Aukščiausiasis Teismas: už „Snoro” obligacijas sumokėjusiems žmonėms bus grąžintos išmokos

Byloje nustatyta, kad prieš banko „Snoras“ bankrotą buvo platinamos dvi viešos obligacijų emisijos. Platinant šias obligacijų emisijas klientai su banku sudarė obligacijų pasirašymo sutartis ir pagal jas į savo sąskaitas įnešė lėšas. Jomis turėjo būti apmokėtos įsigyjamos obligacijos. Dėl banko „Snoras“ atšauktos veiklos licencijos ir bankroto nebuvo įvykdytos obligacijų pasirašymo sutartyse nurodytos banko pareigos - pervesti ir apskaityti obligacijas klientų vertybinių popierių sąskaitoje. Taigi klientų vardu atidarytose vertybinių popierių sąskaitose nebuvo padaryti įrašai ir obligacijos nebuvo apskaitytos.

„Tuo metu bankas pagal obligacijų pasirašymo sutartis ieškovų įmokėtas lėšas gavo. Jas nurašė iš ieškovų sąskaitų ir panaudojo obligacijoms apmokėti, pervesdamas jas į savo, kaip emitento, surenkamąsias sąskaitas obligacijoms platinti. Ieškovai, dėl banko „Snoras“ bankroto neįsigiję obligacijų, nors už jas buvo įmokėję lėšas, kurias bankas buvo nurašęs iš jų asmeninių sąskaitų, siekė, kad jiems būtų pripažinta teisė gauti indėlių draudimo išmoką”, - sako Aukščiausiasis Teismas.

Informuojama, kad bylą pradėjęs nagrinėti kasacinis teismas kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESST) dėl preliminaraus (prejudicinio) sprendimo, nes įstatymų leidėjas nebuvo aiškiai sureglamentavęs, kuriai apsaugos sistemai (indėlių garantijų ar investuotojų kompensavimo) priskirtini tokie skoliniai reikalavimai.

„ESTT priėmė prejudicinį sprendimą, kuriame išaiškino, kad, pirma, asmenys, su banku sudarę akcijų ir obligacijų įsigijimo sutartis, pagal kurias lėšos, skirtos šiems vertybiniams popieriams įsigyti, buvo pervestos į banko vardu atidarytas sąskaitas, tačiau dėl jo nemokumo netapę akcijų ar obligacijų savininkais, turi reikalavimo teisę į indėlininkų ar investuotojų draudimo kompensaciją; antra, buvę banko klientai tokioje situacijoje patys turi pasirinkti, kokios rūšies teisinės apsaugos ir kompensacijos reikalauti iš „Indėlių ir investicijų draudimo“, - sakoma teismo nutartyje.

Teismas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje buvo kilęs klausimas dėl to, ar „Snoro” klientų teisė į draudimo išmoką nėra pasibaigusi, nes nuo banko „Snoras“ bankroto bylos iškėlimo praėjo jau daugiau negu 5 metai.

„Teisėjų kolegija išaiškino, kad, jeigu per 5 metų terminą, per kurį galioja indėlininko teisė gauti draudimo išmoką, asmuo, laikantis save indėlininku, ėmėsi veiksmų, gindamas pirmiau nurodytą savo teisę, nustatytas terminas negali būti laikomas pasibaigusiu ir draudimo išmoka šiuo pagrindu nemokama vien dėl to, kad teisminis ginčas dėl asmens teisės į draudimo išmoką užsitęsė iki šio termino pabaigos ar ilgiau”, - sako teismas.

ELTA primena, kad Generalinė prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėtų banko „Snoras“ vadovų ir akcininkų veiksmų pasisavinant ir išvaistant didelės vertės banko turtą, pinigų plovimo, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo ir panašiai.

Įtariamieji Raimondas Baranauskas ir Vladimiras Antonovas pasislėpė Rusijoje, tačiau šioje byloje dėl padarytos didelės žalos Lietuva turi teisę bausti už akių.