Neapsikentę biurokratijos įsiviešpatavimo moksle, 262 Lietuvos mokslo premijų laureatai kreipėsi į premjerą Algirdą Butkevičių dėl grėsmių valstybei, kurias kelia perdėtas mokslinės veiklos formalizavimas, ypač primityvus viešųjų pirkimų procedūrų taikymas vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus.
Įstatyme tūno „virusas“
Vilniaus universiteto (VU) Taikomųjų mokslų instituto profesorius Artūras Žukauskas teigia, kad smulkmeniškas mokslinės veiklos administravimas mokslo žmonėms tapo nepakeliama našta. Ryškiausias biurokratijos kenkimo pavyzdys - viešieji pirkimai, kurie net iki 100 kartų lėtina pirkimo procedūras Lietuvos mokslo institucijose, palyginti su kitose ES šalyse dirbančiais mokslininkais.
„Pagrindinis „virusas“ tas, kad didelėse institucijose, tokiose kaip universitetai, mažos vertės pirkimai, atliekami atskirų fakultetų ir mokslo institutų, pagal įstatymą sumuojami ir virsta didelės vertės pirkimais, reikalaujančiais sudėtingų ir ilgų procedūrų“, - aiškino A.Žukauskas.
Profesorius vardijo ir absurdiškus pavyzdžius, kai norėdamas sumokėti honorarą VU paskaitą skaičiusiam ir jo garbės daktaro vardą gavusiam vienam Nobelio premijos laureatui, pagal įstatymą universitetas privalėjo surengti konkursą ir iš trijų Nobelio premijos laureatų išsirinkti, kuris pigiau paskaitą paskaitys. Kito garsaus JAV profesoriaus buvo prašoma pateikti pažymą iš Vidaus reikalų ministerijos, kad jis nebuvo teistas.
„Dėl tokių reikalavimų nusiritame net iki žmogaus orumo pažeidimų. Biurokratija sukūrė situaciją, kai nusipirkti mokslinį prietaisą tiesiogiai iš užsienio tiekėjo tapo nebeįmanoma, o labai sąžiningi tarpininkai už visų formalumų sutvarkymą pasiima 15 proc. pirkimo sumos, - dėstė mokslininkas. - Mums kaina nedidėja, bet tiekėjas verčiau padaro nuolaidą tarpininkui, nei vargsta su mūsų nelogiškais formalumais“.
Dėl gaišimo praranda lėšas
Vytauto Didžiojo universiteto mokslo prorektoriaus prof. habil. dr. Juozo Augučio teigimu, dėl sudėtingų ir laiką gaišinančių procedūrų dalis investicijų, skirtų mokslo ir technologijų plėtrai, paverčiamos niekais.
„Dalis projektų mirtinai įstringa, ir lėšų neįmanoma įsisavinti, - sakė jis. - Nesakau, kad nereikia Viešųjų pirkimų įstatymo, jis reikalingas. Bet tos taisyklės, kurias surašo mūsų pačių klerkai, neša dešimtis kartų didesnius nuostolius nei tie potencialūs nuostoliai, nuo kurių apsidrausti esą tos taisyklės ir sukurtos“.
Profesorius apgailestavo, kad universitetuose jau sunku prikalbinti žmones rašyti projektus, nors šaukimų yra nemažai ir pinigų mokslui yra.
„Kas turėjo projektų, visi atsikando to vargo ir naujų rašyti nenori, verčiau užsiima dėstymu“, - teigė J.Augutis.
Žada derinti pataisas
Premjeras A.Butkevičius po susitikimo teigė susidaręs įspūdį, kad pertekliniai reikalavimai laikytis sudėtingų procedūrų net ir perkant šratinukus su trintukais neskatina mokslininkų siekti rezultatų ir lėšas naudoti efektyviai, o tik yra priemonė kontroliuojančių institucijų valdininkams apsidrausti nuo galimų rizikų.
„Susitikome pačiu laiku, nes Ūkio ministerija rengia naujos redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymo projektą. Jo sulaukę Vyriausybėje, kviesimės į dialogą ne tik mokslininkus, bet ir kultūros ir meno darbuotojus, kurie taip pat turi labai daug pastabų dėl kai kurių šiuo metu galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų“, - priartinti įstatymą prie realaus gyvenimo ir kūrybinių žmonių poreikių žadėjo A.Butkevičius.
Dr. Daumantas MATULIS, VU Biotechnologijos instituto Biotermodinamikos ir vaistų tyrimų skyriaus vedėjas:
Kai dirbau JAV, vakare iš tiekimo kompanijos elektroniniu laišku užsisakęs reagentą kitą rytą, 7 valandą, jau turėdavau jį ant stalo. Aš nežinau ir man nesvarbu, kokia jo kaina - man jo reikia eksperimentui. JAV mokslininkui mokamas didelis atlyginimas ir svarbu, kad jo laikas būtų naudojamas kuo efektyviau. Mokslininku pasitikima. Apie pirkimą iki 25 tūkst. dolerių tereikia informuoti vadovą. O iki 1000 dolerių jo galima ir neatsiklausti. Aš skaičiavau pinigus, žiūrėjau, ar pagrįstai vienoje kompanijoje man reikalinga priemonė kainuoja dvigubai brangiau nei kitoje. Bet juk ir batus ne visada perkame pigiausius. O mokslininko uždavinys labai sudėtingas - aparatai kainuoja šimtus tūkstančių.
Pavyzdžiui, kalorimetrus, kuriuos aš perku, gamina 2 kompanijos pasaulyje, jų kaina gali skirtis net 10 kartų, ir nėra lengva nuspręsti, kuris eksperimentus atliks geriau. Reikia nuvažiuoti į kitas laboratorijas, išbandyti juos, išklausinėti jais dirbančių kolegų, pamatyti, kad vienas truputį tiksliau atliks vienokį matavimą, kitas - kitokį. Ir tik suvokęs, ko tau reikia, kad išspręstumei mokslinę problemą, pradedi „pritempinėti“ pirkimo dokumentus, t.y. atvirkštiniu būdu. Tam sugaištama nepaprastai daug laiko ir energijos. Manau, kad ši situacija yra viena iš mokslo žmonių emigracijos, sulėtėjusio Lietuvos ekonomikos augimo priežasčių.
Mokslininkui svarbu, kad galėtų savo idėją plėtoti ir turėtų tam pinigų, kuriais laisvai disponuotų. Tai nereiškia, kad juos susidedi į kišenę! Tu pateiksi visas sąskaitas, čekius, nė vieno lito nepasiimsi, viskas bus skaidru ir be jokios korupcijos. Bet jei tu padarei eksperimentą ir kitą diena matai, kad klydai, reikia kuo greičiau pirkti naują priemonę ir kartoti eksperimentą. Nes jeigu bent mėnesį pavėlavai gauti rezultatus ir neišsiuntei straipsnio moksliniam žurnalui, tą gėlę nuskins kiti. Antro karto išradimui padaryti moksle nebėra.
Neapsikentę biurokratijos įsiviešpatavimo moksle, 262 Lietuvos mokslo premijų laureatai kreipėsi į premjerą Algirdą Butkevičių dėl grėsmių valstybei, kurias kelia perdėtas mokslinės veiklos formalizavimas, ypač primityvus viešųjų pirkimų procedūrų taikymas vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus.
Įstatyme tūno „virusas“
Vilniaus universiteto (VU) Taikomųjų mokslų instituto profesorius Artūras Žukauskas teigia, kad smulkmeniškas mokslinės veiklos administravimas mokslo žmonėms tapo nepakeliama našta. Ryškiausias biurokratijos kenkimo pavyzdys - viešieji pirkimai, kurie net iki 100 kartų lėtina pirkimo procedūras Lietuvos mokslo institucijose, palyginti su kitose ES šalyse dirbančiais mokslininkais.
„Pagrindinis „virusas“ tas, kad didelėse institucijose, tokiose kaip universitetai, mažos vertės pirkimai, atliekami atskirų fakultetų ir mokslo institutų, pagal įstatymą sumuojami ir virsta didelės vertės pirkimais, reikalaujančiais sudėtingų ir ilgų procedūrų“, - aiškino A.Žukauskas.
Profesorius vardijo ir absurdiškus pavyzdžius, kai norėdamas sumokėti honorarą VU paskaitą skaičiusiam ir jo garbės daktaro vardą gavusiam vienam Nobelio premijos laureatui, pagal įstatymą universitetas privalėjo surengti konkursą ir iš trijų Nobelio premijos laureatų išsirinkti, kuris pigiau paskaitą paskaitys. Kito garsaus JAV profesoriaus buvo prašoma pateikti pažymą iš Vidaus reikalų ministerijos, kad jis nebuvo teistas.
„Dėl tokių reikalavimų nusiritame net iki žmogaus orumo pažeidimų. Biurokratija sukūrė situaciją, kai nusipirkti mokslinį prietaisą tiesiogiai iš užsienio tiekėjo tapo nebeįmanoma, o labai sąžiningi tarpininkai už visų formalumų sutvarkymą pasiima 15 proc. pirkimo sumos, - dėstė mokslininkas. - Mums kaina nedidėja, bet tiekėjas verčiau padaro nuolaidą tarpininkui, nei vargsta su mūsų nelogiškais formalumais“.
Dėl gaišimo praranda lėšas
Vytauto Didžiojo universiteto mokslo prorektoriaus prof. habil. dr. Juozo Augučio teigimu, dėl sudėtingų ir laiką gaišinančių procedūrų dalis investicijų, skirtų mokslo ir technologijų plėtrai, paverčiamos niekais.
„Dalis projektų mirtinai įstringa, ir lėšų neįmanoma įsisavinti, - sakė jis. - Nesakau, kad nereikia Viešųjų pirkimų įstatymo, jis reikalingas. Bet tos taisyklės, kurias surašo mūsų pačių klerkai, neša dešimtis kartų didesnius nuostolius nei tie potencialūs nuostoliai, nuo kurių apsidrausti esą tos taisyklės ir sukurtos“.
Profesorius apgailestavo, kad universitetuose jau sunku prikalbinti žmones rašyti projektus, nors šaukimų yra nemažai ir pinigų mokslui yra.
„Kas turėjo projektų, visi atsikando to vargo ir naujų rašyti nenori, verčiau užsiima dėstymu“, - teigė J.Augutis.
Žada derinti pataisas
Premjeras A.Butkevičius po susitikimo teigė susidaręs įspūdį, kad pertekliniai reikalavimai laikytis sudėtingų procedūrų net ir perkant šratinukus su trintukais neskatina mokslininkų siekti rezultatų ir lėšas naudoti efektyviai, o tik yra priemonė kontroliuojančių institucijų valdininkams apsidrausti nuo galimų rizikų.
„Susitikome pačiu laiku, nes Ūkio ministerija rengia naujos redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymo projektą. Jo sulaukę Vyriausybėje, kviesimės į dialogą ne tik mokslininkus, bet ir kultūros ir meno darbuotojus, kurie taip pat turi labai daug pastabų dėl kai kurių šiuo metu galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų“, - priartinti įstatymą prie realaus gyvenimo ir kūrybinių žmonių poreikių žadėjo A.Butkevičius.
Dr. Daumantas MATULIS, VU Biotechnologijos instituto Biotermodinamikos ir vaistų tyrimų skyriaus vedėjas:
Kai dirbau JAV, vakare iš tiekimo kompanijos elektroniniu laišku užsisakęs reagentą kitą rytą, 7 valandą, jau turėdavau jį ant stalo. Aš nežinau ir man nesvarbu, kokia jo kaina - man jo reikia eksperimentui. JAV mokslininkui mokamas didelis atlyginimas ir svarbu, kad jo laikas būtų naudojamas kuo efektyviau. Mokslininku pasitikima. Apie pirkimą iki 25 tūkst. dolerių tereikia informuoti vadovą. O iki 1000 dolerių jo galima ir neatsiklausti. Aš skaičiavau pinigus, žiūrėjau, ar pagrįstai vienoje kompanijoje man reikalinga priemonė kainuoja dvigubai brangiau nei kitoje. Bet juk ir batus ne visada perkame pigiausius. O mokslininko uždavinys labai sudėtingas - aparatai kainuoja šimtus tūkstančių.
Pavyzdžiui, kalorimetrus, kuriuos aš perku, gamina 2 kompanijos pasaulyje, jų kaina gali skirtis net 10 kartų, ir nėra lengva nuspręsti, kuris eksperimentus atliks geriau. Reikia nuvažiuoti į kitas laboratorijas, išbandyti juos, išklausinėti jais dirbančių kolegų, pamatyti, kad vienas truputį tiksliau atliks vienokį matavimą, kitas - kitokį. Ir tik suvokęs, ko tau reikia, kad išspręstumei mokslinę problemą, pradedi „pritempinėti“ pirkimo dokumentus, t.y. atvirkštiniu būdu. Tam sugaištama nepaprastai daug laiko ir energijos. Manau, kad ši situacija yra viena iš mokslo žmonių emigracijos, sulėtėjusio Lietuvos ekonomikos augimo priežasčių.
Mokslininkui svarbu, kad galėtų savo idėją plėtoti ir turėtų tam pinigų, kuriais laisvai disponuotų. Tai nereiškia, kad juos susidedi į kišenę! Tu pateiksi visas sąskaitas, čekius, nė vieno lito nepasiimsi, viskas bus skaidru ir be jokios korupcijos. Bet jei tu padarei eksperimentą ir kitą diena matai, kad klydai, reikia kuo greičiau pirkti naują priemonę ir kartoti eksperimentą. Nes jeigu bent mėnesį pavėlavai gauti rezultatus ir neišsiuntei straipsnio moksliniam žurnalui, tą gėlę nuskins kiti. Antro karto išradimui padaryti moksle nebėra.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
