Lietuvoje būsto rinka gerokai suaktyvėjusi ir auga, tačiau gyventojai turėtų itin atsakingai vertinti būsto pardavėjų kalbas, kad būstai brangs, ir neskubėti imti paskolų jiems įsigyti, dėl skolinimosi būstui priimti tinkamus ir pamatuotus sprendimus, perspėja Lietuvos bankas.
Lietuvos banko analitikai būsto ir būsto paskolų rinkoje „burbulo“ kol kas nemato, nes būsto pasiūla yra pakankama, statybų rinka gali daug greičiau sureaguoti į padidėjusią paklausą, todėl nėra baimės, kad norimo būsto neliks. Vis dėlto Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius akcentuoja, kad imant paskolas reikia būti ypač atidiems ir būstą pirkti tik tada, jei tai būtina.
Anot jo, būsto rinkos suaktyvėjimą lemia kelios priežastys. Bene pagrindinė yra gyventojų pajamų didėjimas - jos pastaraisiais metais didėjo sparčiau nei būsto kainos. Skaičiuojama, kad 2014-2016 m. vidutinis darbo užmokestis ūgtelėjo 13 proc., būsto kainos - 7 proc., 4 proc. išaugo dirbančiųjų skaičius.
Kitas veiksnys - gerokai padidėjusios būsto nuomos kainos. „Susidarė tokia situacija, kad daugelis žmonių, kurie rinkosi nuomą, dabar svarsto apie būsto įsigijimą“, - teigia T.Garbaravičius.
Lietuvos banko analitikai pastebėjo ir tai, kad anksčiau butus pirko jauni žmonės, o šiuo metu tendencijos rodo, kad daugiausia skolinasi 25-35 metų žmonės. Ko gero, iki šiol jie taupė paskolos pradiniam įnašui ir būstą nuomojosi, tačiau dabar, kai būsto nuomos kainos nemenkai išaugo, o bankų palūkanos sumažėjo, jau pasiryžta būstą pirkti.
Prie didžiausios šalyje sostinės nekilnojamojo turto rinkos aktyvumo prisideda tiek Vilniuje užaugusi, tiek iš kitų miestų į sostinę atvykusi ir čia įsikūrusi jaunų žmonių karta.
„Kiekvienu atveju būtina atsakingai įvertinti savo finansinę padėtį, nors ir nepageidaujamą, bet galimą atlyginimo mažėjimą ar darbo praradimą, galimus būsto rinkos posūkius, kurie gali reikšmingai apsunkinti paskolos grąžinimą“, - įspėja Lietuvos banko atstovas. Anot jo, nors šiuo metu šalies ekonominės perspektyvos yra geros, vis dėlto ekonomikai būdingi verslo ciklai.
Pasak Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktoriaus Simono Krėpštos, jau kurį laiką pastebimos ir besikeičiančios būsto kreditavimo tendencijos. „Padidėjęs skolinimas būstui ir toks rinkos atsigavimas stebimas jau dvejus metus, bet pagrindinis augimo impulsas yra matomas tik šiemet“, - teigia S.Krėpšta.
Paskaičiuokime
15 %
Lietuvos bankas Atsakingo skolinimosi nuostatais reglamentuoja, kad iš banko būstui besiskolinantis asmuo ar šeima turi turėti sukaupę bent 15 proc. perkamo būsto vertės pradinį įnašą, mėnesinė įmoka bankui neturi viršyti 40 proc. šeimos pajamų, maksimali paskolos trukmė gali būti 30 metų, skolindamas pinigus bankas turi įvertinti galimą 5 proc. palūkanų padidėjimą.
Tarkime, 2 asmenų šeima gyvena Vilniuje ir gauna vidutinį šiame mieste mokamą atlyginimą, kuris, Statistikos departamento duomenimis, 2016 m. II ketvirtį sudarė 672 eurus atskaičius mokesčius. Vadinasi, šeimos bendros pajamos sudaro 1344 eurus per mėnesį.
68 550 €
Šeima nori įsigyti ekonominės klasės naujos statybos 2 kambarių butą Vilniaus miegamajame rajone. Registrų centro duomenimis, 2016 m. liepos mėn. už 50 kv. m tokį butą būtų tekę sumokėti 68 550 eurų.
Norėdama tokį butą įsigyti už iš banko pasiskolintus pinigus, šeima turėtų būti sukaupusi bent 15 proc. būsto vertės savo pinigų, t.y. 10,3 tūkst. eurų pradiniam įnašui.
Norint sukaupti tokią sumą ir atsidedant, tarkime, kiekvienam šeimos nariui po 100 eurų kas mėnesį, reikėtų taupyti maždaug 5 metus. Pragyvenimui kiekvienam šeimos nariui kas mėnesį liktų apie 570 eurų, o iš šių pinigų reikėtų mokėti už nuomą, jei būstas nuomojamas, komunalines paslaugas, prasimaitinti, apsirengti, susimokėti įvairius mokesčius.
215 €
Sukaupusi pradinį įnašą iš banko šeima galėtų pasiskolinti trūkstamą sumą - 58,3 tūkst. eurų.
Tarkime, kad šeima ima paskolą maksimaliam 30 metų laikotarpiui, paskolos palūkanos sudaro 2 proc., paskolos įmoka skaičiuojama anuiteto būdu. Tokiu atveju kas mėnesį už paskolą tektų mokėti apie 215 eurų įmoką, todėl vartojimo reikmėms šeima galėtų skirti maždaug 1129 eurus.
278 €
Jeigu palūkanų norma išaugtų iki 4 proc., o šeimos pajamos nepasikeistų, mėnesio įmoka už paskolą sudarytų jau beveik 30 proc. daugiau, t.y. 278 eurus, o vartojimui šeima atitinkamai galėtų išleisti 1066 eurus.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“