1 nuotr.Siekiant užkirsti kelią galimam seksualiniam smurtui prieš vaikus, ketinama įtvirtinti prievolę darbdaviams tikrinti, ar su nepilnamečiais dirbantys asmenys nėra teisti už tokio pobūdžio veikas. Tuo metu dirbantieji su vaikais privalėtų turėti specialų elektroninį dokumentą – QR kodą – kurio pagalba tiek darbdaviai, tiek vaikų tėvai galėtų patikrinti, ar praeityje asmuo nėra įvykdęs nusikaltimų.
Tai numatantiems Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtiems Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimams šią savaitę pritarė Vyriausybė. Dabar klausimas keliasi į Seimą.
Nors šiuo metu galioja įstatymo nuostatos, draudžiančios už seksualinius, tyčinius sunkius nusikaltimus teistiems asmenims dirbti su vaikais, SADM pastebi, jog praktikoje toks ribojimas efektyviai neveikia. Tokie teisti asmenys yra įtraukiami į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą (ĮKNR) ir darbdaviai gali paprašyti darbuotojo pateikti atitinkamą pažymą. Visgi, siūloma sukurti naują už seksualinius nusikaltimus teistų asmenų būdą – specialų QR kodą.
Įstatymų pakeitimais griežtinama ir darbdavių atsakomybė – įstaigos vadovai, darbinant asmenis, kurių veikla susijusi su vaikais, turės patikrinti minėtąjį elektroninį dokumentą. Taip pat toks patikrinimas turės kartotis periodiškai – ne rečiau kaip kartą per metus.
Procedūrų kontrolę prižiūrės ir atsakingos institucijos – Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba bei Valstybinė darbo inspekcija galės patikrinti, kaip darbdaviai laikosi įstatyme numatytos prievolės, bet kuriuo metu. Numatoma, jog Socialinių paslaugų priežiūros departamentas užtikrins kontrolę socialinių paslaugų įstaigose, įmonėse ir organizacijose. Savo ruožtu Nacionalinė švietimo agentūra bus atsakinga už švietimo ir sporto įstaigas, o Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba – už sveikatos priežiūros sektorių.
Už nustatytų pareigų nevykdymą siūloma numatyti ir administracinę atsakomybę. Jeigu darbdavys netikrins asmens QR kodo prieš priimant jį į darbą ar kartą per metus – jam grės bauda nuo 300 iki 500 eurų. Už pakartotinį pažeidimą bauda didės nuo 500 iki 1 tūkst. eurų. Didesnė bauda numatyta tuo atveju, jeigu nustatoma, kad veiklą vykdo teistas asmuo – nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. eurų, o jei toks atvejis nustatomas pakartotinį kartą, bauda siektų nuo 5 tūkst. iki 6 tūkst. eurų.
