Keleriopas apsidraudimas
“Teigiame, kad ši pataisa padidins paskolų lėšas, pablogins situaciją būsto paskolų rinkoje, vers bankus dar atidžiau vertinti kliento riziką. Kai kurios kredito įstaigos bus priverstos iš viso nutraukti veiklą paskolų srityje, o tai - viena pagrindinių veiklos sričių. Jos nebevykdant galimi nuostoliai”, - “Vakaro žinioms” sakė S.Kropas.
Tačiau tokie dūsavimai - nelabai įtikinami. Lyg norėdamas paneigti jo žodžius, vakar, pavyzdžiui, “Swedbank” paskelbė, kad per pirmuosius tris šių metų mėnesius Lietuvoje gavo 115,5 mln. litų pelno. Tačiau dėl atidėjinių galimiems paskolų nuostoliams padengti 2010 m. pirmąjį ketvirtį banko grupė Lietuvoje patyrė 66,9 mln. litų nuostolių (2009 m. paskutinį ketvirtį - 598,4 mln. litų nuostolių). Kitaip tariant, bankas parodė beveik per 660 mln. litų pastarojo pusmečio nuostolį, nors iš tikrųjų jokio nuostolio nebuvo: pinigai atsidėti blogiausiam atvejui. Tad, net ir Seimui priėmus minėtą Civilinio proceso kodekso pataisą ar net bankus taip baidantį Fizinių asmenų bankroto įstatymą, kredito įstaigoms tikrai nebūtų taip baisu, kaip jos deklaruoja.
Bankai - visagaliai
Vienas kodekso pataisų autorių Kęstutis Daukšys aiškina, kad būtina apsaugoti paskutinį gyventojų būstą, nes laikinai su sunkumais susidūrę asmenys dėl nekilnojamojo turto rinkos stagnacijos net nebeturi šansų parduoti būstą už tokią kainą, kad pavyktų nebelikti skolingiems bankui.
“Reikia įstatymiškai sureguliuoti situaciją, nes be to bankai visada būna aukštesni už klientus”, - sakė K.Daukšys.
Neatitinka tikrovės
S.Kropas aiškina, kad pataisos betikslės, nes bankai ir taip yra įsipareigoję klientus iš paskutinio būsto iškeldinti tik kraštutiniais atvejais. Kokie tie kraštutiniai atvejai - “Vakaro žinios” jau rašė (2010 04 03). Nors Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas dar kovo pabaigoje tvirtino, jog su visais bankais susitarta, kad jie neiškelia iš paskutinio būsto, realybė yra kitokia.
Kėdainiškės Mildos ponas Šarkinas galėtų paklausti, ar tikrai bankai iš paskutinio būsto jos šeimos neiškels vos už 3185 litų skolą. Jei jis geriau pasidomėtų, sužinotų, kad ir Kuršėnuose, o gal ir kitur, tokių atvejų pasitaiko.
Šiemet išvaržyta dvigubai daugiau
“Respublika” Centrinėje hipotekos įstaigoje pasidomėjo, kokia yra reali situacija, ir paaiškėjo, kad tų “kraštutinių atvejų” pastebimai daugėja, o būsto įkeitimo atvejų mažėja.
Centrinės hipotekos įstaigos direktoriaus pavaduotoja Daiva Raupytė informavo, kad, Hipotekos registro duomenimis, per I šių metų ketvirtį naujais sutartinės hipotekos sandoriais buvo įkeisti 1428 butai ir 128 gyv. namai, priklausantys gyventojams, o pernai per tą patį laikotarpį - atitinkamai 1526 butai ir 169 gyvenamieji namai.
O dabar dar keli, gal kai kam ir sausi, bet realų gyvenimą rodantys skaičiai. Hipotekos registro duomenims, per I šių metų ketvirtį hipotekos teisėjai nutarė areštuoti 181 įkeistą butą ir 13 namų (pernai - atitinkamai 146 butus ir 11 namų). Per tris šių metų mėnesius hipotekos teisėjai priėmė nutartis parduoti iš varžytynių 143 įkeistus butus ir 8 gyvenamuosius namus (pernai - 79 butus ir 9 namus). Vadinasi, šiemet išvaržyta ir buvo išmesta į gatvę beveik dvigubai daugiau šeimų negu pernai. Tačiau iš Hipotekos registro duomenų matyti, kad bankai tikrai neiškelia žmonių iš paskutinio būsto. Jie perduoda bylas hipotekos teisėjams, o šie ir atlieka visą darbą.
Košę virė bankai, srebia klientai
