Neleistinus santykius mezgę teisėjai patys suklupo, patys save ir nubaudė

Penktadienį Teisėjų taryba svarstys, ar atleisti penkis etiką pažeidusius Kauno teisėjus. Keturi iš jų siekia palikti tarnybą savo noru, vieną siūloma mesti lauk suteršus teisėjo vardą. Dėl Temidės tarnų nuodėmių į Teisėjų tarybą praeitą savaitę kreipėsi prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Skandalas kilo, kai Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai Teismų tarybai perdavė informaciją, jog tarp kai kurių Kauno teisėjų užsimezgę „kabinetiniai santykiai“, kurių pagrindu gali būti daroma įtaka bylų sprendimams. STT pareigūnai tą nustatė gavę leidimą klausytis vieno apylinkės teismo teisėjo telefoninių pokalbių bei darbo kabinete sumontavę vaizdo kamerą.

Pirmas įkliuvo Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas, anksčiau muitinės pareigūnas Almantas Lisauskas. Jam STT agentai turi ne vieną priekaištą dėl profesinės etikos pažeidimų. Beje, buvo tiriama, ar A.Lisausko nuodėmės nesiekia baudžiamosios atsakomybės, vis dėlto nusikaltimo sudėties nerasta.

Stebėdami A.Lisauską STT agentai atsitiktinai pričiupo ir jo kolegas - to paties teismo teisėjus Rimantą Bučmą, Valdonę Račiūnienę bei Gerutį Varanavičių. Teisėjams nederami pokalbiai taip pat buvo nustatyti tarp A.Lisausko ir Kauno apygardos administracinio teismo laikinojo vadovo Kęstučio Gudyno.

Komentarų nėra

Sužinoję, kad medžiaga apie konkrečius nusižengimus pasiekė šalies vadovę ir Teisėjų tarybą, Temidės tarnai suskubo suraityti atsistatydinimo pareiškimus. Prezidentė D.Grybauskaitė pasiūlė Teisėjų tarybai spręsti dėl keturių teisėjų atleidimo iš darbo savo noru, o teisėją A.Lisauską mesti lauk už teisėjo vardo pažeminimą.

„Vakaro žinios“ iš visų šių teisėjų norėjo išgirsti, kokie blogi darbai juos verčia atsistatydinti. Tačiau teisėjai nuo žiniasklaidos nėrė į krūmus.

„Šiandien paskutinė jo darbo diena, ryt jau nebus Lietuvoj, be to, jis atsisako ką nors komentuoti“, - paprašius padėti susisiekti su K.Gudynu, dar pirmadienio popietę pareiškė Kauno apygardos administracinio teismo atstovė spaudai Jurgita Traknytė.

Apylinkės teismo teisėjų A.Lisausko, R.Bučmos ir V.Račiūnienės ir „Vakaro žinios“, ir teismo atstovė spaudai tuščiai ieškojo tris dienas - jie net neatsiliepė telefonais. Galiausiai R.Bučma per spaudos atstovę perdavė neturįs ką pasakyti. Kiti, nors administracija tvirtina, kad dirba, nepagaunami.

Atgaila - tik iš vieno

Atviram pokalbiui ryžosi tik ilgametis Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Gerutis Varanavičius. Jo psichologinė būsena išdavė, kad teisėjas smarkiai atgailauja ir išgyvena.

„Nusižengiau, pripažįstu suklydęs, bet kartu manau, kad nusižengimas nėra toks baisus, kad prarasčiau darbą, - žodžius sunkiai rinko jis. - Nusikaltimo nebuvo - tik etiką pažeidžiau. Kalbėdamas su kolega apie vieną jo bylą užsiminiau, kad, laikantis galiojančio įstatymo normų, reikėtų įvertinti humanizmo, žmogiškumo principą. Vienos įmonėlės vadovas buvo teisiamas už nelegalų darbuotoją.

Bauda už tai - iki 10 000 litų, jei antrąsyk - dukart tiek. Mažai įmonei tai - bankrotas. Bet yra straipsnis, leidžiantis taikyti švelnesnę atsakomybę. Aš jokiu būdu neprašiau neskirti baudos. Teisėjas, atrodo, nubaudė 1 tūkst. litų, nors pagal atsakomybę lengvinantį straipsnį galėjo nieko neskirt. Nebuvo iš mano pusės jokio suinteresuotumo, nė minties apie kokį nors atlygį. Tai vienintelis suklupimas mano ilgametėje teisėjo praktikoje, dėl to dar labiau skauda. Klauskite kolegų, prokurorų, anksčiau nuteistų asmenų - niekas nepasakys, kad esu paėmęs kyšį. Tik priekaištų sulaukdavau, kad per griežtai teisiu.“

G.Varanavičius parašė prašymą atleisti iš darbo, bet vis dar puoselėja viltį, kad su teisėjo mantija atsisveikinti nereikės. Gal, girdi, Teisėjų taryba ar prezidentė užtars, suteiks pirmą ir paskutinį šansą pasitaisyti?

„Per 20 darbo teisme metų negavau nė menkiausios pastabos - tik padėkas. Kartu su kolegomis vykdėme teismo reformą, stengiausi, kiek galėjau, todėl viską staiga užbraukti be galo sunku“, - prisipažino jis.