Miškuose kvartalais išguldyti medžiai. Kitur suskaldyti it degtukai. Žemė tebealsavo nuo savaitgalį ją prislėgusios gamtos stichijos jėgos. Užvakar iš paukščio skrydžio škvalo pėdsakus apžiūrėjo valstybinių šalies miškų bei Varėnos rajono vadovai.
Apžiūrėjo iš sraigtasparnio
Kartu su Varėnos rajono meru Vidu Mikalausku iš sraigtasparnio Varėnos ir Valkininkų apylinkių nuniokotus miškus apžiūrėjo ir jų šeimininkai - Varėnos miškų urėdas Pranas Celevičius, generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas.
Iš paukščio skrydžio miškų specialistai nustatė, kad škvalo padaryti nuostoliai miškams gali būti kur kas didesni, nei manyta anksčiau.
Pagal pirminius skaičiavimus rugpjūčio 8 d. praūžusi audra paklojo apie 250 tūkst. kietmetrių medienos: Dubravos eksperimentinės mokomosios urėdijos miškuose - 70, Švenčionėlių - 50, Valkininkų - 40, Prienų - 30, Varėnos - 25, Kaišiadorių - 25 tūkst. kietmetrių. Dar po maždaug 10 tūkst. kietmetrių medienos škvalas išvertė Kauno, Trakų, Alytaus, Ukmergės, Jonavos miškų urėdijų miškuose.
Preliminariais skaičiavimais, nuostoliai valstybiniuose miškuose siekė daugiau nei 10 mln. litų. Tačiau jie gali būti didesni. “Ypač daug medienos išguldyta Valkininkų miškų urėdijos miškuose. Ten plynės užima po kelis kvartalus”, - apgailestavo generalinis miškų urėdas B.Sakalauskas.
Prienų miškų urėdijoje šis škvalas - jau antras. “Pirmas liepos 23 dieną paklojo apie 6 tūkst., šis - daugiau nei 30 tūkstančių kubinių metrų”, - sakė Prienų miškų urėdas Robertas Judickas.
40 tūkst. kub.m - tai maždaug pusė urėdijos metinės kirtimo biržės. Dubravos urėdija neteko maždaug pusantrų metų kirtimo biržės.
Škvalas “vyniojo” vienodai visus miškus: ne tik valstybinius, bet ir privačius. Tad kita tiek gali būti nuniokota ir privačių miškų.
“Manau, kad kartu sudėjus gali būti daugiau nei pusė milijono kietmetrių medienos. Tai atitinka sąlygą skelbti ekstremalią situaciją Lietuvos miškuose”, - sakė generalinis miškų urėdas.
Nuniokotų miškų plotai dar tikslinami.
Dirbs visi drauge
“Nė vienas žalias medis negalės būti iškirstas, kol nebus sutvarkytos šios vėjovartos”, - įsakė nutraukti pagrindinius kirtimus ne tik nuo škvalo nukentėjusioms miškų urėdijoms, bet ir kaimynėms generalinis miškų urėdas.
B.Sakalauskas prisiminė liūdną 1994-1995 metų patirtį, kai vienos urėdijos miškus buvo apnikęs žievėgraužių tipografų, o gretimos urėdijos kirto žalias biržes.
Šį kartą generalinis miškų urėdas paragino urėdijas telktis bendram darbui - tvarkyti vėjovartas. Į nuo škvalo nukentėjusias urėdijas jos siųs ne tik miško ruošos techniką, bet ir pirks vėjovartas kaip statųjį mišką, o kitais metais nukentėjusioms urėdijoms grąžins kirtimo normas iš savų miškų.
“Esame visi uniformuoti broliai. Jokių sienų tarp urėdijų nelaimės akivaizdoje negali būti. Yra valstybiniai miškai, tad ir apie pasekmes turime galvoti bendrai”, - prašė urėdijų tarpusavio supratimo B.Sakalauskas.
Urėdijos turi pakankamai modernios miško ruošos technikos, tad manoma, kad vėjovartos bus sutvarkytos per du mėnesius.
Didžiausios vėjovartos Lietuvoje
* 1967 m. vėtra Žemaitijoje išvertė per 3 mln. kub.m medienos. Tai buvo 3 metų šalies pagrindinio miško naudojimo biržė.
* 1993 m. vėtra Žemaitijos miškuose išvertė apie 700 tūkst. kub.m medienos.
* 1999 m. uraganas Anatolijus išlaužė ir išvertė apie 350 tūkst. kub.m medienos.
* 2005 m. uraganas Ervinas išvertė apie 600 tūkst. kub.m medienos. Tai sudarė apie 12 proc. metinės kirtimo apimties. Nukentėjo Žemaitijos miškų urėdijos, iš jų labiausiai Mažeikių, Joniškio, Telšių, Kuršėnų, Šiaulių.
* Švedijoje šis uraganas nuniokojo 75 mln. kub.m (90 proc. metinės kirtimo apimties), Latvijoje 7,4 mln. kub.m (60 proc. metinės kirtimo apimties), stipriai nukentėjo Vokietijos ir Austrijos šalių miškai.
* Ketvirtadienio duomenimis, rugpjūčio 8 d. škvalas valstybiniuose miškuose išvertė 400 tūkst. kub.m medienos. Tai maždaug šeštadalis šalies metinės kirtimo biržės. Nuostolis - 20 mln. litų.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
