1 nuotr.Gaila, Lietuvoje nėra statistikos, kiek kartų premjeras Andrius Kubilius yra tvirtinęs, kad šalyje sunkmetis baigėsi. Vyriausybė jau pasiekė aukščiausią melavimo lygį - ėmė slėpti informaciją apie vis didėjančią bedarbių armiją. Kad niekas nedrįstų manyti kitaip.
Galva į smėlį
Valdžia nenori pripažinti, kad nesugeba kovoti su krize, todėl ėmė dozuoti žmonėms skirtą informaciją. Štai ypač opi nedarbo problema irgi imta “spręsti” pradėjus nutylėti, kiek šalyje yra oficialių bedarbių: kad visuomenės neištiktų šokas.
Informacija - dozuojama
Keistas sutapimas: vos Valstybinė mokesčių inspekcija pranešė, kad nedirbantiems, bet darbo biržose pernai nesiregistravusiems žmonėms reikės už 2009-uosius susimokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, Lietuvos darbo birža pradėjo nebeskelbti oficialaus bedarbių skaičiaus. Keistas sutapimas: skaičius nebeskelbiamas, o bedarbių padaugėjo kaip niekad - biržose ėmė registruotis visi nedirbantys, nes niekas nenori likti skolingas valstybei. Kitaip tariant, bedarbių skaičius nebeskelbiamas, kai tik perkopė 300 tūkst.
Tačiau Lietuvos darbo biržos viešųjų ryšių specialistė Birutė Balynienė “Vakaro žinioms” tvirtino, kad informacija nėra slepiama.
“Paprastai bedarbių skaičius svyruoja: vieni susiranda darbą, kiti išeina į užimtumo priemones. Mes paprastai duodame naujo mėnesio pirmos dienos tikslų skaičių. O dabar, kai nedarbas ėmė smarkiai kilti, pradėjome skelbti kiekvienos savaitės stebėseną. Tačiau bendro bedarbių skaičiaus kas savaitę neskelbiame”, - dėstė B.Balynienė.
Bedarbių - 307 tūkst.
Tačiau ji - ne iki galo tiksli. Šiemet Lietuvos darbo birža kas savaitę skelbdavo ne tik tai, kiek žmonių per savaitę kreipėsi į darbo biržas, kiek jų įdarbinta, kiek užfiksuota naujų darbo vietų, bet ir bendrą bedarbių skaičių. Jis buvo skelbtas sausio 8, 15, 22, 29, vasario 5, 12, 19, 26 dienomis, taip pat kovo mėnesį, tačiau nuo kovo 22-osios tokios informacijos nebėra.
Tiesa, kaip žodžiu “Vakaro žinioms” sakė B.Balynienė, ta informacija darbo biržai yra žinoma: šiuo metu bedarbių yra 307,1 tūkst. Tačiau oficialiame pranešime apie tai neužsiminta. Tik pasigiriama, kad “įdarbinimo ir laisvų vietų registravimo rodikliai išliko aukšti”, “darbdaviai per savaitę registravo 1630 laisvų darbo vietų”. Deja, nutylėta, kad į tas 1630 darbo vietų taikosi daugiau nei 300 tūkst. bedarbių.
“Piaro” šedevras
Viešųjų ryšių specialistai tokias Lietuvos darbo biržos gudrybes laiko puikiu viešųjų ryšių pavyzdžiu.
Tiesa, jie pripažįsta, kad daugelis institucijų stengiasi pateikti tik geras žmonių emocijas keliančią informaciją ir slėpti nepalankias žinias. Štai niekad Statistikos departamentas nepaskelbs, kokios vidutinės pensijos, minimalus gyvenimo lygis ar minimali alga yra kitose šalyse, nes Lietuva tada atrodytų pasibaisėtinai.
“Jau kelias savaites pasigendu skaičių apie oficialius bedarbius. Bet situaciją parodant geresnę nei ji yra, problema tikrai neišsprendžiama.
Kai neaiški situacija, sunku ką nors keisti. Kas būtų, jei Statistikos departamentas, norėdamas pritraukti investuotojų, pradėtų gudrauti pateikinėdamas skaičius? Būtų skandalas. Be to, jeigu konservatoriai būtų ne valdžioje, ar juos tenkintų tokia informacija, kokia pateikiama? Juk jie patys kritikavo buvusią Vyriausybę dėl to, kad ši slėpė krizę”, - priminė Lietuvos ryšių su visuomene specialistų sąjungos tarybos narys Mindaugas Voldemaras.
Sovietiniai metodai
Parlamentarui Vytautui Galvonui tokie valdžios veiksmai primena sovietinius metodus.
“Sovietmečiu taip pat sakydavo: nėra prostitucijos, nes nėra paklausos. Kai nebuvo tvarkos, kad privaloma registruotis biržoje norint išvengti sveikatos draudimo mokesčių, buvo lengva manipuliuoti skaičiais. O dabar, kai tiek daug ėmė registruotis, pradėta slėpti. Gyrėsi, kad pavyko suvaldyti krizę, o čia iššoko Pilypukas iš kanapių ir parodė tikrąją situaciją. Todėl informaciją ėmė dozuoti”, - sakė V.Galvonas.
A.Kubiliaus Vyriausybė vakuoja tikrovę
Aloyzas SAKALAS - profesorius, buvęs europarlamentaras:
"Darbo birža giriasi, kad padėjo įsidarbinti 2 tūkst. bedarbių, kad yra per tūkstantį laisvų darbo vietų, tačiau “pamiršta” paminėti, kad per savaitę atsiranda per 6 tūkst. naujų bedarbių. Tokią informaciją ji nutyli. Sovietiniais laikais tai vadindavosi tikrovės vakavimu”, - priminė A.Sakalas.
Anot profesoriaus, problemas reikia ne slėpti, o kaip tik stengtis kuo garsiau apie jas kalbėti.
“Jei visuomenė problemos nežinos, nuo to ji nedings. Atvirkščiai. Tada ją sunkiau išspręsti. O Vyriausybė, užuot bandžiusi spręsti, nori parodyti, kad problemos nėra”, - stebėjosi profesorius.
Pašnekovui keista ir tai, kad dabartinė valdžia elgiasi taip, kaip prieš tai buvusioji, kurią už tai smarkiai kritikavo.
“Dar man keista tai, kad taip elgiasi konservatoriai. Juk būtent jie aršiausiai kritikavo Kirkilo Vyriausybę už tai, kad ši, prasidėjus krizei, ją neigė. Tačiau visų mūsų valdžių bėda yra ta, kad pirmiausia kritikuoja prieš tai buvusiąją, užuot susėdusi ir aptarusi problemas, kurias pavyko išspręsti ir kurių nepavyko. Bet ne. Svarbiausia viską suversti buvusioms vyriausybėms - ir savo neveiklumą, ir savo elgesį. Dėl visko kaltinamos buvusios valdžios”, - sakė A.Sakalas.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
