2 nuotr.Jei dėl finansinio nusikaltimo įkliuvai Kaune ir turi mokių nedraugų, norinčių atkeršyti, - tau užuojauta. Tokiu atveju Kauno FNTT pareigūnus užvaldo hiperaktyvumas ir tokiais atvejais būtinas “principingumas”. Tiesa, neturintis nieko bendra su įstatymais. Jie net nepasikuklina perimti STT funkcijų. Juk įsikišus kitai institucijai, sunkiau “valdyti” situaciją kaip nori.
Būtent tokios tendencijos Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) Kauno apskrities skyriuje ėmė aiškėti, kai “Respublika” ėmė tirti kratų pas Vilniaus advokatą Rimantą Aliukonį aplinkybes ir jų priešistorę.
Minėtas advokatas, dirbantis sostinės advokatų kontoroje “Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai”, Generalinei prokuratūrai jau įteikė skundą, kuriame prašo jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą nedelsiant nutraukti, kratas jo darbo vietoje, mašinoje ir gyvenamojoje vietoje pripažinti neteisėtomis ir baudžiamojon atsakomybėn patraukti Kauno pareigūnus, galimai piktnaudžiavusius tarnyba ar neatlikusius tarnybos pareigų.
Visai realu, kad kai kuriems iš jų mažų mažiausiai teks pasibelsti į darbo biržos duris. Ir štai dėl ko.
Pasikuklino pranešti
Savo laimikiais kratų metu mėgstanti pasigirti FNTT šįkart pasikuklino pranešti, kad per kratas - o jos šių metų lapkričio 3 dieną buvo atliktos net trijose vietose: R.Aliukonio darbe, mašinoje ir namuose - nebuvo rasta nieko, kas būtų tikę FNTT tyrimui. Jeigu būtų buvę ką slėpti, FNTT desanto iš Kauno į savo namus Vilniuje galėjo tiesiog neįsileisti R.Aliukonio sutuoktinė Rita Aliukonienė. Kuri, būdama bendraturtė ir Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus vyriausioji prokurorė, galėjo pasinaudoti įstatymo jai suteikta imuniteto teise ir neleisti tyrėjams įžengti į jos namus, nes šie nebuvo gavę generalinio prokuroro leidimo. Kaip “Respublikai” sakė prokurorė R.Aliukonienė, FNTT pareigūnai net nežinojo arba apsimetė nežiną, kad norint daryti kratą prokuroro gyvenamojoje vietoje, jo atžvilgiu turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas arba turi būti paties prokuroro sutikimas.
Ko gi ieškojo FNTT pareigūnai per kratas? Ogi pinigų ir, nustebsite, kyšiui skirtų pinigų perdavimo ir priėmimo kvito, neva pasirašyto R.Aliukonio. Tokias paieškas palaiminusi Kauno apylinkės teisėja Vida Jegorovienė nustebino absoliučiai visus redakcijos kalbintus piliečius, kada nors kam nors davusius kyšius: kvitas gali likti nebent pas tą, kuris perduoda pinigus kyšiui, bet ne pas tarpininką. Kas jau kas, bet teisėjai geriau už kitus žino, kad pareigūnas kyšininkas, jeigu jis nėra analfabetas, niekada nepasirašys gavęs pinigus. To niekada nedaro ir tarpininkas, jeigu jis nėra praradęs sveiko proto. Daugių daugiausiai kvitas galėjo likti pas tą, kuris pinigus kažkam duoda, bet ne ima.
Jeigu Kauno FNTT pareigūnai ieškojo to, ko natūralioje gamtoje nebūna, o jie taip pat to nežinoti negalėjo, dėl kokių tikrųjų priežasčių tos kratos buvo surengtos? Regis, atsakymas į šį klausimą advokato R.Aliukonio skunde generaliniam prokurorui: “(...) akivaizdu, kad tokiomis procesinėmis priemonėmis buvo siekiama ne to tikslo, kuriam tos priemonės yra numatytos (surasti ir paimti daiktus ar dokumentus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti), o kitų tikslų - galimai nušalinti mane nuo gynybos, galimai diskredituoti mane ir mano sutuoktinę prokurorę, galimai diskredituoti advokatų profesinę bendriją, kurioje praktikuoju”.
Perspjovė G.Petriką
Visa ši kratomis pasibaigusi istorija prasidėjo šių metų gegužę, kai FNTT Kauno skyrius ėmė tirti žinomo šio miesto verslininko, naftos produktais prekiaujančios bendrovės “Vakuolė” direktoriaus Vladislavo Prilepskio veiklą. Šiam netrukus buvo pateikti įtarimai dėl sukčiavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.
Nuo pat pradžios V.Prilepskį apsiėmė ginti Kauno advokatas Vytautas Sirvydis, kuris, beje, yra atstovavęs žinomam verslininkui Jurijui Borisovui. Šis advokatas vieną po kito kepė skundus dėl procesinių pažeidimų, kuriuos teismai ir prokuratūra vieną po kito atmesdavo. Tuomet V.Prilepskio žmona rugpjūčio pabaigoje nutarė padvigubinti vyro gynybą. Ji kreipėsi į Vilniaus advokatų kontorą “Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai”, kuri sutiko pagelbėti ir įtariamojo interesams atstovauti pavedė minėtam advokatui R.Aliukoniui.
Keisti ir neįprasti tokiose bylose dalykai ėmė dėtis artėjant į pabaigą V.Prilepskio pusės metų suėmimo terminui.
Gintaras Petrikas, po kurio sparnu buvęs EBSW koncernas valstybei padarė per milijardą litų žalos ir nežinia kur pradanginęs daugiau nei 24 mln. Investicinės Kauno holdingo kompanijos indėlininkų patikėtų lėšų, po pargabenimo iš JAV tardymo izoliatoriuje praleido viso labo beveik 7 mėnesius. Tiek nelaisvėje iki teismo užsibūna nedažnas žagintojas ar net žmogžudys.
Finansiniais nusikaltimais įtariamas “Vakuolės” direktorius, savo kalibru nė iš tolo neprilygstantis G.Petrikui, FNTT planuose teismo už grotų turėjo laukti iš viso 9 mėnesius. Kauno apylinkės prokuroro D.Puzino prašymu teismas kardomąjį suėmimą V.Prilepskiui paskutinį kartą pratęsė spalio 30 d.
Dirigavo iš viršaus
“Dėl to ir pradėjau kalbėtis su FNTT tyrėja, prokuroru dėl kardomosios priemonės suėmimo sušvelninimo į užstatą ar namų areštą, nes visa ta situacija pasirodė keista, - “Respublikai” sakė advokatas R.Aliukonis. - Žmogus turi Lietuvoje nekilnojamojo turto, šeimą, o be teismo nelaisvėje jau beveik pusmetis. O kai kreipiausi dėl to į prokurorą Puziną, jis tik rankas pakėlė į viršų, girdi, ne aš tai sprendžiu, o aukščiau už mane. Panašiai elgėsi ir FNTT tyrėja”.
Tačiau tuo metu V.Prilepskio advokatas negalėjo žinoti, kad jo pastangos negalėjo turėti ir teorinių šansų. Tai patvirtina ir “Respublikos” gauta informacija iš nepriklausomų šaltinių: V.Prilepskis buvo perbėgęs kelią vienam įtakingam verslininkui, kuris jį itin siekė “pamokyti”.
To šešėlinio veikėjo kantrybė galėjo trūkti, kai spalio 30 dieną, penktadienį, teismo posėdyje dėl kardomosios priemonės pratęsimo advokatas R.Aliukonis argumentuotai pareiškė, kad dalis įtarimų V.Prilepskiui yra “pritempti” prie Baudžiamojo kodekso, t.y. užtraukia tik civilinę atsakomybę.
Siekiant pamokyti “išsišokėlį” advokatą iš Vilniaus, po kelių dienų, lapkričio 3 d., jam buvo surengtas atsakas - kratos ir pateiktas įtarimas galėjus “tiesiogiai duoti kyšį nenustatytam valstybės tarnautojui”.
Absurdiškas įtarimas
Redakcijos duomenimis, R.Aliukoniui pateiktas įtarimas, kad jis nenustatytoje vietoje nenustatytu laiku bandė tiesiogiai perduoti 30 000 eurų kyšį kažkokiam valstybės tarnautojui, kuris taip pat nėra nustatytas. Kaip tuomet FNTT sužinojo, kad tas mistinis tarnautojas atsisakė paimti kyšį, jei nežino, kas jis toks?
Advokatas stebisi, kaip FNTT nepavyko nustatyti “valstybės tarnautojo”, o tiksliau kalbant - pareigūno, galėjusio turėti įtakos švelninant kardomąją priemonę V.Prilepskiui. Tai vos keli žmonės, tiesiogiai galėję priimti sprendimus - FNTT tyrėja D.Jančiūtė, prokuroras D.Puzinas ir teisėjai, su kuriais jis įstatymų nustatyta tvarka bendravo dėl kardomosios priemonės pakeitimo.
Bet kokia kaina
Užsakymas išlaikyti nelaisvėje V.Prilepskį buvęs toks svarbus, kad Kauno FNTT nerūpėjo kaina, kurią gali tekti už tai sumokėti. Jeigu jau šios tarnybos pareigūnams rūpėjo atskleisti kyšininkavimo faktą, jie privalėjo visą turimą informaciją apie tai perduoti Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) arba prokuratūrai. Įstatymuose aiškiai sureguliuota, kokia teisėsaugos institucija kuo gali užsiimti. VSD negali tirti žaginimų, policija - valstybės išdavimo, STT - pinigų plovimo, o FNTT - kyšininkavimo. Pastaroji institucija, nors įstatymas jai numato teisę tirti tik finansinius nusikaltimus, šį kartą uoliai perėmė STT funkcijas - tirti kyšininkavimą.
Peržengusi savo kompetencijos ribas, FNTT įvarė save į kampą: įtarimą kyšininkavimu advokatui R.Aliukoniui pateikė toje pačioje byloje, kurioje jis buvo kito įtariamojo - V.Prilepskio - atstovas. Ir tai padarė tik po kratų. To Lietuvoje dar nėra buvę.
“Tai viršūnių viršūnė. Kaip kokioje bananų šalyje, - taip “Respublikai” vakar kalbėjo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas profesorius Vytautas Nekrošius. - Mano nuomone, šiuo atveju buvo padaryti esminiai žmogaus teisių pažeidimai. Mes tokiu būdu neigiame advokatūrą. Klientas advokatui sako viską kaip kunigui, žinodamas, kad tai liks paslaptis. Jeigu mes einame štai tokiu keliu, tuomet struktūroms užteks nieko nedaryti: klausytis advokato pokalbių telefonu, po to jį apklausti kaip liudytoją ir - nusikaltimas ištirtas. Kitas logiškas žingsnis - mikrofonus ir kameras įrengti bažnyčių klausyklose”.
Kam skuba?
Kodėl Kauno FNTT pareigūnai, jeigu jie jau turėjo informacijos apie pareigūnams papirkti rugsėjo 8-9 dienomis perduodamus pinigus, jų nepuolė ieškoti rugsėjo vidury? Kodėl sujudėjo ir labai ryžtingai tik šiomis dienomis? Preliminarūs atsakymai į šiuos klausimus jau yra.
“Kauno pareigūnai tarsi iš miego atsibudo, kai spalio 30 dieną per teismo posėdį aš pirmą kartą pareiškiau tam tikrus reikalavimus, jie neturėjo patikti tam įtakingam veikėjui, kuriam kelią perbėgo mano klientas, - “Respublikai” sakė advokatas R.Aliukonis. - Man tiesiai šviesiai tą kratų vakarą iš Kauno atlėkęs vienas iš FNTT vadovų pasakė, kad kitose bylose galiu atstovauti ir su manimi kaip su advokatu bus elgiamasi “žmoniškai”, tik ne Prilepskio byloje”. Kad tai buvo pasakyta, yra neginčytinų įrodymų.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
