Greitų pinigų alkis dar kankina

Lietuvos banko skelbiamoje statistikoje teigiama, jog per pirmąjį 2016 metų pusmetį greitųjų kreditų suteikta dviem trečdaliais mažiau nei pernai atitinkamu laikotarpiu, kredito davėjai taip pat atsakingiau vertino klientų mokumą. Bendras naujai suteiktų greitųjų kreditų skaičius per pirmus šešis šių metų mėnesius, palyginti su antruoju 2015 m. pusmečiu, smuko 68,7 proc. - iki 130 tūkst., o suteiktų kreditų suma sumažėjo iki 65 mln. eurų.

„Pokyčiai - akivaizdūs. Aktyvi priežiūra, metų pradžioje įsigalioję griežtesni reikalavimai ir konkurencija privertė kredito davėjus iš esmės keisti požiūrį ir vertinti klientų mokumą apdairiau“, - antradienį teigė LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Deja, ne visos naujienos tokios geros, kaip norėtųsi manyti. Norinčiųjų gauti greitų pinigų Lietuvoje nemažėja. Per pirmąjį 2015 m. pusmetį greitąjį kreditą gavo 40 proc. besikreipusiųjų, atitinkamai šiemet ši dalis sumažėjo iki 26 proc. Per pirmus šešis 2015 m. mėnesius paraiškų kreditui gauti skaičius beveik siekė 400 tūkst., atitinkamu šių metų laikotarpiu - beveik 450 tūkst. „Vis dėlto žmonės dar nori brangiai pasiskolinti, tai nėra gerai, finansiniam švietimui dar yra plotmės kur pasireikšti, tačiau greitųjų kreditų bendrovės elgiasi atsakingiau“, - teigė V.Vasiliauskas.

Statistika rodo, kad maždaug ketvirtadaliu sumažėjo asmenų iki 25 metų prasiskolinimas: 2015 m. viduryje jauni asmenys sudarė apie 30 proc. greitųjų kreditų bendrovių klientų, dabar ši dalis nesiekia 23 proc. Kartu smuko ir smulkių bei stambių kreditų suma: per pirmąjį 2015 m. pusmetį mažesnių nei 290 eurų vartojimo paskolų buvo išduota už maždaug 33 mln. eurų, antrąjį pusmetį - už maždaug 29 mln., o 2016 m. pirmąjį pusmetį - už mažiau nei 10 mln. Atitinkamai didesnių nei 290 eurų kreditų išduota už 100, 110 ir mažiau nei 60 mln. eurų.


Kęstutis KUPŠYS, Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas:

Neabejotinai pagelbėjo įvesta kontrolė, tačiau dar tikrai yra daug ką veikti šiose sferoje. Atkreipčiau dėmesį, kad net 100 tūkst. šiuo metu išduotų paskolų yra pradelstos daugiau kaip 60 dienų. Ne mažesnis skaičius yra paskolų, kurios atiduotos išieškoti arba perduotos į specializuotų įmonių rankas. Problemos mastelis gal ir mažėja, tačiau problema lieka.

Greiti pinigai yra kaip priklausomybė. Jei mes neatsparūs tokioms priklausomybėms kaip alkoholis ar tabakas, nenuostabu, kad lengvai gaunami pinigai greitai užvaldė mūsų tautą. Deja, dabartinė situacija rodo, kad paklausą sukuria pasiūla, o ne atvirkščiai. Kol greitųjų kreditų nebuvo, mums jų nereikėjo. Kai jie atsirado, mes labai greitai į juos įjunkome. Tad čia reikėtų elgtis kaip su visomis priklausomybėmis. Tik taip po kurio laiko keliolikos metų greitųjų kreditų epopėją galėsime užmiršti kaip nemalonų košmarą.

Vis dar stebina vidutinė bauda, kuri buvo paskirta kreditavimo įmonėms, - ji yra viso labo 5 tūkst. eurų. Ką gali tai išgąsdinti, jei įmonių pelnai yra milijoniniai? Tolesnis nuoseklus darbas aiškinantis pažeidimus ir piliečių gynimas nuo nesąžiningų verslininkų turėtų būti Lietuvos banko darbo programa. Jie neblogai pradėjo. Galima sakyti, jog dalis dabartinio rezultato buvo pasiekta dėl suvaržymų, tačiau nebūtina dabar džiūgauti, kad viskas padaryta. Reikia dirbti toliau.

Girdėjome daug skaudžių istorijų, kas nutiko mūsų šalies gyventojams prasiskolinus. Dažnas jau pagalvoja, ar verta imti. Manyčiau, kad greitieji kreditai šiandien mūsų visuomenei - kaip liga, kuria mes vis dar sergame, tačiau forma nebėra sunki.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"