Vilnių pasidalijo amžini priešai

Koalicijos atstovai tvirtina, kad tokią valdžią išrinko patys vilniečiai, todėl, nepaisydami politinių ideologinių skirtumų, išrinktieji atstovai bandys dirbti Vilniaus labui. Vakar koalicijos sutartį pasirašė penkių partijų atstovai: „Tvarkai ir teisingumui“ atstovavo Juozas Imbrasas, Lietuvos socialdemokratų partijai - Juras Požela, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijai - Mykolas Majauskas, „Lietuvos sąrašui“ - Darius Kuolys, Liberalų sąjūdžiui - išrinktasis meras Remigijus Šimašius.

Paaiškėjo, kad vicemerais bus liberalas Linas Kvedaravičius, kuruosiantis miesto plėtros, miesto ūkio, neformalaus ugdymo klausimus, konservatorius Valdas Benkunskas, kuruosiantis švietimo ir energetikos klausimus, socialdemokratas Gintautas Paluckas, būsiantis atsakingas už sveikatos ir socialinę sritį. Tokias sritis kaip finansai, informacinės technologijos kuruos pats meras.

Taip pat koalicija pasiskirstė komitetus: Sveikatos komitetą kuruos socialdemokratai, liberalai kuruos Aplinkos, Energetikos, Ekonomikos ir finansų, Savivaldos plėtros, Kultūros, švietimo, sporto reikalų komitetus. Miesto plėtros, Socialinių reikalų, Paslaugų ir miesto ūkio komitetai atiteks konservatoriams.

Didysis itin svarbus Kontrolės komitetas atiteks didžiausiai opozicinei - šiuo atveju Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) - frakcijai. Koalicijos partneriai patvirtino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriumi bus buvęs parodų ir kongresų centro „Litexpo“ vadovas Darius Aleknavičius. D.Aleknavičių R.Šimašius apibūdino kaip „labai aukšto rango vadybininką“, gerai įvertino rezultatus, kuriuos jis pasiekė vadovaudamas „Litexpo“ ir ją iš nuostolingos bendrovės paversdamas pelninga.

Valdančioji koalicija iš 51 savivaldybės tarybos mandato turi 35 mandatus. Liberalų sąjūdis - 16 mandatų, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Valdemaro Tomaševskio blokas“ - 10, konservatoriai - 8, Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) - 6. Po 4 vietas iškovojo socialdemokratai ir „Lietuvos sąrašas“, dar 3 vietos atiteko partijai „Tvarka ir teisingumas“.


Arūnas GUMULIAUSKAS, politologas, istorikas:

- Ko tikėtis iš tokios valdančiosios daugumos savivaldoje, kai rankomis sukerta ideologiniai priešai?

- Savivaldos lygmeniu iš esmės tokie ideologiniai dalykai ne itin atsispindi, nes daugiausia sprendžiami ūkiniai reikalai. Tačiau, be abejonės, gali būti momentų, kai bus sprendžiami privatizavimo ar valstybinių įmonių ir objektų klausimai. Be abejo, bus sunku, reikės kažkaip tai padaryti. Aš tikrai nežinau kaip. Be to, artėja 2016-ieji ir Seimo rinkimai. Tad manau, kad tokia koalicija nebus labai tvari, ji, manau, išgyvens tikrai audringą darbo laikotarpį. Vilniaus koalicijoje socialdemokratai gali laikytis labai liberalių pozicijų, tokių kaip parlamente. Tai rodo ir Darbo kodekso pakeitimo projektas. Juk pastebima, kad socialdemokratai yra linkę liberalėti.

- Kaip įmanoma, kad vos išrinktas liberalas meras aiškiai pasakė, jog pirmiausia jie svarstys koaliciją su konservatoriais? Juk tai visiškai priešingas vertybes puoselėjančios partijos. Tuo metu opozicijoje juk liko dar vieni liberalai.

- Taip, žinoma, kad liberalams gal labiau pakeliui būtų su Artūro Zuoko Lietuvos laisvės sąjunga, bet čia daugiau subjektyvūs sprendimai, nes yra tam tikras požiūris į patį buvusį merą ir jo nuveiktus darbus bei turimus planus. Todėl griebiamasi tokio dalyko, kuris neordinarus, - kreipiamasi į priešingas partijas. Bet nepamirškime, kad partijoms atstovaus jaunimas, kuris dažniau suka link liberalizmo.

Kalbant apie opoziciją, aš įsivaizduoju, kad Laisvės sąjunga per šią kadenciją nebus prijungta, bet jie darys viską, kad koalicija būtų išardyta. Juk jau dabar daromi tam tikri reveransai LLRA, tam, kad juos atitrauktų nuo A.Zuoko. Juk Kontrolės komitetas atiduotas būtent jiems. Tradiciškai tai opozicijos komitetas, bet buvo galima rinktis tarp A.Zuoko liberalų ir LLRA. Aš tai matau kaip taktinį ėjimą šiek tiek neutralizuoti LLRA nuo A.Zuoko įtakos. Tarsi savotiškas saldainiukas.

- Kaip jaustis konservatorių rinkėjams, kurie pasisako už tradicines vertybes, bet jų išrinkti kandidatai dabar dirbs išvien su liberalais?

- Rinkėjams, deja, vėl teks susitaikyti. Kaip visada. Juk yra ir tam tikros asmeninės vertybės. Kai reikia spręsti problemas ir nėra kitos išeities, sudaromos koalicijos ir su ideologiniais priešininkais.

- Nuo partijų pavargę rinkėjai šiuose rinkimuose balsą atidavė nepartiniams komitetams?

- Taip, štai todėl kituose didžiuosiuose miestuose, išskyrus Vilnių ir Klaipėdą, žmonės balsavo už visuomeninius rinkimų komitetus, o ne už partijas. Tokios tendencijos buvo Panevėžyje, Šiauliuose, Alytuje, Kaune. Tai buvo savotiškas atsakas į partines priklausomybes ir postų dalijimą pagal politinę priklausomybę. Tokie dalykai žmones pradėjo nervinti ir jie nebetiki partijų sistema.

- Tai apie daugpartinę sistemą Lietuvoje nebėra ko kalbėti, nes partijos vienodėja ir lieka tik skirtingi pavadinimai?

- Mūsų politinės partijos, deja, neturi labai aiškios ideologijos ir ideologinio pagrindo, dažniausiai vyrauja interesas.

Dėl to intereso dažnai aukojamos ir tos fundamentalios organizacijos ideologinės nuostatos.

- Gal Vilnius parodys pavyzdį ir Seime opozicija su valdančiaisiais taip pat ims meiliau bendrauti, nes iki šiol tik pliekia ir kritikuoja vieni kitus?

- Nemanau, nes, kaip rodo praktika, centrinės partinės institucijos neturi tiek daug įtakos vietose, kaip jos įsivaizduoja. Žinau ne vieną faktą, kai partijų pirmininkai tarpusavyje susitardavo, bet vietos skyriai į tą susitarimą nekreipdavo dėmesio.

Galbūt centrinė partijų valdžia mano, kad jie yra labai reikšmingi, tačiau skyriuose reikalai gali būti visai kiti.

- Tai jei Parlamente skirtingos partijos nesugeba susitarti tarpusavyje, vadinasi, neturi vieno bendro tikslo?

- Manau, kad taip.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“