdyta praėjusį savaitgalį. Anot ikiteisminiam tyrimui vadovaujančių Šiaulių apygardos prokuratūros pareigūnų, apžiūrint įvykio vietą laužimo žymių nepastebėta. Tiriamų versijų teisėsaugininkai nekomentuoja.

Dingo kaip į balą

Lapkričio pabaigoje panaši vagystė įvykdyta ir Šiaulių rajono Valdomų kaime - čia nusikaltėlių grobiu tapo audinių kailiai. Vagystę šiame kaime esančiame kailių ceche lapkričio 25-osios rytą pastebėjo pats cecho savininkas. Vyras policijos pareigūnams pasakojo, kad atvykęs į cecho patalpas atsirakino duris, o viduje pasigedo dviejų dėžių, kuriose buvo sukrauti apdoroti ir realizuoti paruošti audinių kailiukai. Nukentėjusiojo skaičiavimu, pavogta 618 vienetų išdžiovintų kailiukų. Patirtą žalą ūkininkas įvertino 126,6 tūkst. litų.

Ikiteisminį tyrimą dėl vagystės pradėję kriminalistai įvykio vietoje jokių laužimo žymių neaptiko. Įtariama, kad vagis arba vagys į cecho patalpas galėjo patekti pritaikę raktą. Teritorija, iš kurios dingo audinių kailiukai, nefilmuojama, signalizacija patalpose neįrengta. Kailių cecho šeimininkas pareigūnams nurodė, kad prapuolęs turtas nebuvo apdraustas. Tikėtina, kad kailiukai iš cecho galėjo būti pavogti nuo lapkričio 24-osios vakaro iki kitos dienos ryto. Dingusios vertybės kol kas nerastos.

Plėšikai nusvilo pirštus

2010-ųjų gruodžio viduryje plėšikų išpuolis prieš audinių auginimu Šiaulių rajono Noreikių kaime užsiimančią uždarąją akcinę bendrovę „Rasgeda“ patyrė fiasko - policijos pareigūnai operatyviai sučiupo du įtariamuosius, rado ir pagrobtus kailiukus.

Į bendrovės patalpas saugančio sargo namelį pro neužrakintas duris kaukėti nusikaltėliai įsiveržė vėlų vakarą. Niekdariai sumušė ir surišo 31 metų sargą, pagrobė audinių kailius ir paspruko. Išsilaisvinęs sargas apie užpuolimą pranešė policijai. Nusikaltėlių pėdsakais ėmę sekti pareigūnai pagalbon pasitelkė kinologų šunį. Keturkojis pėdsekys policininkus atvedė prie netoliese esančio griovio - čia teisėsaugininkai aptiko maišus su pagrobtais audinių kailiukais. Praėjus maždaug valandai po nusikaltimo pareigūnai tame pačiame kaime sučiupo ir du įtariamuosius, vienas jų - anksčiau teistas. Nusikaltėlių pagrobti kailiukai buvo verti keliasdešimt tūkstančių litų.

Inscenizacija nepavyko

Bene plačiausiai Lietuvoje nuskambėjo prieš kelerius metus Radviliškio rajone įvykdyta švelniakailių žvėrelių auginimu užsiimančios bendrovės apiplėšimo inscenizacija. Trys kaukėti nusikaltėliai į šios bendrovės patalpas įsibrovė 2008-ųjų gruodžio 1-ąją. Įsibrovėliai sumušė ir surakino antrankiais bendrovės turtą prižiūrintį sargą ir pagrobė audinių kailiukus, juos bendrovės savininkai įvertino apie 0,8 mln. litų. Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai netruko nustatyti, kad finansinių nepriteklių kamuojamos bendrovės apiplėšimas buvo suorganizuotas pačios įmonės viduje.

Bankrutuojančios savo bendrovės apiplėšimą surežisavęs ir tokiu būdu atsikratyti skolų kupros tikėjęsis audinių kailiukais prekiaujančios įmonės vadovas bei šį sumanymą įgyvendinę jo bendrininkai už įvykdytą nusikaltimą užpernai buvo nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis. Jie buvo įpareigoti atlyginti žalą bankui, už skolas perėmusiam apiplėštos bendrovės turtą, ir bendrovės sargui, nukentėjusiam per apiplėšimą.

Rizikos nejaučia

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša sako, kad per pastarąjį dešimtmetį kailinių žvėrelių augintojų sparčiai pagausėjo, atsirado nemažai nedidelių vadinamųjų šeimos ūkių.

„Šiuo metu kailinių žvėrelių auginimu užsiimančių ūkio subjektų gali būti apie 150. Mano turima informacija, nusikaltėlių išpuoliai prieš juos nėra dažni. Ko gero, tikrai dažniau išgirstame pranešimų apie paskerstas karves ar pavogtą žemės ūkio techniką. Įvairiose verslo šakose visko pasitaiko, bet, mano įsitikinimu, šiame versle tikrai ne dažniau, galbūt netgi priešingai. Juk kailinius žvėrelius ar jų kailius pavogęs asmuo dar turi nusimanyti, ką su jais daryti, kur realizuoti. Šią specifiką išmanančių nėra daug,“ - tikino Č.Tallat-Kelpša.

Šiuo verslu daugiau nei porą dešimtmečių užsiimantis vyras sako negirdėjęs, kad kas nors iš kailinių žvėrelių augintojų būtų reketuojami ar panašiai: „Kailių verslas yra ypač skaidrus, nes beveik 100 proc. kailių yra realizuojami per aukcionus, kur nėra vietos jokiems nešvariems reikalams. Aukcionuose viskas oficialu ir skaidru - pristatei prekę, ją pardavei ir gavai pinigus. Žmonėms, nesusijusiems su kailių verslu, jis gali atrodyti egzotinis ir brangus. Tačiau tikrai taip nėra.“


VŽ.Istorija

Arvydas Augas, buvęs Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro viršininkas:

Sovietų laikais švelniakailių žvėrelių auginimas buvo padidintos rizikos veikla, nes tuo metu juos „atakuodavo“ tiek nusikaltėliai, tiek valdžios institucijos. Sovietmečiu tokius žvėrelius buvo galima auginti tik specializuotuose kolūkiuose, o šia veikla privačiame ūkyje bandantis užsiimti žmogus automatiškai tapdavo „liaudės kenkėju“. Tačiau pogrindinių šio verslo atstovų netrūko. Dažniausiai vieni žmonės užsiimdavo šių žvėrelių auginimu, kiti - kailių išdirbimu, treti - realizavimu. Nuo tokios veiklos jų neatgrasydavo net tai, kad pogrindiniams žvėrelių augintojams grėsė ir turto konfiskavimas, ir pašalinimas iš kolūkių, ir viešas pasmerkimas. Jei žmogus šiuos žvėrelius pats ne tik augindavo, bet ir išdirbdavo bei realizuodavo, jam jau būdavo priklijuojama spekulianto etiketė. O už spekuliaciją tais laikais jau buvo galima ir kelerius metus laisvės atėmimo gauti. Apie nusikaltėlių išpuolius pogrindiniai šio verslo atstovai milicijai bijodavo pranešti, nes tokia veikla patys užsiimdavo nelegaliai. Nusikaltimai prieš švelniakailių žvėrelių augintojus anuomet į viešumą iškildavo dažniausiai tik tuomet, jei jie būdavo sužalojami ar net nužudomi. Atkūrus Nepriklausomybę, švelniakailių žvėrelių auginimu užsiimti jau galėjo visi norintys, todėl valstybė kartu su policija tapo šia veikla užsiimančių verslininkų sąjungininkėmis prieš nusikaltėlius. Manau, kad vien dėl šios priežasties galima teigti, jog nepriklausomoje Lietuvoje šio verslo atstovams yra ramiau nei sovietmečiu.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“