Jonas Pinskus: Atliekų perdirbėjams ir saugotojams reikalingos garantijos

Tvarkė pigiausiai regione

Vilniaus statybvietėse auga atliekų krūvos - nuo liepos 28 d. laikinai uždaryta aikštelė Liepkalnio g., kurią valdanti bendrovė „Bionovus“ vienintelė Vilniuje turėjo teisę priimti tvarkymui su komunalinėmis atliekomis sumaišytą statybinį laužą.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (VRAAD) uždraudė priimti minėtas atliekas, nes jų laikinam saugojimui susikaupė daugiau, nei nustatyta bendrovei išduotame Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidime. Draudimas galios tol, kol UAB „Bionovus“ įvykdys privalomąjį aplinkosaugininkų nurodymą sutvarkyti sukauptus šių atliekų kiekius. Į „Bionovus“ siūlomą problemos sprendimo būdą - prie sąvartyno sklypo, iš anksto tam numatytoje teritorijoje prijungti jos įsigytą 3 ha sklypą ir padidinti atliekų intensyvumą - niekaip nereaguojama.

Atliekas privalėjusios priimti „Bionovus“ generalinis direktorius Audrius Vaitkevičius teigia atliekų perviršį susikaupus dėl to, kad savivaldybės nustatyti įkainiai už mišrių statybinių atliekų tvarkymą per maži, apie 42,3 lito be PVM už toną vadinamasis „vartų“ mokestis nepadengia rūšiavimo ir perdirbimo sąnaudų. Be to, žemiausias regione tarifas ir suintensyvėjusios statybos sostinėje skatino didelį atliekų srautą į Liepkalnio g. aikštelę.

Įmonės atstovai ne kartą siūlė savivaldybei peržiūrėti atliekų priėmimo tarifus, bet sulaukdavo tik pažadų tai padaryti ateityje. Tik prieš trejetą savaičių Vilniaus miesto savivaldybės taryba suskubo patvirtinti 85,4 lito be PVM tarifą už toną statybos atliekų, maišytų su komunalinėmis atliekomis.

Reikalaus kompensuoti nuostolius

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas piktinosi, kad sustabdžius mišrių statybinių atliekų priėmimą į sostinės Liepkalnio g. esančią aikštelę įmonėms nepasiūlyta priimtinos alternatyvos, kur dėti šiukšles.

„Blogiausia, kad nėra jokio planavimo - vieną dieną aikštelę uždarė ir nebėra kur atliekų vežti. Sako, vežkite į Alytų arba pradėkite rūšiuoti. Bet juk statybininkai, laimėję konkursus, yra suplanavę tam tikras išlaidas ir atliekų utilizavimui. Jeigu staiga tenka vežti statybines ar griovimo atliekas į kitą rajoną, susidaro papildomos transporto išlaidos, kurios sąmatose nenumatytos“, - tvirtino D.Gedvilas. Pasak jo, statybininkams neabejotinai bus nuostolių. Juos kompensuoti yra keli būdai - kreiptis į užsakovus, kad pastarieji atlygintų, arba koreguoti sutartis ir prievolę tvarkyti statybviečių šiukšles perduoti patiems užsakovams.

„Nežinau, kaip elgtųsi užsakovai, jei, pavyzdžiui, Vilniaus mieste yra ištisi kvartalai, kur numatomi dideli griovimo darbai, o dabar aiškėja, kad išvežti ir utilizuoti visas griovimo atliekas kainuos gerokai brangiau, - svarstė D.Gedvilas. - Pretenzijos gali būti reiškiamos tiems, kas yra atsakingi už atliekų tvarkymą savivaldybės teritorijoje.“

Gimė slaptas planas

Atliekų tvarkymą kuruojantis Vilniaus vicemeras Jonas Pinskus „Vakaro žinioms“ tvirtino, esą savivaldybė deda visas pastangas, kad statybinių šiukšlių tvarkymo problema būtų išspręsta kuo greičiau, o vilkinimu kaltino aplinkosaugininkus.

„VRAAD persvarstytas „Bionovus“ plėtros planas, tačiau iki šiol nepateikta išvada, ar jiems siekiant padidinti tvarkomų atliekų kiekį, bus reikalingos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūros. Jeigu PAV nereikės, problema bus išspręsta, o jei reikės, tai viską suderinti „Bionovus“ užtruks maždaug metus, ir savivaldybė turės pateikti alternatyvą, kas pakeis tą įmonę“, - aiškino J.Pinskus.

„Bionovus“ sutartį su savivaldybe tvarkyti statybines ir griovimo atliekas sudarė laimėjusi konkursą. Argi renkantis alternatyvų paslaugų teikėją konkursas nereikalingas?

Panašu, kad statybinių šiukšlių problema būtent šią vasarą išdygo neatsitiktinai - pakvipo korupcija. „Vakaro žinių“ šaltiniai miesto savivaldybėje informavo, kad siekiama be konkurso perduoti statybinių atliekų tvarkymą UAB „Stiebas“. Ši bendrovė užsiima statybos ir griovimo darbais, atliekų surinkimu ir tvarkymu, o jos vadovas Viktoras Junda valdo dar vieną atliekų tvarkymo bendrovę „Biodegra“, kuri įsikūrusi Medžiukų kaime, Širvintų r., 20 km nuo sostinės.

Paklaustas apie slaptas derybas su UAB „Stiebas“, J.Pinskus tvirtino, esą tai yra viena iš svarstomų alternatyvų. Tačiau problema esanti ta, kad nei „Stiebas“, nei kiti galimi pretendentai perimti iš „Bionovus“ statybinių atliekų, sumaišytų su komunalinėmis, tvarkymą, neturi leidimų tokių atliekų saugoti.

Leidimų išdavimo procedūros užtruktų mažiausiai 3-4 mėnesius, o jeigu reikalingas PAV - ir visus metus. Bet, pasirodo, būdas, kaip pagreitinti reikiamų leidimų išdavimą ir išvengti viešojo konkurso, jau sugalvotas.

J.Pinskus atvertė kortas: „Pagreitinti teisines procedūras būtų galima paskelbus ekstremalią situaciją dėl statybinių atliekų tvarkymo. Kiek man žinoma, rugpjūčio 26 d. šaukiamas Vilniaus regiono plėtros tarybos posėdis. Taryba turi galimybę skelbti ekstremalią situaciją“.

Verslininkų teko maldauti?

Vicemeras įtikinėjo, esą imtis mišrių statybinių ir griovimo atliekų tvarkymo verslininkai netrokšta - juos reikia labai atkakliai įkalbinėti.

„Ta įmonė („Stiebas“ - red. past.) turi TIPK leidimą 50 tūkst. tonų atliekų, bet pradėjus priiminėti statybines atliekas iš karto reikės perdirbti, o tam reikalingos papildomos investicijos, 1-2 mln. litų, - aiškino J.Pinskus. - Atliekų perdirbėjams ir saugotojams reikalingos garantijos. Jie nuogąstauja, kad kai „Bionovus“ susitvarkys, visi atliekas vėl veš į Liepkalnio gatvę.“

Tuo metu bendrovės „Stiebas“ vadovas V.Junda aiškino kiek kitaip. Anot jo, bendrovė turi 20 ha sklypą, 8 ha aikštelę, sočiai technikos, įrangos bei konteinerių, ir galėtų nors šiandien imtis statybinių atliekų tvarkymo.

„Parašykite, kad mes pasiruošę bendradarbiauti, bet svarbiausia - kiek mokės. Žmonės gi šiandien nenori dirbti už minimumą“, - akcentavo V.Junda.

Paklaustas apie „užkulisinius“ santykius su sprendimus dėl atliekų tvarkymo priimančiais sostinės savivaldybės atstovais, verslininkas pratrūko juoku: „Suženys ir su Jonu, ir su Živile (Pinskais - red. past.). Jau ir pasilabinti su žmogum negaliu - iškart lenda kažkokie įtarimai? Aš jau 20 metų dirbu, visus pažįstu, ir man tas pats, ar Pinskus, ar Zuokas, ar dar kas kitas. Aš atstovauju savo bendrovės interesams“, - „Vakaro žinioms“ teigė verslininkas.

Kaip vanduo nuo žąsies

Pasak V.Jundos, jo atliekų tvarkymo bendrovės, ypač UAB „Biodegra“, yra pavyzdingos ir bet kam gali nosį nušluostyti.

„Turime visus sertifikatus, esam gavę padėkos raštų už naujausių technologijų diegimą. Pas mus net Europos Komisijos atstovai lankosi“, - gyrėsi verslininkas.

Tačiau jis garsėja ir kitokio pobūdžio „nuopelnais“. Pernai pavasarį Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdyba ir Vilniaus apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl bendrovės „Stiebas“ veiklos. Mat VRAAD informavo teisėsaugą, kad 2013 m. pradžioje nugriovus buvusios UAB „Vilniaus duona“ kepyklos pastatą Savanorių prospekte, apie 2 tūkst. tonų atliekų „Stiebas“ išvežė ir išpylė Avižieniuose, Visoriuose ir kitur neleistinose vietose Vilniaus rajone. Aplinkosaugininkai suskaičiavo, kad taip buvo padaryta daugiau nei 2 mln. litų žala gamtai.

„Jūs paklauskite, kaip jie suskaičiavo - kažkodėl sugalvojo, kad mašina veža 30 tonų, užfiksuota 100 mašinų, po litą už kilogramą atliekų, ir privanojo man 2 mln. litų. O kas svėrė, kas matė? Nufilmavo vieną plytą ir išpūtė burbulą. Ten viskas buvo jau išrūšiuota, likusi vien skalda, ir aš ją į savo sklypą nuvežiau. Ten vyksta namų statyba - kokia čia žala gamtai?“ - inkriminuojamų pažeidimų nepripažįsta V.Junda.

Ikiteisminis tyrimas vyksta jau antrus metus, verslininkui pareikšti įtarimai ir dėl dokumentų klastojimo.

Vilniaus šiukšlių nenori

Širvintų rajono merą Vincą Jasiukevičių nustebino sostinės valdžios ketinimai nerūšiuotas statybų atliekas vežti į Medžiukų kaime esančią aikštelę. Jam visiškai nesinori, kad būtų kuriamas naujas sąvartynas, ir dar jo gimtajame rajone.

„Anksčiau esame aptarę šį klausimą kartu su aplinkosaugos specialistais, kad pirmiausia statybininkai turėtų savo atliekas išrūšiuoti. Po rūšiavimo tas atliekas, kurios netinka perdirbti, būtų galima vežti į Kazokiškių sąvartyną, kol nebus rasta visam regionui tinkama vieta“, - aiškino meras. Jo manymu, vežti nerūšiuotas atliekas į naują vietą - ne problemos sprendimas, o tik gaisro gesinimas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“