Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis Prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimą vetuoti gruodžio 23 d. Seimo priimtas Žuvininkystės įstatymo pataisas laiko išmintingu ir mano, kad tai teikia vilties, jog daugumos gyventojų interesai bus apginti ir prasidėję teigiami poslinkiai vandens telkinių apsaugos srityje nebus sustabdyti.
Aplinkos ministerijos nuomone, Žuvininkystės įstatymo pataisos pakenktų Lietuvos aplinkosauginei, ekonominei ir socialinei politikai. Seimo priimtos Žuvininkystės įstatymo nuostatos nebuvo suderintos su socialiniais partneriais. Daug pastabų įstatymui pateikė Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Konkurencijos taryba, joms nepritarė ir Vyriausybė.
Vidaus vandens telkinių, kuriuose 2012 m. buvo vykdoma verslinė žvejyba, plotas sudarė 48,5 proc. (72,2 tūkst. ha) visų Lietuvos vidaus vandens telkinių ploto (148,7 tūkst. ha). Be Kauno marių, kuriuose nuo 2013 m. verslinė žvejyba uždrausta, atitinkamas plotas sudarytų 45,4 proc. visų vidaus vandenų telkinių ploto.
„Teiginiai apie tariamą nežymų verslinės žvejybos poveikį gėlųjų vandenų telkiniams yra neatitinkantys tikrovės", - teigė V. Mazuronis.
Aplinkos ministerijos nuomone, Lietuvoje kur kas perspektyviau vystyti mėgėjišką žūklę. Žvejai mėgėjai į valstybės biudžetą žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui 2013 m. jau sumokėjo 5,5 mln. Lt. Didmeninė žūklės prekių apyvarta Lietuvoje 2012 m. buvo 52,5 mln. Lt. Ežerų ir Kauno marių žvejai verslininkai 2012 m. į valstybės biudžetą žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui sumokėjo tik apie 10 tūkst. Lt, t. y. 500 kartų mažiau.
Mėgėjiška žūklė taip pat aktuali daugeliui piliečių. Versline žvejyba 10 didžiausių šalies ežerų užsiima apie 30 žmonių. Sprendžiant iš gaunamų pajamų žvejyba jiems nėra pagrindinis pargyvenimo šaltinis. Apklausų duomenimis, daugiau nei 1 milijonas Lietuvos gyventojų yra žvejoję, nuolat žvejojančių yra apie 200 tūkst. asmenų (2012 m. išduota 140 tūkst. žvejo mėgėjo bilietų, be leidimų žvejoti gali vaikai iki 16 metų, pensininkai ir neįgalieji, 2013 m. jau išduota daugiau kaip 160 tūkst. žvejo mėgėjo bilietų).
Prašydamas Prezidentės vetuoti Žuvininkystės įstatymo pataisas ir papildymus, ministras pažymėjo, kad šios pataisos pakenks Lietuvos aplinkosauginei, ekonominei ir socialinei politikai.
V. Mazuronio teigimu, šie įstatymo pakeitimai "sudaro sąlygas plėtoti šešėlinį verslą".
"Žuvininkystės įstatymo pakeitimai yra neprotingi, sudaro sąlygas plėtoti šešėlinį verslą ir tikrai pakenks gamtai, biudžetui ir socialinei Lietuvos piliečių gerovei. Kam to reikia? Ar saujelės verslininkų interesai svarbesni nei didelės dalies Lietuvos žmonių interesai? Man tai kelia didelį nerimą, todėl ir kreipsiuosi į Prezidentę, kad ji nepritartų šiam įstatymų projektui", - sakė V. Mazuronis.
Prieš pusę metų Seimas dešimt kartų sumažino administracinę atsakomybę už verslinės žvejybos jūrų vandenyse nuostatų šiurkščius pažeidimus, sumažindamas maksimalią baudą už tokius pažeidimus nuo 10 tūkst. litų iki 1 tūkst. litų.
Dabar siekiama toliau gerinti sąlygas pažeidėjams padidinant pasvertų žuvų realaus svorio ir įrašyto į dokumentus svorio leistiną paklaidą, baudžiant už verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus simboline 50 Lt bauda, nepriklausomai nuo to, kokia žala padaroma žuvų ištekliams, švelniau baudžiant už sugautų žuvų kiekio neįrašymą į žvejybos žurnalą ir kitus žvejybos apskaitos tvarkos pažeidimus.
Valstybės kontrolė 2012 m. atliko valstybinį auditą ir nustatė, kad žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintų Žvejybos vidaus vandens telkiniuose kvotų skyrimo taisyklių nuostatos diskriminuoja žvejus, gaunančius mažas kvotas, neleidžia ateiti į sektorių naujiems žuvų išteklių naudotojams, neleidžia skirstyti kvotų pagal tai, kiek žvejys pasirengęs skirti lėšų žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui, todėl į valstybės biudžetą surenkama kelis kartus mažiau lėšų.
Konkurencijos taryba, atlikusi tyrimą dėl žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintų Žvejybos vidaus vandens telkiniuose kvotų skyrimo taisyklių nuostatų atitikimo Konkurencijos įstatymo reikalavimams, nustatė, kad daugelis kvotų skyrimo taisyklių punktų prieštarauja Konkurencijos įstatymo reikalavimams.
Atsižvelgiant į tai, šių metų birželio 20 d. buvo priimtas Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriame visos su žvejyba vidaus vandenyse susijusios funkcijos, įskaitant ir žvejybos kvotų skyrimą, perduotos Aplinkos ministerijai.
V. Mazuronio teigimu, naujojo Žuvininkystės įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai.
Kaip ELTA jau skelbė, Prezidentė D. Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Žuvininkystės įstatymo pataisas ir pateikė savo siūlymus, kuriais bus garantuota žmonių teisė naudotis šalies gamtos ištekliais.
„Gamtos ištekliai yra valstybės nuosavybė, todėl ežerais, upėmis ir juose esančiais žuvų ištekliais turi teisę naudotis visi Lietuvos žmonės. Niekam negali būti suteiktos teisės monopolizuoti naudojimąsi šalies vandens telkiniais", - sako Prezidentė.
Pasak Prezidentės, būtina užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp žvejų mėgėjų ir verslinės žvejybos atstovų interesų. Todėl verslo naudojimasis ribotais gamtos ištekliais turi būti paremtas sąžininga konkurencija ir gamtos tausojimu.
Prezidentė siūlo teisę į žvejybos kvotą suteikti ne ilgesniam nei 5 metų laikotarpiui, o siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją, suteikti teisę į žvejybos kvotą perleisti tik aukciono būdu. Pagal Prezidentės teikiamas pataisas, taip pat siūloma nustatyti griežtesnes taisykles, už kurių pažeidimą ūkio subjektas iš viso prarastų teisę į žvejybos kvotų įsigijimą.
Kad žuvų ištekliams nebūtų padaryta nepataisoma žala, Prezidentė siūlo atsisakyti būtinybės derinti Aplinkos ministerijos nustatytus žvejybos limitus su Žemės ūkio ministerija. Limitai turi būti nustatomi remiantis objektyviais mokslininkų atliktais žuvų išteklių tyrimais.
Seimo priimtomis įstatymo pataisomis numatoma, kad žvejybos kvota ūkio subjektui išduodama 15 metų, su galimybe ją perleisti, be konkurso išnuomoti ar tiesiog paveldėti kitam ūkio subjektui. Pasak Prezidentės, tai visiškai paneigia sąžiningos konkurencijos principus ir suteikia teisę verslo grupėms monopolizuoti žvejybą ežeruose ir upėse.
Prezidentė jau yra teikusi įstatymo pataisas, kuriomis buvo užtikrinta galimybė nemokamai žvejoti pensininkams, vaikams ir paaugliams.
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis Prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimą vetuoti gruodžio 23 d. Seimo priimtas Žuvininkystės įstatymo pataisas laiko išmintingu ir mano, kad tai teikia vilties, jog daugumos gyventojų interesai bus apginti ir prasidėję teigiami poslinkiai vandens telkinių apsaugos srityje nebus sustabdyti.
Aplinkos ministerijos nuomone, Žuvininkystės įstatymo pataisos pakenktų Lietuvos aplinkosauginei, ekonominei ir socialinei politikai. Seimo priimtos Žuvininkystės įstatymo nuostatos nebuvo suderintos su socialiniais partneriais. Daug pastabų įstatymui pateikė Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Konkurencijos taryba, joms nepritarė ir Vyriausybė.
Vidaus vandens telkinių, kuriuose 2012 m. buvo vykdoma verslinė žvejyba, plotas sudarė 48,5 proc. (72,2 tūkst. ha) visų Lietuvos vidaus vandens telkinių ploto (148,7 tūkst. ha). Be Kauno marių, kuriuose nuo 2013 m. verslinė žvejyba uždrausta, atitinkamas plotas sudarytų 45,4 proc. visų vidaus vandenų telkinių ploto.
„Teiginiai apie tariamą nežymų verslinės žvejybos poveikį gėlųjų vandenų telkiniams yra neatitinkantys tikrovės", - teigė V. Mazuronis.
Aplinkos ministerijos nuomone, Lietuvoje kur kas perspektyviau vystyti mėgėjišką žūklę. Žvejai mėgėjai į valstybės biudžetą žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui 2013 m. jau sumokėjo 5,5 mln. Lt. Didmeninė žūklės prekių apyvarta Lietuvoje 2012 m. buvo 52,5 mln. Lt. Ežerų ir Kauno marių žvejai verslininkai 2012 m. į valstybės biudžetą žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui sumokėjo tik apie 10 tūkst. Lt, t. y. 500 kartų mažiau.
Mėgėjiška žūklė taip pat aktuali daugeliui piliečių. Versline žvejyba 10 didžiausių šalies ežerų užsiima apie 30 žmonių. Sprendžiant iš gaunamų pajamų žvejyba jiems nėra pagrindinis pargyvenimo šaltinis. Apklausų duomenimis, daugiau nei 1 milijonas Lietuvos gyventojų yra žvejoję, nuolat žvejojančių yra apie 200 tūkst. asmenų (2012 m. išduota 140 tūkst. žvejo mėgėjo bilietų, be leidimų žvejoti gali vaikai iki 16 metų, pensininkai ir neįgalieji, 2013 m. jau išduota daugiau kaip 160 tūkst. žvejo mėgėjo bilietų).
Prašydamas Prezidentės vetuoti Žuvininkystės įstatymo pataisas ir papildymus, ministras pažymėjo, kad šios pataisos pakenks Lietuvos aplinkosauginei, ekonominei ir socialinei politikai.
V. Mazuronio teigimu, šie įstatymo pakeitimai "sudaro sąlygas plėtoti šešėlinį verslą".
"Žuvininkystės įstatymo pakeitimai yra neprotingi, sudaro sąlygas plėtoti šešėlinį verslą ir tikrai pakenks gamtai, biudžetui ir socialinei Lietuvos piliečių gerovei. Kam to reikia? Ar saujelės verslininkų interesai svarbesni nei didelės dalies Lietuvos žmonių interesai? Man tai kelia didelį nerimą, todėl ir kreipsiuosi į Prezidentę, kad ji nepritartų šiam įstatymų projektui", - sakė V. Mazuronis.
Prieš pusę metų Seimas dešimt kartų sumažino administracinę atsakomybę už verslinės žvejybos jūrų vandenyse nuostatų šiurkščius pažeidimus, sumažindamas maksimalią baudą už tokius pažeidimus nuo 10 tūkst. litų iki 1 tūkst. litų.
Dabar siekiama toliau gerinti sąlygas pažeidėjams padidinant pasvertų žuvų realaus svorio ir įrašyto į dokumentus svorio leistiną paklaidą, baudžiant už verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus simboline 50 Lt bauda, nepriklausomai nuo to, kokia žala padaroma žuvų ištekliams, švelniau baudžiant už sugautų žuvų kiekio neįrašymą į žvejybos žurnalą ir kitus žvejybos apskaitos tvarkos pažeidimus.
Valstybės kontrolė 2012 m. atliko valstybinį auditą ir nustatė, kad žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintų Žvejybos vidaus vandens telkiniuose kvotų skyrimo taisyklių nuostatos diskriminuoja žvejus, gaunančius mažas kvotas, neleidžia ateiti į sektorių naujiems žuvų išteklių naudotojams, neleidžia skirstyti kvotų pagal tai, kiek žvejys pasirengęs skirti lėšų žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui, todėl į valstybės biudžetą surenkama kelis kartus mažiau lėšų.
Konkurencijos taryba, atlikusi tyrimą dėl žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintų Žvejybos vidaus vandens telkiniuose kvotų skyrimo taisyklių nuostatų atitikimo Konkurencijos įstatymo reikalavimams, nustatė, kad daugelis kvotų skyrimo taisyklių punktų prieštarauja Konkurencijos įstatymo reikalavimams.
Atsižvelgiant į tai, šių metų birželio 20 d. buvo priimtas Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriame visos su žvejyba vidaus vandenyse susijusios funkcijos, įskaitant ir žvejybos kvotų skyrimą, perduotos Aplinkos ministerijai.
V. Mazuronio teigimu, naujojo Žuvininkystės įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai.
Kaip ELTA jau skelbė, Prezidentė D. Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Žuvininkystės įstatymo pataisas ir pateikė savo siūlymus, kuriais bus garantuota žmonių teisė naudotis šalies gamtos ištekliais.
„Gamtos ištekliai yra valstybės nuosavybė, todėl ežerais, upėmis ir juose esančiais žuvų ištekliais turi teisę naudotis visi Lietuvos žmonės. Niekam negali būti suteiktos teisės monopolizuoti naudojimąsi šalies vandens telkiniais", - sako Prezidentė.
Pasak Prezidentės, būtina užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp žvejų mėgėjų ir verslinės žvejybos atstovų interesų. Todėl verslo naudojimasis ribotais gamtos ištekliais turi būti paremtas sąžininga konkurencija ir gamtos tausojimu.
Prezidentė siūlo teisę į žvejybos kvotą suteikti ne ilgesniam nei 5 metų laikotarpiui, o siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją, suteikti teisę į žvejybos kvotą perleisti tik aukciono būdu. Pagal Prezidentės teikiamas pataisas, taip pat siūloma nustatyti griežtesnes taisykles, už kurių pažeidimą ūkio subjektas iš viso prarastų teisę į žvejybos kvotų įsigijimą.
Kad žuvų ištekliams nebūtų padaryta nepataisoma žala, Prezidentė siūlo atsisakyti būtinybės derinti Aplinkos ministerijos nustatytus žvejybos limitus su Žemės ūkio ministerija. Limitai turi būti nustatomi remiantis objektyviais mokslininkų atliktais žuvų išteklių tyrimais.
Seimo priimtomis įstatymo pataisomis numatoma, kad žvejybos kvota ūkio subjektui išduodama 15 metų, su galimybe ją perleisti, be konkurso išnuomoti ar tiesiog paveldėti kitam ūkio subjektui. Pasak Prezidentės, tai visiškai paneigia sąžiningos konkurencijos principus ir suteikia teisę verslo grupėms monopolizuoti žvejybą ežeruose ir upėse.
Prezidentė jau yra teikusi įstatymo pataisas, kuriomis buvo užtikrinta galimybė nemokamai žvejoti pensininkams, vaikams ir paaugliams.
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
