Kaip Aukščiausiojo Teismo pirmininkas tapo mediku

Pūlinys, vadinamas abscesu, paprastai pasitaiko ne teisinėje, ne politinėje sistemoje, bet medicinoje. Gydomas furacilinu ir vandenilio peroksidu. Keista, kaip garbusis G.Kryževičius šios medicininės temos nė kiek nepraplatino. Tarkime, galėjo pridurti, kad užkratas stafilokokinis, streptokokinis ir t.t. Jei žmogus, įsijautęs į mediką, viešai skelbia diagnozę, pirma, jis turi žinoti, kad individo diagnozė yra privati ir viešai neskelbtina. Be paties individo raštiško sutikimo. Antra, jei G.Kryževičius, įsijautęs į mediką, vis dėlto nutarė viešai skelbti diagnozes, tai, būdamas mielaširdingas, galėjo išrašyti ir vaisto receptą. Su nuoroda - skalauti 3 kartus per dieną. Laikyti ne aukštesnėje nei 25 laipsnių temperatūroje. Saugoti nuo vaikų. Prieš vartojant pasitarti su mediku ar vaistininku. Arba su G.Kryževičiumi.

Gal per daug prisižiūrėjo filmukų?

Aiman, balandis snieguotas. Siaučia peršalimo ligos. Kai teisininkai be jokio teismo ima skelbti medicinines diagnozes, juos gali imti atakuoti įvairūs peršalėliai. Negavę talonėlių poliklinikose. Kol sloguojantys, kosintys peršalėliai teismų neužgriuvo, G.Kryževičiui derėtų persikūnyti ne į mediką, bet į filmuko „Adamsų šeimynėlė“ gerbėją. Būtent ten veikia toks nuplikęs dėdė Pūlinys, ypač įsimylėjęs savo giminaičio auklę. Dar veikia Daiktas, Mirtišė, pusbrolis Itas, kiti personažai, bet jie net nebando kėsintis į Lietuvos politinę ir teisinę sistemą. Turi savų reikalų. Bėgioja, sprogdina, atlieka visokius fokusus, bandymus.

Naujas politologijos mokslų terminas

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojai bei studentai taip pat turėtų suklusti. Nes ką tik išrastas naujas terminas - abscesas politinėje sistemoje. Kaip žinome, Lietuvos valstybę valdo prezidentė, Seimas ir Vyriausybė. O kur ta institucija, vardu abscesas? Kokios jo funkcijos ir parametrai? Gal konsulatų padalinys? Kaip bus finansuojamas? Vakaruose demokratijos veikia jau kelis šimtmečius, tačiau nieko nėra girdėjusios apie Pūlinio instituciją. Ir Jungtinėse Amerikos Valstijose tokios institucijos nėra. Net Disneilande nėra. Vadinasi, Lietuva šioje srityje pionierė. Pirmoji įsteigė medicininę-politinę-teisinę instituciją. Ir paskelbė apie ją G.Kryževičiaus balsu.

O kas atsitiks, jei per daug įsijautęs Aukščiausiojo Teismo pirmininkas netyčia ras traktorių ar kombainą šalies politinėje sistemoje. Kantriai ariantį, akėjantį, kuliantį. Ar ras sistemos tinkluose įsipainiojusį kašalotą. Ar ras sistemoje baravykų. Prekybos tinklų asortimentas platus. Gamtos asortimentas - irgi. Priklausomai nuo fantazijos galima prikaišioti į Lietuvos politinę sistemą įvairiausių daiktų. Tarkime, įterpti į Seimą sūrį su ąžuolu. Arba „Adamsų šeimynėlės“ Daiktą.

Teks apsirūpinti antibakteriniais kilimėliais

O kaip po tokių G.Kryževičiaus kalbų turi jaustis teismo procesų dalyviai? Atvykti ne tik su advokatais, bet ir su furacilino buteliukais? Reikalauti, kad teismus tikrintų visuomenės sveikatos centrai? Maisto ir veterinarijos tarnybos. Bent patiestų antibakteriniame tirpale išmirkytus kilimėlius. Nes jei pats G.Kryževičius skelbia apie kažkokias infekcijas teismų sistemoje, telieka tikėtis snukio ligų, kiaulių maro ar paukščių gripo protrūkių. Juk baisoka. Laimi, žmogau, administracinę bylą, jautiesi laimingas, o teismas tau dar kyšteli infekciją.

Ne iš džentelmenų klubo

Rimčiau kalbant, joks teisėjas, kol žmogus nenuteistas, negali skirstyti jų į gerus ar blogus. Juolab pravardžiuoti pūliniais. Galų gale tai parodo žmogaus išsiauklėjimo lygį. Aiškiai matyti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas nėra džentelmenas ir tikrai netiktų džentelmenų klubams. Chamizmas visada yra tik chamizmas. Nesvarbu, kad asmuo ryši kaklaryšį ir kviečiamas viešai pasisakyti. Nes viešas, ne virtuvinis chamizmas yra daug pavojingesnis. Tai tarsi signalas - šitą žmogų nulinčiuoti leidžiama. Atvirai pasakoma - teisėjams leidžiama viešai niekinti savo kolegę. Nes ji - ne žmogus. Ji - pūlinys. Infekcija. Ir tokia galinga, anot G.Kryževičiaus, kad net šalies politinę sistemą pajėgtų apgriauti.

Filmukas ne silpnų nervų žiūrovams

Ištrauka iš būsimo įkaitintos fantazijos filmuko „Lietuvos valstybės griūtis“. Ekrane stūkso Parlamento rūmai. Pasigirsta moteriškų batelių kulniukų kaukšėjimas. Artėja. Kulnai. Šiek tiek žongliruodami, nes drožia Gedimino prospektu. Per tai, kas iš išklotų plytelių liko. Ir štai pasirodo. Ne tik bateliai, bet ir kaunietė teisėja. Spiria į Parlamentą ir suspardo. Parlamento rūmai nuvirsta. Iš nuolaužų lenda Seimo nariai. O kulniukai šiek tiek patrepsi ir drožia prie Aukščiausiojo Teismo rūmų. Šiuos rūmus irgi suspardo. Už kadro girdisi diktoriaus balsas - ir taip entaisiais Viešpaties metais Lietuvos valstybė dingo.

Teisėsauga kiršintoja?

Valstybė nedingo. Teisybė dingsta. Dauguma Lietuvos žmonių priversti aklai tikėti, kad Petras kaltas, o Jonas nekaltas. Arba atvirkščiai - kad Jonas kaltas, o Petras nekaltas. Kad mergaitė turi gyventi su motina ar atvirkščiai. Tačiau būtent teisėsauga, vilkindama tyrimus, įstūmė mus į tokią situaciją, kai žmonės, neturintys teisinio išsilavinimo, skelbia savo emocinius verdiktus. Visuomenė iki šiol neinformuota apie žudynes Kaune. Vadinasi, patys teisėsaugininkai siekia, kad visuomenė būtų sukiršinta. Mes iki šiol aiškiai nežinome, kas mažąją mergaitę tvirkino. Vadinasi, ir vėl teisėsauga siekia, kad žmonės nieko aiškaus nežinotų. Keltų įvairias versijas ir būtų susikiršinę. Kai prokurorai, tarsi stručiai, slepia galvas smėlyje, visuomenė įsijaučia į prokurorų vaidmenis. Būtent bylų vilkinimai suponavo žudynes ir tiek nelaimingų, susipriešinusių šeimų. Tad jei kažką labai knieti pavadinti pūliniu, tai būtent bylų tyrimų vilkinimai yra patys pavojingiausi mūsų valstybės abscesai.

Parengta pagal dienraštis "Respublika"