"DnB Nord“ banko klientas kuršėniškis 32-ejų Aidas Karpinskas nustėro sužinojęs, kad iš jo vadovaujamos įmonės sąskaitos kažkas Danijoje pasisavino beveik 1 tūkst. litų.
Negana to, bankas ėmė atakuoti įmonės vadovą ragindamas padengti sąskaitoje atsiradusį įsiskolinimą, o draudikai vietoj žalos atlyginimo nukentėjusįjį beveik mėnesį maitino pažadais.
Tik rugpjūčio 10-ąją, kai „Respublika“ elektroniniu paštu nusiuntė paklausimą dėl pažadais maitinamo kliento į draudimo bendrovę „PZU Lietuva“, ši tą pačią dieną suskubo pervesti nukentėjusiajam draudimo išmoką. Liežuvį prikando ir banko atstovai, imdami teisintis, kad klientą padengti sąskaitoje atsiradusį įsiskolinimą ragino ne jie, o banko automatinė monitoringo sistema.
Bankas nukentėjusįjį gąsdino antstoliais
Apie tai, kad nukentėjo nuo vagių, A.Karpinskas sužinojo gegužės 27-ąją. Tądien, po darbų grįžęs namo, vyras patikrino elektroninės bankininkystės puslapį ir pamatė, kad iš jo vadovaujamos įmonės sąskaitos per du kartus Danijoje nuskaityta po 482,81 lito. Iš viso - 965,62 lito. Abu atsiskaitymai gegužės 27-ąją buvo atlikti vienas po kito.
„Negalėjau tuo patikėti, nes aš tuo metu buvau Kuršėnuose ir kortelė buvo su manimi, - pasakojo „Respublikai“ kuršėniškis. - Iškart paskambinau į banką ir užblokavau sąskaitą. Vėliau bankas pradėjo skaičiuoti delspinigius, nes nusikaltėliai iš sąskaitos paėmė daugiau pinigų, nei joje buvo. Kortelė yra ne kreditinė, o debetinė, joje tebuvo apie 600 litų. Pradėjęs aiškintis, kokiu būdu nusikaltėliai galėjo paimti iš jos daugiau pinigų, nei ten buvo, sužinojau, kad užsienyje tai įmanoma, tik Lietuvoje - ne“.
Tą patį savaitgalį A.Karpinskas nuvyko į banką ir parašė pretenziją dėl neteisėto lėšų panaudojimo. Birželio 7-ąją elektroniniu paštu iš banko atskriejo atsakymas, kad su klientu susisieks draudimo atstovė ir praneš, ką daryti toliau. „DnB Nord“ banko Šiaulių „Akropolio“ klientų aptarnavimo poskyrio vadovė Eglė Sidorova kuršėniškį informavo, kad draudimas, gavęs visus dokumentus ir išnagrinėjęs įvykį, padengs nuostolius.
Birželio 15-ąją A.Karpinskas elektroniniu paštu sulaukė banko raginimo padengti įsiskolinimą bankui - 364,87 lito. Kaip pasakojo A.Karpinskas, vėliau jis iš banko sulaukė dar vieno raginimo, jame jau buvo užsimenama, kad skolininkui gresia pažintis su antstoliais.
Draudikų pažadus nutraukė „Respublika“
Iš draudimo atstovų sužinojęs, kad apie dingusius pinigus privalu pranešti policijai, A.Karpinskas birželio 27-ąją parašė pareiškimą Šiaulių rajono policijos pareigūnams. Policijos pareigūnai apie gautą pareiškimą informavo draudimo bendrovę, tačiau žalos atlyginimo reikalai ir toliau strigo.
„Draudimo atstovai mane šėrė pažadais: žalą atlyginti žadėjo tai šią, tai kitą, tai ateinančią savaitę, - piktinosi A.Karpinskas. - Manau, ne aš turėjau tąsytis su draudimu, o bankas, nes būtent bankas ir nesugebėjo apsaugoti kortelės duomenų. Tai bankas turėjo man grąžinti pinigėlius, o pats vėliau jų reikalauti iš draudimo“.
O bankas ne tik nesirūpino, kad klientui žala būtų atlyginta kuo greičiau, bet dar ir skaičiavo procentus už įsiskolinimą, atsiradusį ne dėl kliento kaltės.
„Bankas ieškojo naudos tik sau, mano interesai jam nerūpėjo, - teigė A.Karpinskas. - Ironiška, bet jau po to įvykio per televiziją pamačiau reklamą, kalančią žmonėms į galvas, kad pinigus saugiausia yra laikyti kortelėje“.
„PZU Lietuva“ Žalų departamento direktorius Modestas Žilionis, atsakydamas į „Respublikos“ paklausimą dėl pažadais maitinamo A.Karpinsko, informavo, kad draudimo išmoka šiam klientui sumokėta rugpjūčio 10-ąją. Tądien, kai šia istorija susidomėjo „Respublika“.
„Tokiais atvejais, kai žmogus patiria nuostolių, neteisėtai pasinaudojus jo mokėjimo kortele, draudikui reikalinga ir policijos pažyma, - aiškino M.Žilionis „Respublikai“. - Šią pažymą gavome liepos viduryje, tuomet galėjome baigti žalos reguliavimo procesą ir išmokėti klientui kompensaciją per 30 dienų. Tai ir buvo padaryta. Šis atvejis parodo, kad mokėjimo kortelių draudimas nuo neteisėto pasinaudojimo yra efektyvi priemonė prarastoms lėšoms atgauti“.
Vagystei suskubta užbėgti už akių
A.Karpinskas įtaria, kad jo kortelės duomenys galėjo būti nuskaityti prie prekybos centro „Norfa“ Kuršėnuose esančiame SEB banko bankomate, kuriame jis dažniausiai ir išsigrynina pinigus. Kad šiame bankomate galėjo būti palikta duomenų nuskaitymo įranga, patvirtina ir kita istorija, į kurią panašiu metu buvo patekusi viena Šiaulių rajono gyventoja (pavardė redakcijai žinoma - aut. past.).
Vagystei iš moters sąskaitos gegužę kelią užkirsti spėjo patys „DnB Nord“ banko darbuotojai, jie šiai klientei paskambino ir pranešė, kad reikia užblokuoti jos kortelę. Banko darbuotojai paaiškino, kad prie „Norfos“ prekybos centro Kuršėnuose esančiame SEB banko bankomate buvo nuskaityti jos kortelės duomenys.
„Ta žinia šokiravo, - prisipažino ši banko „DnB Nord“ klientė „Respublikai“. - Paprašiau, kad banko darbuotojai man duotų penkiolika minučių, per jas nulėkiau į bankomatą ir išsigryninau sąskaitos likutį. Tada bankas iškart užblokavo kortelę. Paimti mano pinigus iš sąskaitos jokie nedorėliai jokioje Danijoje nespėjo“.
Pasak pašnekovės, bankai taupo, nes neįrengia saugumo priemonių.
„Nesuprantu, kodėl ten negalima pastatyti filmavimo kameros, - klausė pašnekovė. - Negi bankui ši kamera yra per brangi?“
Kitam Šiaulių rajono gyventojui nepasisekė. Gegužės 11-osios popietę, pasinaudojus 55-erių vyro „DnB Nord“ banko kortelės ir PIN kodo duomenimis, iš jo sąskaitos Danijoje paimtas 3759 litų kreditas. Policijai apie tai pranešęs nukentėjusysis dievagojosi, kad nei banko kortelės, nei PIN kodo nebuvo praradęs.
Kliento įsiskolinimas panaikintas
Kodėl užsienio kapitalo valdomi bankai labiau nei klientus brangina pinigus? Kodėl klientą jie prisimena tik tada, kai iš jo galima išpešti naudos? Galiausiai kodėl nuo nusikaltėlių nukentėjęs A.Karpinskas dar buvo raginamas susimokėti ir „DnB Nord“ bankui?
„DnB Nord“ banko atstovas spaudai Andrius Vilkancas „Respublikai“ teigė, kad A.Karpinską susimokėti ragino banko automatinė monitoringo sistema.
„Banko automatinė monitoringo sistema užfiksavo, kad sąskaitoje susidarė įsiskolinimas, ir išsiuntė apie tai informaciją klientui, - teisinosi A.Vilkancas. - Paaiškėjus, kad šis įsiskolinimas susidarė ne dėl kliento kaltės, automatiniai pranešimai nebėra siunčiami, o įsiskolinimas panaikintas“.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
