V.Pranckietis: „valstiečiai“ buvo neteisūs, Armėnijoje įvyko istorinis vizitas

V. Pranckietis teigė, kad pirmą kartą Armėnijoje po Aksominės revoliucijos įvyko demokratiniai rinkimai, o Rusijos įtaka šalyje ryškiai sumažėjo. Todėl Lietuva turi padėti Armėnijai eiti demokratijos link kaip ir kitoms Rytų partnerystės šalims, teigė V. Pranckietis.

„Aš esu labai laimingas, kad toks vizitas įvyko. Tai buvo Lietuvos prestižo reikalas ir tai buvo valstybės atstovavimo interesas. Taip pat Armėnijos interesas, kaip naujosios Armėnijos pagerbimas po jos Aksominės revoliucijos. Jie išsirinko naują parlamentą, Vyriausybė turi 70 proc. palaikymą, ji provakarietiška. Jie pripažįsta Vakarų vertybes. Jų siekis yra integruotis į ES“, – teigė Seimo pirmininkas.

Pasak V. Pranckiečio, Lietuva gilins bendradarbiavimą su Armėniją, o kitais metais numatomas ir pats Armėnijos prezidento vizitas Lietuvoje.

„62 proc. pasisako už ES ir europines vertybes. Tai yra svarbi žinia visai Europai. Išskirtinis faktorius, kad jų parlamentas atsisakė oligarchijos. (...) Korupcijai buvo suduotas labai didelis smūgis (...) Mes buvome susitikę su prezidentu ir ministru pirmininku, parlamento pirmininku, jų Bažnyčios vadovu (...)Tai buvo istorinis vizitas Lietuvai, nes nuo 2005 metų nebuvo tokio lygio vizito su Armėnija. Jų parlamentas niekad nebuvo toks demokratiškas, koks yra dabar (...) Kitais metais mes tikimės Armėnijos prezidento vizito į Lietuvą. Saulius Skvernelis po Naujųjų metų taip pat vyks į Armėniją“ , – teigė Seimo pirmininkas.

Jam pritarė ir konservatorius Žygimantas Pavilionis, anot jo, dar niekad Rusijos įtaka nebuvo tokia maža Armėnijoje kaip po Aksominės revoliucijos. Todėl, pasak jo, valdančiųjų pastangos neišleisti Seimo vadovo į Armėniją buvo neobjektyvios.

„Kalbant apie Rusijos įtaką – šiuo metu ji yra mažiausia istorijoje. Pirmą kartą istorijoje Armėnijoje įvyko demokratiniai rinkimai ir šiuo metu mums atsidarė galimybių langas. Tos (valdančiųjų. – ELTA) pastangos buvo neobjektyvios.

„Lietuva Armėnijoje turi unikalią nišą, mes esame vienintelė Baltijos šalis, kuri ten turi savo ambasadą. (...) Armėnija yra ta šalis, kuri 2013 metais atsitraukė nuo Asociacijos sutarties. Mus labai nuvylusi ir dėl to tų vizitų nebuvo. Bet dabar, po revoliucijos, pirmą kartą atsivėrė galimybių langas tą demokratiją ten įtvirtinti (...) Geopolitiškai Armėnija yra sukaustyta, nes yra Euroazijos sąjungos narė, bet vis dėlto, jeigu mes padėtume tam tikrose srityse įtvirtinti tą demokratiją ir (...) esmines reformas, kaip moterų teisės, aplinkosauga, teisminės reformos, gal mums pavyktų visuomenę iš tų gniaužtų išlaisvinti“, – sakė Ž. Pavilionis.

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis su vizito į Armėniją delegacijos nariais – Seimo prmininko pavaduotoju Jonu Liesiu, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju Žygimantu Pavilioniu ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariu Algimantu Dumbrava lankėsi Armėnijoje spalio 2-4 dienomis.

ELTA primena, kad Seimo valdyba svarstė, kas iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kartu su Seimo pirmininku turėtų vykti į Armėniją, tačiau „valstiečiai“ nutarė ne tik nieko nedeleguoti, bet ir bandė nepatvirtinti Seimo pirmininko komandiruotės dėl galimos Rusijos grėsmės.

Tačiau valdantiesiems Seimo pirmininko neišleisti nepavyko. Nors R. Baškienė, Arvydas Nekrošius, Irena Šiaulienė ir Gediminas Kirkilas balsuodami dėl V. Pranckiečio vizito susilaikė, „tvarkiečio“ Remigijaus Žemaitaičio balsas nulėmė, kad vizitas įvyks. Už tai, kad Seimo pirmininkas turi vykti į Armėniją, dar balsavo pats V. Pranckietis, I. Degutienė, Jonas Liesys ir Julius Sabatauskas.