Beveik neabejojama, kad šią vasarą išsiruošusieji aplankyti unikaliosios Neringos bus priversti dar plačiau atverti pinigines. Jau šį mėnesį kurorto valdžioje esantys politikai mažiausiai 50 proc. padidins vadinamąjį ekologijos mokestį.
Norintieji lengvuoju automobiliu nuvažiuoti į Neringą, dar net neįvažiavę į miesto teritoriją, šiuo metu privalo per du kartus susimokėti 60 litų.
40 litų kainuoja mašinos perplukdymas keltu per Kuršių marias iš Klaipėdos į Smiltynę.
Dar 20 litų tenka sumokėti, kad pakiltų užtvaras Alksnynės kontrolės poste (kelio Smiltynė - Nida 10 kilometre), - vietinę rinkliavą už įvažiavimą transporto priemone į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, administruojamą Neringos savivaldybės.
Jei pavyks suspėti paruošti sprendimo projektą, klausimas dėl šios rinkliavos didinimo bus svarstomas jau šį mėnesį vyksiančiame Neringos tarybos posėdyje.
Neringos meras Darius Jasaitis neslepia, jog norėtų, kad mokestis didėtų dvigubai, iki 40 litų. Tačiau valdžioje esantys politikai tokiam drastiškam rinkliavos dydžio šuoliui nepritaria.
Tad greičiausiai vadinamas ekologijos mokestis didės 10 litų.
Neringos mero teigimu, gautos papildomos lėšos bus skirtos kurorto infrastruktūrai gerinti.
„Miestui tvarkyti surenkame keturis milijonus litų, o išleidžiame penkis. Už šiuos pinigus bus prižiūrimi paplūdimiai, valomas miestas, tvarkomi krūmai ir gėlynai“, - sakė D.Jasaitis.
Planuojama, kad rinkliavos padidinimas miesto biudžetą kasmet papildys apie pusantro milijono litų.
„Tikrai nemanau, kad tie dešimt litų labai stipriai atsilieps ar išgąsdins Neringos svečius. Jei automobiliu savaitgaliui atvyks keturi žmonės, tai per dieną kiekvienam iš jų išeis tik papildomas litas“, - aiškino D.Jasaitis.
Šiuo sprendimu tikimasi bent kiek sumažinti į Kuršių neriją plūstantį vis didėjantį transporto srautą. Neva veiksmingesnio būdo, kaip finansinis, šiai problemai spręsti nėra.
Tuo labiau kad Neringoje, kaip niekur kitur, jaučiamas automobilių aikštelių stygius. Sezono metu jos perpildytos, o naujų įrengti neleidžiama.
Neringos savivaldybė ne vienintelė Kuršių nerijoje, kuri svarsto apie didesnę mokesčių naštą atvykstantiems į šį unikalų į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktą gamtos kampelį.
Dar anksčiau apie galimybę apmokestinti nacionalinių parkų bei gamtos rezervatų lankymą prakalbo Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) administracija.
Už tai gautus pinigus aplinkosaugininkai taip pat skirtų saugomų ir prižiūrimų teritorijų tvarkymui.
Šių mokesčių nereikėtų, jei šiam tikslui būtų skirta ir dalis Neringos savivaldybės surenkamos minėtos vietinės rinkliavos.
„Būtume nelinkę apmokestinti atskirų objektų lankymo, nes statyti būdeles ir plėšyti bilietus nėra malonus jausmas. Mes sieksime, kad galėtume naudotis dalimi vietinės rinkliavos už įvažiavimą mechaninėmis transporto priemonėmis į saugomą teritoriją“, - vylėsi KNNP direktorė Aušra Feser.
Su aplinkosaugininkais pasidalyti surenkamais pinigais yra linkęs ir Neringos meras, nes šiuo metu ir taip didžioji surenkamų lėšų dalis skiriama nacionaliniam parkui prižiūrėti.
Beveik neabejojama, kad šią vasarą išsiruošusieji aplankyti unikaliosios Neringos bus priversti dar plačiau atverti pinigines. Jau šį mėnesį kurorto valdžioje esantys politikai mažiausiai 50 proc. padidins vadinamąjį ekologijos mokestį.
Norintieji lengvuoju automobiliu nuvažiuoti į Neringą, dar net neįvažiavę į miesto teritoriją, šiuo metu privalo per du kartus susimokėti 60 litų.
40 litų kainuoja mašinos perplukdymas keltu per Kuršių marias iš Klaipėdos į Smiltynę.
Dar 20 litų tenka sumokėti, kad pakiltų užtvaras Alksnynės kontrolės poste (kelio Smiltynė - Nida 10 kilometre), - vietinę rinkliavą už įvažiavimą transporto priemone į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, administruojamą Neringos savivaldybės.
Jei pavyks suspėti paruošti sprendimo projektą, klausimas dėl šios rinkliavos didinimo bus svarstomas jau šį mėnesį vyksiančiame Neringos tarybos posėdyje.
Neringos meras Darius Jasaitis neslepia, jog norėtų, kad mokestis didėtų dvigubai, iki 40 litų. Tačiau valdžioje esantys politikai tokiam drastiškam rinkliavos dydžio šuoliui nepritaria.
Tad greičiausiai vadinamas ekologijos mokestis didės 10 litų.
Neringos mero teigimu, gautos papildomos lėšos bus skirtos kurorto infrastruktūrai gerinti.
„Miestui tvarkyti surenkame keturis milijonus litų, o išleidžiame penkis. Už šiuos pinigus bus prižiūrimi paplūdimiai, valomas miestas, tvarkomi krūmai ir gėlynai“, - sakė D.Jasaitis.
Planuojama, kad rinkliavos padidinimas miesto biudžetą kasmet papildys apie pusantro milijono litų.
„Tikrai nemanau, kad tie dešimt litų labai stipriai atsilieps ar išgąsdins Neringos svečius. Jei automobiliu savaitgaliui atvyks keturi žmonės, tai per dieną kiekvienam iš jų išeis tik papildomas litas“, - aiškino D.Jasaitis.
Šiuo sprendimu tikimasi bent kiek sumažinti į Kuršių neriją plūstantį vis didėjantį transporto srautą. Neva veiksmingesnio būdo, kaip finansinis, šiai problemai spręsti nėra.
Tuo labiau kad Neringoje, kaip niekur kitur, jaučiamas automobilių aikštelių stygius. Sezono metu jos perpildytos, o naujų įrengti neleidžiama.
Neringos savivaldybė ne vienintelė Kuršių nerijoje, kuri svarsto apie didesnę mokesčių naštą atvykstantiems į šį unikalų į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktą gamtos kampelį.
Dar anksčiau apie galimybę apmokestinti nacionalinių parkų bei gamtos rezervatų lankymą prakalbo Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) administracija.
Už tai gautus pinigus aplinkosaugininkai taip pat skirtų saugomų ir prižiūrimų teritorijų tvarkymui.
Šių mokesčių nereikėtų, jei šiam tikslui būtų skirta ir dalis Neringos savivaldybės surenkamos minėtos vietinės rinkliavos.
„Būtume nelinkę apmokestinti atskirų objektų lankymo, nes statyti būdeles ir plėšyti bilietus nėra malonus jausmas. Mes sieksime, kad galėtume naudotis dalimi vietinės rinkliavos už įvažiavimą mechaninėmis transporto priemonėmis į saugomą teritoriją“, - vylėsi KNNP direktorė Aušra Feser.
Su aplinkosaugininkais pasidalyti surenkamais pinigais yra linkęs ir Neringos meras, nes šiuo metu ir taip didžioji surenkamų lėšų dalis skiriama nacionaliniam parkui prižiūrėti.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
