Bankai valstybę pamelžia pritaikę VILIBOR

Įžūliam tarptautinių bankų, kuriems neabejotinai padeda ir vietiniai valdininkai, išradingumui išviliojant iš Lietuvos ar jos gyventojų pinigus nėra ribų. Pavyzdžiui, tai galima daryti ir prisidengiant mistiniu dydžiu, koks yra VILIBOR. Vadinamosios tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai yra pasirengę skolinti lėšas vieni kitiems litais, įrašomos beveik į visų valstybinių institucijų paskolų konkursų sąlygas, nors to nereikalauja nė vienas teisinis aktas. „Respublikos“ atliktas žurnalistinis tyrimas rodo, kad taip gali būti daroma ne atsitiktinai, o turint tikslą milijoninėmis sumomis pasipelnyti visų mokesčių mokėtojų sąskaita.

VILIBOR šoko terapija

Iki maždaug 2007-ųjų paskolas nacionaline valiuta paėmę Lietuvos gyventojai ar įmonės negalėjo net įtarti, kaip smarkiai gali kandžiotis VILIBOR. Tačiau būtent prieš ketverius metus jis staiga pradėjo kilti ir buvo pasiekęs rekordinę 10,2 proc. ribą. Atitinkamai brango ir kreditų litais palūkanos. Gyventojams ir įmonėms tai buvo savita šoko terapija - mėnesinės įmokos už paskolas atskirais atvejais šoktelėjo pusantro ar net du kartus.

Oficialiai buvo aiškinama, kad VILIBOR augo iš pradžių dėl gresiančio ekonomikos perkaitimo, vėliau - dėl nepasitikėjimo litu, dar vėliau - esą dėl galimos lito devalvacijos. Tačiau mažiausiai vienas faktas rodė, kad bankai, nuo kurių priklauso VILIBOR, siekdami pelno gali juo manipuliuoti, dirbtinai pakelti normų dydį.

VILIBOR dydis nustatomas pagal 7-ių Lietuvoje veikiančių komercinių finansinių institucijų Lietuvos bankui (LB) pateikiamas kotiruotes. Į privilegijuotųjų sąrašą įtraukti Švedijos „Nordea“, SEB ir „Swedbank“, danų „Danske“, Norvegijos „DnB Nord“, „UniCredit Bank“ bei Šiaulių bankas ir Ūkio bankas.

2009 metais LB laikinai pašalino iš kotiruotes pateikiančių bankų sąrašo „Nordea“. Priežastis - šis švedų bankas dėl jam vienam težinomų priežasčių atsiųsdavo tokias aukštas kotiruotes, kad ir bendras VILIBOR lygis išaugo 1,3 proc.

Grobis - šimtai milijonų

Finansų analitiko Vladimiro Trukšino skaičiavimu, tuo metu paskolų litais rinka sudarė 25,6 mlrd. litų, tad vos iš vieno galimai dirbtinio VILIBOR pakėlimo bankų skolininkai prarado, o bankai pelnė net 333 mln. litų (! - aut. past.). Tada V.Trukšinas piktinosi, kad VILIBOR iš esmės priklauso „nuo riboto skaičiaus žmonių valios, norų, tikslų ir net jų kompetencijos“.

Į kampą įvaryti bankų skolininkai masiškai keitė kreditus litais į paskolas eurais. LB duomenimis, litais paimtų paskolų dydis 2011 metų gegužę buvo sumenkęs iki 14,6 mlrd. litų. „2007-2008 metų mažai ekonomine logika pagrįstas VILIBOR augimas parodė, kad tai - labai slidus, nepatikimas dydis. Litas iš esmės buvo sukompromituotas, o šiandien dauguma paskolų išduodamos eurais“, - kalbėdamas su „Respublikos“ žurnalistu vakar tvirtino ir finansų analitikas Stasys Jakeliūnas.

Pastaruoju metu litais dažniausiai skolinasi tiktai valdžios sektorius, pavyzdžiui, valstybinis socialinio draudimo fondas „Sodra“. VILIBOR dydis taip pat nukritęs. Tačiau dėl jo svyravimų ar galimai sumaniai juo manipuliuojant vėlgi galima išpešti nepelnyto pelno. Tai atskleidė neseniai pasibaigęs 500 mln. litų vertės „Sodros“ paskolos konkursas.

Keistos konkurso sąlygos

Pusės milijardo vertės „Sodros“ konkursą laimėjo Švedijos bankai „Nordea“, SEB ir „Swedbank“, o iš jo buvo pašalintas danų bankas „Danske“, nors pastarasis ir buvo pasiūlęs geriausias skolinimosi sąlygas. Danijos banko atstovai mušasi į krūtinę tvirtindami, kad pašalinimas buvo teisingas, nes esą banko darbuotojas konkurso sąlygose įvėlė „aritmetinę“ klaidą, už kurią ir buvo nubaustas.

„Respublika“ sužinojo, kad klaida buvo susijusi būtent su VILIBOR. Šios normos taikomos kelių skirtingų laikotarpių paskoloms - 1 nakties, 1 savaitės, 1 mėnesio, 1 metų. „Sodra“ konkurso sąlygose buvo įrašiusi kaip sąlygą, kad būtų siūlomas 1 mėnesio VILIBOR plius banko marža. Tuo tarpu „Danske“ bankas pasiūlė 1 nakties VILIBOR plius banko maržą.

Gegužės 31-ąją, kai buvo pasirašyta sutartis, 1 nakties VILIBOR buvo lygus 1,10 proc., o 1 mėnesio - 1,40 proc. Danų bankas rengėsi paskolinti 250 mln. litų vieneriems metams su galimybe sutartį pratęsti dar metams. 0,30 proc. skirtumas reiškė, kad jei būtų sutarties pasirašymo dieną galiojęs VILIBOR nustatytas visam paskolos laikui, dėl tarpbankinių palūkanų normų skirtumas litais galėjo sudaryti nuo 750 tūkst. per vienus metus iki 1,5 mln. per dvejus metus. Tiek dėl šios operacijos pralošia „Sodra“ ir valstybė.

Bet ir šie skaičiai - tik apytikriai. Štai taip „Respublikai“ atsakė „Sodros“ atstovė Jolita Skinulytė-Niakšu. 1 mėnesio VILIBOR peržiūrimas kas mėnesį, todėl skirtumas gali būti mažesnis. Bet ir didesnis. Priklausomai nuo normų svyravimo. O gal nuo galimo dirbtinio manipuliavimo jomis, kaip tai buvo 2009-aisiais? Juk, pavyzdžiui, didesnėmis palūkanomis yra suinteresuoti iškart trys Skandinavijos bankai, kurie yra įtraukti į VILIBOR skaičiavimui kotiruotes teikiančių bankų sąrašą - „Nordea“, SEB ar „Swedbank“. Šito klausėme ir S.Jakeliūno.

„Jei jau sutartis buvo sudaryta metams, turėjo būti paskolai pritaikytas ir 1 metų VILIBOR. Nesuprantu, kam reikalinga kas mėnesį vis iš naujo peržiūrėti dydį? Kita vertus, 1 metų VILIBOR yra pats neobjektyviausias iš visų VILIBOR. Mat jis sudaromas iš bankų ketinimų, kokiomis palūkanomis jie vienas kitam skolintų tam laikotarpiui. Realiai vieneriems metams bankai vienas iš kito nesiskolina. Tačiau 1 metų VILIBOR bent jau garantuotų, kad paskola po kelių mėnesių fantastiškai nepabrangs, kaip tai buvo įprasta krizės pradžioje“, - bankininkystės subtilumus dėstė S.Jakeliūnas.

VILIBOR - nebūtinas, bet taikomas

„Bet kokiu atveju tai reiškia, kad VILIBOR apskritai yra nepakankamai patikima palūkanų norma, ji nebūtinai atspindi rinkos realias tendencijas. Pagaliau VILIBOR vienas ar kitas bankas gali sąmoningai ar nesąmoningai manipuliuoti. Žinoma, geriausia būtų, jei konkurso sąlygose tokio dydžio kaip VILIBOR išvis nebūtų“, - konstatavo finansų analitikas.

Vien paskutinio „Sodros“ konkurso atvejis rodo, kad nesutikti su S.Jakeliūnu būtų sunku. Juk kalbama apie didžiulius visiems mokesčių mokėtojams priklausančius pinigus. Tiktai per 2010-uosius viena „Sodra“ iš komercinių bankų pasiskolino 1 mlrd. litų. O bendra visų valstybės institucijų vidaus skola, kaip „Respubliką“ informavo Finansų ministerijoje, šiandien siekia apie 7 mlrd. litų.

Bet gal skelbti konkursus paskoloms litais neįtraukiant į konkurso sąlygas mistinio VILIBOR neleidžia įstatymai?

Pasirodo, nieko panašaus. „Lietuvos banko teisės aktais nėra reglamentuojama nurodyti skolinimosi sutartyse VILIBOR ar ne“, - dienraštį informavo LB atstovas Mindaugas Milieška.

Tuomet lieka neaišku - kodėl nuolat grasinantis atimti skolininkų pinigus, o kartais - gal net visam valstybės finansų stabilumui grasinantis VILIBOR nuolat įtraukiamas į valstybės vardu skelbiamų paskolų konkursų sąlygas? Galbūt atsakymą į šį klausimą duotų ir teisėsaugos institucijos?